Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras konferencijoje apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą Seime sakė, kad dabar narkotikų rinkoje plinta stimuliantai, sintetiniai narkotikai, kanapės ir vaistai.
„Heroinas buvo bent jau aiškiau – jis matėsi, jį buvo lengva atpažinti, o naujos psichoaktyvios medžiagos (NPM) neatpažįstamos net profesionalams. Dabar ateina stimuliantai, sintetiniai narkotikai, kanapės ir vaistai. Lietuvių sąmonėje vaistas yra tai, nuo kurio būna geriau. Vaistai yra tas segmentas, apie kurį dar niekas nešneka, bet, patikėkit, šnekės, nes kai kurie vaistai jau dabar vartojami kaip psichoaktyvios medžiagos“,– sako R. Badaras.
Jis pažymi, kad NPM, profesionalų požiūriu, nėra tas pats kas narkotikai, nes „narcos“ iš gr. kalbos reiškia „slopinantis, migdantis“, o dabar didžioji narkotikų rinkos dalis, sako R. Badaras, yra ne slopintojai, o stimuliatoriai, todėl vartotinas terminas „psichoaktyvios medžiagos“.
„Ar tai yra problema? Taip. Europos narkotikų paplitimo ataskaitoje skelbiama, kad vienas iš keturių 15-16 metų personažų yra nors kartą vartojęs (psichoaktyvių medžiagų – red.) Europoje“, – sakė jis.
NPM daugėja
Europos Narkotikų ir narkotikų priklausomybės stebėsenos centras (EMCDDA), pažymi R. Badaras, 2013 m. registravo 81 naujas psichologiškai aktyvias medžiagas, o 2014 – jau 101, ir nėra ženklų, kad jų mažėtų.
„Sintetinių medžiagų kontekste, didžioji dalis psichoaktyvių medžiagų yra sintetiniai kanabinoidai. Tai yra, tą žolę, kuri auginama spintoje ar rūsyje, dar papildomai apipurškia chemija. (...) Šios medžiagos net teismo ekspertizėje sunkiai aptinkamos. Pasaulyje su sintetiniais narkotikais nespėja nei mokslininkai, nei pareigūnai“, – sako R. Badaras.
Lietuvoje sutelkta metamfetamino gamyba
EMCDDA ataskaitos duomenimis, pažymi R. Badaras, metamfetamino gamyba Europos Sąjungoje yra sutelkta ne kur kitur, o Lietuvoje.
„Antras toks centras yra Čekija, tai realiai mes su Čekija turėjome garbės būti išskirti kaip du gamybos centrai Europos Sąjungoje. Jeigu anksčiau įsiveždavome metamfetaminą, dabar išvežinėjame“, – pusiau juokais kalbėjo jis.
Dar viena problema, pažymi R. Badaras, yra ta, kad kai kuriose šalyse nelegalūs narkotikai keičiami į legalius – receptinius vaistus.
„Tik mes turime tokį fenomeną kaip širdies lašai, kurie yra „bestseleris“, geriausiai parduodamas preparatas Lietuvoje. Širdies lašai yra net iš idėjos netaikomi gydymui – jie tik šiek tiek apramina. O pagrindinė širdies lašų medžiaga, sudaranti virš 61,5 proc. jų, yra alkoholis“, – kalbėjo prelegentas.
Lietuvos padėtis geresnė nei Latvijojs
Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė Rūta Jašinskienė nurodė, kad Lietuvoje, kalbant apie naujas psichoaktyvias medžiagas (NPM), padėtis yra geresnė nei Latvijoje.
„Visos naujos psichoaktyvios medžiagos Lietuvoje yra uždraustos – tokį įstatymą savu laiku priėmė Seimas. Tuo tarpu Latvijoje naujų psichoaktyvių medžiagų apyvarta yra labai didelė, ten jie turi daug apsinuodijimų tarp vaikų, įsibėgėjo naujų psichoaktyvių medžiagų verslas, kai jos pardavinėjamos specializuotose parduotuvėlėse. Mes priėmėme savalaikį sprendimą tai uždrausti, kai specializuotų parduotuvėlių buvo labai nedaug, o pas latvius tas verslas jau buvo įsibėgėjęs, kai jie priėmė draudimą“, – kalbėjo R. Jašinskienė.
Ji džiaugėsi, kad Lietuvoje NPM vartojimas jaunimo tarpe nėra paplitęs: naujausioje apklausoje tik 5 proc. jaunimo bandė NPM, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 8 proc.
R. Jašinskienę taip pat džiugino, kad požiūrius į narkotikų vartojimą Lietuvos jaunimo iki 24 metų tarpe, Narkotikų, alkoholio tabako kontrolės departamento duomenimis, yra neigiamas.
2015 metais tokių jaunuolių buvo 94,6 proc., 2014 metais – 93,1 proc., o 2013 metais – 89 proc.
„Lietuviai pasisako prieš narkotikų legalizavimą – mes esame vieni iš nedaugelio, kur jaunimas pasisakė, kad nereikia kanapių legalizuoti. Už kanapių legalizavimą pasisakė apie 6 proc. apklaustųjų, o ES vidurkis čia yra apie 40 proc. ir daugiau“, – sakė R. Jašinskienė.
