Narkotikuose slypinčius pavojus mąstantis žmogus įžvelgia akimirksniu. Bet galinga psichotropinių medžiagų pramonė stengiasi įtraukti vis jaunesnius ir labiau pažeidžiamus vartotojus. O pagalbos į specialistus kreipiasi jau ne tik jauni žmonės, bet ir nepilnamečiai. Pastarieji, greičiausia patys niekada nesikreiptų, bet už juos tą padaro sunerimę tėvai.
Merginos veidmainystės
Balsas.lt susipažino su 23 metų vilnietės Jurgos (vardas pakeistas) istorija. Jauna mergina gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, nes jai vaidenosi, kad iš dangaus skraido akmenukai. Mergina ligoninėje buvo gydoma vaistais, tačiau tėvams tai nepatiko, jie keletą kartų mėgino ją parsivežti namo, nutraukti gydymą, tačiau tai pablogindavo jos būklę.
Todėl tėvai galiausiai kreipėsi į specialistus dėl psichologinės pagalbos. Tėvai manė, kad jų vaikui yra kažkokia psichozė, tačiau nežinojo, kokia jos priežastis. Specialistai iš karto įtarė, kad problema galėtų būti susijusi su psichotropinių medžiagų vartojimu. Be abejo, tėvai negalėjo patikėti, kaip jų dukra visada būdama tokia šauni, linksma, nekonfliktiška galėtų vartoti narkotikus. Jie to paprasčiausiai nepastebėjo.
Po ilgai užtrukusio specialistų bendravimo su vilniete, ši galiausiai išsipasakojo, kad būdama šešiolikos metų pradėjo rūkyti žolę. Prisipažino, kad dažnai išgerdavo alkoholio ir rūkydavo cigaretes. Norėdama, kad tėvai nepastebėtų jos linksmumo, sukelto pavartojus psichotropinių medžiagų, mergina visada apsimesdavo linksma, būdavo pakilios nuotaikos, visada su šypsena grįždavo namo, niekuo nesiskundė. Suvaidindavo, kaip reikėdavo, kad tik tėvai nieko neįtartų.
Sužinoję dukros psichozės priežastį, tėvai buvo šokiruoti. Tačiau dirbant pagal tam tikrą programą buvo atstatyta merginos psichika. Netrukus ji buvo išrašyta iš psichiatrinės ligoninės, kurioje vaistų dozės palaipsniui buvo mažinamos. Vėliau mergina pradėjo mokytis, o dabar ji gyvena be potraukio vartoti narkotikus ar rūkyti. Tokia sėkmės istorija iš tiesų yra tinkamas pavyzdys, tačiau toli gražu ne visos jos baigiasi gražiai ir laimingai.
Pasikeičia elgesys
Psichologė-metodininkė Tatjana Ščiurina Balsas.lt pasakojo, kad yra tam tikri požymiai, kuriuos žinodami tėvai gali įtarti, jog vaikas vartoja narkotikus.
Tatjana Ščiurina (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Atsiranda mieguistumas, padidėję vyzdžiai, mėlynės ir dūrio vietos, jeigu pradedama leistis narkotikus. Taip pat vaikas nebenori bendrauti su tėvais, tampa uždaru, lėtu arba labai impulsyviu. Jam visada būna reikalingi pinigai, nors sakosi, kad maistui, sportui, ledams, saldumynams, bet...“, - pasakojo T. Ščiurina.
Anot pašnekovės, dažniausiai jaunimo vartojamos narkotinės medžiagos yra amfetaminas ir žolė. O pagalbos kreipiasi jau ir 15-17 metų berniukai ir mergaitės, kurie turi įvairių priklausomybių. „Problema akivaizdi, bet nėra sprendžiama. Trūksta pagalbos centrų. Vaikas savo noru niekada neateis ir nepasakys, kad jam reikia pagalbos. Tą gali padaryti tik sunerimę tėvai“, - pabrėžė T. Ščiurina.
Kaip įprasta, vaikai narkotikus pradeda vartoti dėl smalsumo, atsidūrę netinkamoje aplinkoje. Socializacija yra galingas reiškinys tarp besiformuojančių charakterių. Todėl jeigu yra didelė ir įvairi pasiūla, vaikai nori viską išbandyti.
