Pasak teisėsaugos analitikų, narkotikų bei tabako kontrabanda besiverčiančios nusikalstamos grupuotės uždirba šimtamilijoninius pelnus, o gauti pinigai ne tik investuojami į „verslą“, bet ir skiriami papirkti teisėsaugai, medikams ir net politikams. Tokios bylos nagrinėjamos metų metais, o nuosprendžiai kartais būna gan skandalingi.
Slidus kaip ungurys
Vilniaus apylinkės teismas pagaliau nuteisė vilnietį Marijaną Taraškevičių, pravarde Marekas. Už kokaino įgijimą ir platinimą teismas jam skyrė aštuonis su puse metų nelaisvės.
M. Taraškevičiaus laukia dar ne vienas teismo nuosprendis – Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Marekas kaltinamas nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu, o prokurorai baigia taškus sudėlioti rūkalų kontrabandos byloje. Kaltinamasis uoliai stengiasi išsisukti nuo metamų kaltinimų, tad sunku prognozuoti, kiek jam ištikrųjų teks praleisti už grotų. Keletą metų vaidindamas ligonį ir naudodamasis pažįstamų psichiatrų pagalba, kurie savo išvadose patvirtindavo, jog gudriai sukantis nusikalstamą verslą vyras – liaudiškai tariant, esąs visiškas kvailys – jis sugebėjo vietoj kalėjimo gultų vartytis daug minkštesnėje ligoninės lovoje. Kalbama, jog pažyma, kad Marekas „nesupranta savo veiksmų“, t.y. yra nepakaltinamas, galėjusi kainuoti apie 160 000 eurų arba 0,5 milijono litų. Vis dėlto, prokurorai nenuleido rankų ir įrodė, kad Marekas yra sveikas – Utenos teismo medicinos ekspertai po 3 metų galop nurodė, kad M. Taraškevičius neserga jokia psichikos liga.
Su Dambrauskinių gauja (gaujos lyderis Jonas Dambrauskas 2013 metais buvo nuteistas už advokato ir sostinės tarybos nario Sergejaus Novikovo nužudymą 18 metų laisvės atėmimo bausme. Apeliaciniai skundai bus nagrinėjami tik šiais metais.) anksčiau sietas M. Taraškevičius sostinės policijai gerai žinomas jau daugelį metų, ne kartą teistas už vagystes, narkotinių medžiagų platinimą bei kitus nusikaltimus.
Ketvirtis milijono
M. Taraškevičiaus vadovaujama nusikalstama grupuote, užsiimančia rūkalų bei narkotikų kontrabanda, pareigūnai susidomėjo 2010 metais. Gavę duomenų apie įtartinų automobilių judėjimą per sieną ir atlikę kitus operatyvinius veiksmus, Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai per kelis kartus sulaikė dešimtis vilkikų su cigarečių kontrabanda, tačiau neviešino sulaikytų gabentojų pavardžių, o pagrindinį dėmesį sutelkė į pagrindinius kontrabandos organizatorius bei jų bendrininkus ir ėmė juos sekti.
Pareigūnai išsiaiškino, jog būtent M. Taraškevičius tvarkė visus su kontrabanda susijusius reikalus. Tą patvirtino liudytojai, tame tarpe ir Latvijos pilietis Romanas Šnipkis (anksčiau latviui dėl svarbių duomenų pateikimo apie nusikalstamos grupuotės veiklą buvo skirta valstybės apsauga, o dabar šis vyras pasodintas už grotų dėl kitų nusikaltimų – aut. past.). Bendradarbiauti su pareigūnais sutikęs R. Šnipkis buvo neblogas M. Taraškevičiaus pažįstamas, dažnai viešėdavęs prabangiuose šio namuose, dalyvaudavęs įvairiuose Mareko rengiamuose pobūviuose.
2011 metų lapkričio pabaigoje pareigūnai jau buvo surinkę pakankamai duomenų, kad galėtų surengti specialią operaciją – sulaikyti įtariamus kontrabandos organizatorius. Tam buvo pasitelkti ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Tądien vienu metu Vilniaus apskrityje buvo atlikta daugiau nei 50 kratų, o jų metu rasta narkotinių medžiagų, didžiuliai grynųjų pinigų kiekiai, sprogmenys, ginklai ir nemažai, kaip įtariama, pavogtų daiktų.
