NASA Johnsono kosmoso tyrimų centro mokslininkai siekia įrodyti, kad kosminiai laivai po Visatos platybes gali keliauti greičiau už šviesą, ir planuoja vieną dieną pradėti kurti tokiems erdvėlaiviams skirtą variklį, praneša „Guardian“.
43 metų fizikas Haroldas G. White'as mano, kad toks variklis yra visiškai įmanomas ir kad jis gali pažeisti Alberto Einsteino suformuluotas laiko ir erdvės taisykles, „draudžiančias“ materialiems objektams viršyti šviesos sklidimo vakuume greitį. Nors, pasak NASA tyrėjų, tokio variklio kūrimas gali trukti šimtą ar net daugiau metų, žmonijos istorijos požiūriu tai bus tik akimirka, tačiau greičiau už šviesą lekiantys erdvėlaiviai, kuriais netolimas žvaigždes būtų galima pasiekti ne po dešimčių tūkstančių ar šimtų tūkstančių metų, o po kelių savaičių ar mėnesių, neabejotinai būtų didžiausias mūsų civilizacijos pasiekimas.
H. G. White'o tyrimas remiasi žinoma Meksikos fiziko Miguelio Alcubierre 1994 m. paskelbta teorija, pagal kurią būtų galima įveikti Einsteino postuluotą ribinį kosminių kelionių greitį radus būdą, kaip būtų galima pasinaudoti kosminės erdvės plėtimosi ir traukimosi efektais. Būtent tai siekia išsiaiškinti NASA Johnsono kosmoso tyrimų centro mokslininkai.
Jei būtų rastas būdas, kaip būtų galima sukurti vadinamąjį „deformacijos burbulą“, kuris verstų plėstis kosminę erdvę priešais vieną erdvėlaivio galą ir trauktis už kito, pasak M. Alcubierre, „kosminis laivas būtų stumiamas nuo Žemės ir traukiamas link tolimos žvaigždės pačiu erdvėlaikiu“.
Šiuo metu H. G. White'o vadovaujama NASA fizikų grupė bando iškreivinti fotono sklidimo trajektoriją, kad išsiaiškintų, ar fotonai gali padėti pasiekti didesnį už šviesos kosminių kelionių greitį. Jų laboratorija įrengta ant požeminių pneumatinių sijų, kurios slopina net menkiausias išorės vibracijas, kurias sukelia už jos sienų vaikštantys žmonės.
Daktaras White'as JAV dienraščiui „The New York Times“ sakė, kad jei gamta leidžia pasiekti erdvės iškreivinimo greitį, egzistuoja tikimybė, kad tai gali padaryti ir žmonės. „Kosmosas plečiasi nuo pat Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš 13,7 milijardus metų. Ir mes žinome iš kai kurių kosmologinių modelių, kad ankstyvuoju Visatos raidos metu vyko sprogstamasis plėtimasis, kuomet du erdvės taškai, judėdami labai dideliu greičiu, nenutoldavo vienas nuo kito“, – sakė fizikas.
Nors jis mano, kad šviesos greitį galintis viršyti erdvėlaivis gali būti pagamintas tik tolimoje ateityje, tačiau dabartinis erdvėlaikio deformacijos praktinio pritaikymo galimybių tyrimas potencialiai gali atverti tarpžvaigždinių kelionių eros duris.
M. Alcubierre, kurio teorija remiasi NASA fizikų grupė, yra nurodęs pagrindinę hipotetinio erdvėlaivio su kosminę erdvę gebančių iškreivinti varikliu kūrimo problemą: esą nėra jokios galimybęs perduoti kokius nors signalus iš paties erdvėlaivio į deformacinį burbulą. Taigi, išeitų, kad nėra jokios galimybės įjungti ar išjungti variklį iš vidinės erdvėlaivio dalies, o tai reikštų, kad skrydžio neįmanoma valdyti. Tačiau mokslininkai tikisi rasti vienokį ar kitokį šios problemos sprendimo būdą.