„Jie sako, juk vieną kartą gyvename. Vaikai galvoja, kada norės, tada ir mes, tačiau jie neturi visos teisingos informacijos apie tai. Jaunimas nori pajausti laimę, atitrūkti nuo realybės, nieko neveikti ir tik „švęsti“. Alkoholis ir tabakas ne taip smarkiai sudirgina smegenų centrą, atsakingą už malonumą, todėl to jau nebeužtenka, ir išbandomi narkotikai“, - pasakojo T. Ščiurina.
Nesupranta slypinčio pavojaus
Balsas.lt kalbinama psichologė-metodininkė įsitikinusi, kad vaikai nebijo vartoti narkotikų, nes jie užtikrinti, kad gyvens šimtą metų: „Todėl tie, kurie platina narkotikus lengvai suranda naujų klientų, o vėliau ir pacientų. Kai vaikas įklampintas į narkotikus ir lyg jau suvokia, kad yra problema (reikalingi pinigai, suprastėja sveikata, pradeda meluoti, vogti pinigus iš tėvų ar kitur), tačiau jam pačiam sunku išeiti iš šitos priklausomybės.“
Vaikas būna paveiktas psichoaktyvios medžiagos (tas pats liečia alkoholį ir tabaką), kurios išardo visas septynias žmogaus psichikos funkcijas. Mąstymas tampa išbalansuotas, aiškaus aplinkos suvokimo ir valios nebelieka. Nuo narkotikų priklausomam žmogui susivokti itin sunku, o visuomenės kaltimai tik dar labiau prislegia.
„Kai visuomenė įvardija apsvaigimą nuo alkoholio išėjimu į vadinamąją laisvę, vaikai ir ieško tos laisvės, kurią rodo per filmus, animacinius filmukus. Vaikai tuo šventai tiki ir ieško. Ir kai jie realiai susiduria su apgaule, kai pakartotinos dozės svaigalų nesuteikia tokios laimės ir laisvės, kaip pirmoji dozė, tuomet jie didina dozę, vėliau griebiasi stipresnių stimuliantų ir dirgiklių“, - pasakojo T. Ščiurina.
Pradeda vogti
Kaip jaunas žmogus gauna pinigų brangiai kainuojantiems narkotikams? Atsakymo toli ieškoti nereikia. Vaikai iš pradžių prašo tėvų, kad duotų pinigų saldumynams, randa jų piniginėse. „Teko susidurti su atvejais, kai vaikai pasinaudodavo švenčiančiais tėvais. Apšvarindavo tiek juos, tiek svečius. Norėdami prasimanyti pinigų, vaikai neša iš namų įvairius daiktus ir juos parduoda. Vyresni vaikinai skatina vogti jaunesnius iš parduotuvių. Kiti augina kanapes ir parduoda arba patys vartoja. Dažniausia išleidžiama viskas, ką pavyksta gauti“, - liūdną realybę apibūdino T. Ščiurina.
Anot psichologės-metodininkės, vaikai buriasi į taip vadinamas komunas, turi savo siaurą ratą, vyresnį vadą, kuris dalijasi patirtimi, kaip vartoti arba kaip bendrauti su mergaitėmis: „Taip pat jie turi savo žargoną ir turi savo slėptuves, štabus, kuriuose renkasi, kur slepia cigaretes, kur dalijasi visais gautais pinigais su bendraminčiais. Vienuolikos metų vaikui autoritetas jau ne tėvai, o bendraminčiai. Tėvai reikalingi tik dėl pinigų, jie privalo juos išlaikyti. Vaikų tarpusavio santykiai yra labai žiaurūs, jie elgiasi akiplėšiškai, atsikalbinėja, šaiposi, įžeidinėja, o silpnesni neatlaikę, gali ryžtis ir savižudybei.“
Blogiausia, anot T. Ščiurinos, kad tėvai šventai tiki, jog jų vaikai niekada negalėtų vartoti narkotikų. O tas neigimas, dažnai padaro meškos paslaugą.