Šios operacijos metu buvo sulaikyti 25 asmenys, tačiau vėliau įtariamųjų ratas išaugo iki 60-ies.
M. Taraškevičiaus vadovaujama gauja buvo įvardinta kaip viena pavojingiausių, didžiausią žalą valstybės biudžetui padariusių organizuotų struktūrų. Vien jų kontrabanda atgabentų cigarečių vertė buvo skaičiuojama dešimtimis milijonų litų.
Sulaikymo metu M. Taraškevičius buvo užkluptas savo visureigyje, o jo rankinėje aptikta maždaug ketvirtis milijono litų įvairia valiuta. Įtariamasis pareigūnams nesugebėjo paaiškinti, kam jam šiuo metu reikalinga tokia suma, tad pareigūnai juokavo, jog tai, ko gero, tik kišenpinigiai...
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad M. Taraškevičiaus vadovaujamos grupuotės vyrai dideles pinigų sumas plovė per legalias tolimų giminaičių ar bičiulių bendroves. Paaiškėjo ir tai, jog kontrabandininkams talkino muitinės bei kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai.
Grupuotės nebuvo
Kad narkotikų prekeivių ir gamintojų bylos sunkai juda į priekį, matyti ne tik iš Mareko bylos. Štai prieš kelerius metus visa žiniasklaida trimitavo, kad Kaune suduotas triuškinamas smūgis Alfuko grupuotei. Už tą darbą 2009 metais, švenčiant Lietuvos kriminalinės policijos dieną, pirminę medžiagą šioje byloje surinkusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnams atiteko „Metų seklio“ titulas ir simbolinė seklio pypkė.
Tais metais, gegužės mėnesį, po trejus metus trukusio operatyvinio tyrimo, Kauno pareigūnai nuošalioje sodyboje Alytaus rajone, Simno seniūnijos Metelytės kaime, surado pogrindinę psichotropinių medžiagų laboratoriją. Ji buvo įrengta atokioje vietoje prie Simno ežero. Aplink – jokių kaimynų, tik už kelių šimtų metrų gyveno vietinis kunigas. Tad sekliams stebėti sodyboje organizuojamą veiklą buvo labai nepalankios sąlygos. Teko gulėti ant žemės po atviru dangumi, lyjant lietui. Stebėjimo vieta buvo pačiame medžioklės plote, o tuo metu kaip tik buvo medžioklės sezonas – naktimis buvo girdėti medžiotojų šūviai. Baiminantis, kad nepastebėtų medžiotojai, tiems patiems pareigūnams teko budėti dvi pamainas, naktį nepakeistiems. Tačiau tuomet atrodė, kad sekta ne veltui, nes stebimų asmenų veiksmai buvo toli gražu nepanašūs į rengimąsi žvejoti.
Pareigūnai iš patirties žinojo, kad sulaikymas turi būti staigus, nepaliekant nei laiko, nei galimybių nusikaltėliams sunaikinti įkalčius. Priartėti prie sodybos ir likti nepastebėtiems beveik nebuvo galimybių. Todėl teko gudrauti: iš pradžių vienas narkotikų gamintojas buvo sulaikytas prie artimiausios maisto prekių parduotuvės. Tuomet, pasitelkę „Aro“ antiteroristinių operacijų rinktinės kovotojus, pareigūnai sulaikytojo automobiliu privažiavo prie sodybos ir visus joje buvusius asmenis sulaikė, šiems net nespėjus suvokti, kas vyksta.
Tą dieną antrankiai čiaukštelėjo ant brolių Mindaugo ir Gedimino Ragulskių, Sauliaus Lazausko ir Virgilijaus Pajaujo rankų.
Sodyboje atliktos kratos rezultatai stulbino. Surasta laboratorijos įranga, paimta beveik 60 kilogramų jau pagaminto metamfetamino bei medžiagos, parengtos dar tokiam pačiam kiekiui kvaišalų pagaminti. Dalis pagamintos produkcijos buvo supilstyta į maišus nuo bulvių. Realizavę minėtą produkciją, Alfuko nusikalstamos grupuotės nariai būtų gavę mažiausiai per 1 milijoną litų pajamų (gatvės rinkoje toks kiekis būtų buvęs vertas maždaug 4 milijonų litų). Paimti cheminių medžiagų kiekiai rodė, kad šios grupuotės gamybos mastai buvo didžiuliai. Lietuvoje tokios gamybos apimties iki tol nebūta.
Kitą dieną tęsiant operaciją, buvo sulaikyti ir grupuotės lyderiais laikomi Alfonsas Želvys, pravarde Alfukas, bei jo svainis Arūnas Karčiauskas, pravarde Gruinius, taip pat Audrius Sabinčius, pravarde Sabas, ir Paulius Kriaučiūnas. Per kratas pas sulaikytuosius surasta ir paimta šaunamųjų ginklų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įrangos joms gaminti, padirbtų dokumentų, labai dideli kiekiai kitų cheminių medžiagų (spirito, gyvsidabrio ir pan.), įrengimai, blokuojantys bei aptinkantys ryšio signalus, radijo ryšio priemonės, kuriomis nusikaltėliai bendravo tarpusavyje.
Byla nors ir sunkai buvo ištirta ir perduota Kauno apygardos teismui. 2011 metais Kauno apygardos teismo Alfuko gauja buvo nuteista tiek už narkotikų gamybą, tiek už nusikaltėlių susibūrimą į nusikalstamą susivienijimą. Teismo nuosprendis buvo apskųstas. Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) dvejus metus nagrinėjo grupuotės narių skundus ir pernai paskelbė gerokai švelnesnį nuosprendį. Sudėjus visiems gaujos nariams Kaune skirtas bausmes, susidarė net 136 metai nelaisvės. Vilniaus teisėjai bausmes sumažino iki 76 metų. Pasirodo, kelerius metus grupuotę sekę sekliai ir prokurorai nesugebėjo surinkti neginčytinų įkalčių, kad būta nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai ir platino, ir gamino narkotikus
Skundžiasi ir laimi
Kaip baigsis kita narkotikų kontrbandininkų byla, kol kas neaišku. Pernai vasarą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija kauniečio Svajūno Bukausko, sėbrų vadinamo Svaika arba Tata, – grupuotę pripažino veikus kaip nusikalstamą susivienijimą. Baudžiamajame kodekse (BK) už dalyvavimą tokiame nusikalstamame susivienijime numatytos labai didelės bausmės. Susivienijimo vadovui numatyta netgi bausmė iki gyvos galvos.
Panašios gan griežtos bausmės yra ir už prekybą narkotikais. Už labai didelio kiekio kvaišalų platinimą gresia nelaisvė net nuo 10 iki 15 metų.
Dar neseniai minimalios bausmės pagal minėtą BK straipsnį buvo gerokai mažesnės, tačiau valstybė, kovodama su kvaišalų platintojais, imasi gan griežtų represinių priemonių, tuo skelbdama, kad narkotikų platinimas ar jų gamyba yra vienas iš sunkiausių nusikaltimų. Juk girtaudami asmenys, nužudę sugėrovą, padaro žalą tik aukai ir jos šeimai, o narkotikų baronai, pripratinę prie kvaišalų jaunimą, sugriauna tūkstančių žmonių gyvenimą.
Taigi, Kauno apygardos teismas kaunietį S. Bukauską už vadovavimą nusikalstamam susivienijimui, už kontrabandą ir už narkotikų platinimą nuteisė 19 metų laisvės atėmimo. Kiek iš jų nuteistasis kalės, dabar galima tik spėlioti, nes nuosprendis apskųstas.
S. Bukauskas narkotikų kelią pradėjo tiesti grįžęs iš Alytaus patasos namų. Į tą veiklą jis įtraukė ir visą pulką pažįstamų. Teisme ir jiems atseikėta pagal nuopelnus. Kiek mažiau už gaujos vadeivą gavo Gediminas Tumėnas, Arūnas Silvanavičius, Andrius Šipelis. Visiems trims už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, kontrabandą ir disponavimą dideliu kiekiu narkotikų teismas skyrė po 14 metų nelaisvės. Iš šios trijulės tik A. Šipelis yra jau ne kartą teistas už valstybinio ir asmeninio turto vagystes.
13 su puse metų bausmė paskirta Stasiui Vaišvilai (jis anksčiau teistas už žmogžudystę Lietuvoje, o Rusijoje – už narkotikų vežimą), 13 metų – Dariui Valioniui, po 10 metų – Daivai Prekevičienei ir Remigijui Jankauskui. Dar dviem veikėjams už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime teismas paskyrė po 9 metus nelaisvės. Tiek turėtų kalėti S. Maksimovas ir Darius Urbonavičius.
Kaltinamieji Darius Totulas ir jo žmona Rozita Totulienė išėjo iš teismo laisvi, nes buvo pripažinta, kad jie jau atliko bausmę. Tokios nedidelės bausmės Totulams ir A. Bieliauskui buvo paskirtos dėl to, kad jie pareigūnams davė parodymus, kurie padėjo išaiškinti grupuotės veiklą ir surinkti pakankamai įrodymų teisme.
Trys grupuotės nariai, padėję atskleisti lietuviškąjį heroino kelią, – Dainius J., Raimundas R. ir Živilė R. – nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti.
Lietuvos neužkariavo
Pernai ir daugiau narkotikų platintojų ilgiems metams pasiųsti už grotų. Panevėžio apygardos teismas kalėti pasiuntė narkotikų prekeivių gaują iš Kėdainių. Ikiteisminis tyrimas ir teismas šioje byloje užtruko net trejus metus.
Vilniaus apygardos teismas pernai baigė nagrinėti kriminaliniame pasaulyje gerai žinomos Lapinų grupuotės, veikusios Vilniuje, bylą ir paskelbė nuosprendį.
Lapinų grupuotė kadaise perėmė nuteistos Lopo gaujos tinklą. Kai kurie anos gaujos smulkūs narkotikų prekeiviai taip ir liko neišaiškinti, o kai kurie – buvo nuteisti tik minimaliomis bausmėmis, tad jie nė nesirengė mesti savo pelningo „amato“. Tarp tokių buvo ir Justinas Belousovas-Lapinas, šią pravardę įgijęs dėl sugebėjimo visada pasprukti iš policijos nagų. Tai vienas talentingiausių konspiratorių, sugebantis, liaudiškai tariant, taip kabinti makaronus policininkams ant ausų, kad šie juo patikėtų. Kol kas grupuotės vadeiva ir dabar slapstosi nuo policijos. Kadangi jo nebuvo teisiamųjų suole, tad liudydami kiti grupuotės nariai galėjo priskirti jam net ir jo nepadarytus darbelius.
Kaip jau minėta, J. Belousovas-Lapinas naujajai gaujai ėmė vadovauti po to, kai buvo išgaudyta ir susodinta K. Lapinsko-Lopo grupuotė. Lapino ambicijos buvo panašios į Lopo – valdyti visos Lietuvos prekybą kvaišalais.
Pradžia buvo sėkminga. Pareigūnai turėjo operatyvinių duomenų, kad Lapinas sukūrė platų prekeivių tinklą. Tarp šios gaujos vadeivų dar minimi ir Tomas Čaikauskas-Čaika (nuteistas kalėti 15 metų), Karolis Lenkovskis, pravardėmis Šufletka, Štanga, Čiunga (nuteistas kalėti 15 metų), Stanislovas Romeiko-Stasik, Skupuolis (nuteistas 13 metų nelaisvės). Visi šie jauni vyrai buvo subūrę savo nusikalstamą brigadą, kurioje buvo geležinė drausmė ir tvarka. Kaip ir Lopo grupuotėje, šioje irgi nesigailėta nei savų prekybininkų, nei laiku neatsiskaičiusių pirkėjų. Visų jų laukė griežtos bausmės ir baudos.
Apie gaujoje galiojusias nerašytas taisykles teismo posėdyje papasakojo su teisėsaugininkais sutikęs bendradarbiauti buvęs gaujos narys Dmitrijus Jagela.
Griežta konspiracija
Lapino grupuotė daugiausia veikė Vilniuje ir jo apylinkėse. Kiekvienas gaujos narys turėjo savo pareigas: vieni ieškojo narkotikų tiekėjų, kiti – klientų, treti platino mažesniais kiekiais – kiekvienas savo teritorijoje. Platinamų kvaišalų asortimentas buvo labai įvairus. Pardavėjai sugebėdavo patenkinti ir reikliausio kliento norus.
Gaujos nariai laikėsi griežtos konspiracijos. Kiekvienas žinojo tik savo tiesioginį viršininką, su kuriuo nuolat palaikė ryšį, iš kurio gaudavo nurodymus ir kuriam turėjo atsiskaityti. Kas buvo jo viršininko viršininkas, jis net nenutuokdavo ir apie tai net negalėdavo klausinėti, nes kiekvienas nereikalingas klausimas galėdavo sukelti įtarimą, jog esą dirbama konkurentui arba policijai. Grupuotės vadai važinėjo naujausiais automobiliais, mėgavosi prabanga.
Laikantis griežtų konspiracijos taisyklių, grupuotėje buvo naudojami slapti mobiliojo ryšio abonentiniai numeriai, jie buvo nuolat keičiami. Kad išvengtų sekimo, grupuotės nariai patys rinkdavo galimų policijos automobilių valstybinius numerius, klausėsi pareigūnų pokalbių.
Ir vis tik, nors ir kokia konspiracija būtų, kiek besisaugotum, tačiau pabaiga vis tiek ateina.
Grupuotės narių sulaikymo operacijose dalyvavo „Aro“ pareigūnai, nes buvo žinoma, kad nusikaltėliai yra ginkluoti ir gali priešintis. Bet viskas vyko sklandžiai. Antrankiai narkotikų prekeiviams buvo uždėti šiems nė nespėjus mirktelėti.
Nepasitiki kauniečiais
Pernai Klaipėdos apygardos teisme atversta Agurkinių gaujos byla. Remigijaus Preikšaičio vadovaujama teisėjų kolegija iš karto susiplanavo 36 posėdžius, kurie vyks iki šių metų liepos 15-osios.
Didelės apimties – 108 tomų – rezonansinę bylą, kurioje 11 nusikalstamų epizodų, nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui perdavė Lietuvos apeliacinis teismas. Paprastai tokios bylos nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, tačiau šį kartą šiame teisme nebeliko teisėjų, kurie nebūtų susiję su Agurkiniais. Vieni jų yra atlikę ikiteisminio tyrimo veiksmus, kiti skyrę kardomąsias priemones, todėl pagal įstatymą negali būti paskirti į teismo, nagrinėsiančio bylą, sudėtį.
Tik neaišku, kodėl ši byla nenukeliavo į Kauną. Dauguma nukentėjusiųjų, liudytojų yra iš Kauno apskrities, tik keletas – iš Plungės, Klaipėdos, tad logiška, kad Kauno teisėjai ir turėjo imtis šios bylos. Nejaugi kauniečiais teisėjais taip nepasitikima, kad nuspręsta geriau turėti daugiau nepatogumų ir išlaidų, bet bylą atiduoti klaipėdiečiams?
Byla teisėjams bus labai sudėtinga. Įtarimai pateikti 13-ai gaujos narių, kuriuos gina vieni geriausių Lietuvos advokatų, turinčių patirtį ginti organizuotų gaujų narius.
Ne ką prasčiau atrodo ir kita pusė. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko tie patys prokurorai, kurie kaltino ir Daktarinius: Zdislavas Tuliševskis iš Generalinės prokuratūros ir Aidas Giniotis iš Klaipėdos. Kaip tik Z. Tuliševskis specializuojasi organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų tyrime, organizuoja LKPB atliekamus sudėtingus, didelės apimties tarptautinio pobūdžio tyrimus. Jis organizavo Agurkinių tyrimą, tad ir palaikant kaltinimą jam neturėtų iškilti jokių problemų.
Teisiamųjų suole sėdi Agurkinių gaujos vadu laikomas Saulius Velečka, pravarde Agurkas, broliai Audrius ir Darius Petkauskai, Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius, Gintautas Cegelskis, Tadas Vieraitis, Saulius Vyšniauskas, Kęstutis Liukaitis, Linas Perminas, Česlovas Stanevičius, Redas Vilkauskas ir Dmitrijus Romanovičius. Kol kas tik pastarasis iš dalies pripažista savo kaltę.
Kaltinamieji buvo sukūrę narkotikų tinklą, nusidriekusį per visą Europą iki pat Rusijos. Gaujos vyrai kaltinami neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, Kauno verslininko Vidmanto Sadausko nužudymu, neteisėtu laisvės apribojimu, turto prievartavimu ir kitais nusikaltimais.
„Akistatos“ inf.
