Daugiau nei penkerius metus lengvaisiais narkotikais prekiaujantį „Coffee Shop“ turinti 30-metė lietuvė nepažįstamiems olandams visada meluoja turinti paprastą barą. „Man gėda“, – sako buvusi vilnietė.
Mėnuo – 30 tūkst. eurų
Nealkoholiniai gėrimai – sultys, limonadas, kava, arbata. Šokoladas, sausainiai. Biliardo stalas, mediniai stalai, kėdės. Iš pirmo žvilgsnio niekuo nuo kitų kavinių nesiskirianti poilsio vieta.
Išskyrus vieną esminį dalyką: „Coffee Shop“ (lietuviškai – kavos namai) parduodami lengvieji narkotikai – hašišas ir iš kanapių gaminama marihuana – liaudiškai tariant, „žolė“.
„Pas mus neparduodami narkotizuoti pyragėliai ar sausainiai, – prisipažino vilnietė Ingrida (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma). – Tenkinamės kuklesne pasiūla. Pardavinėjame susuktas marihuanos cigaretes (“džointus“) ar rudą suspaustą hašišo masę.
Su savo mylimuoju, Olandijos piliečiu, Ingrida jau daugiau nei penkerius metus turi legalius kavos namus. Net ir kukliai prekiaudami kiekvieną mėnesį lietuvė ir olandas iš „Coffee Shop“ uždirba apie 30 tūkst. eurų.
„Žolės“ rūkaliai nekikena
„Tai – gyvenimo stilius, – kas yra „Coffee Shop“ aiškina lietuvė. – Didžioji dalis mūsų lankytojų – nuolatiniai.“
Kavos puodelis ir cigaretės su „žole“. Toks tradicinis daugelio „Coffee Shop“ lankančių olandų racionas.
„Tiesa, į cigaretes susukame, kaip mes vadiname, atliekas, – pripažįsta lietuvė. – Iš ne paties geriausio kanapių derliaus marihuaną, prastos rūšies hašišą arba šių dviejų lengvųjų narkotikų mišinį.“
Įgudę rūkaliai perka į permatomą paketėlį supakuotą 1 g arba 2,5 g kanapių. Čia pat susisuka „džointą“, parūko ir išeina.
„O, gera žolė!“ – linguoja galva patenkinti lankytojai arba, priešingai, nusivilia prastesnio derliaus kanapėmis.
Kavinėje dažniausiai skamba regis arba repas, žaidžiamas biliardas, bendraujama.
„Jei žmogų „užvelka“, jo net nekalbiname, – vieną „Coffee Shop“ etiketo taisyklių sako Ingrida. – Ir „Coffee Shop“ niekada nekikenama, nekvatojama. Olandai „kaifuoja“, pabendrauja ar patyli ir išeina.“
Dažnai keičia drabužius
Vienas „džointas“ kainuoja 2,5 euro. Plastmasiniame maišelyje supakuotas gramas „žolės“ arba hašišo kainuoja 5 eurus, pustrečio gramo – 12,5 euro.
„Klientai renkasi iš penkių skirtingų marihuanos rūšių, – lietuvė iš kvapo, augalo galvutės, šakelių, nesunkiai gali nustatyti, kuri „žolė“ gero derliaus, kuri – blogo ir prastai išdžiovinta. – Hašišas – kartesnis, stipresnis, todėl mažiau populiarus.“
Nors kartą vokietė, prisirūkiusi hašišo, prarado sąmonę. Ją teko tempti į vidinį kiemelį ir ilgokai gaivinti.
Ingrida Olandijoje nė karto nerūkė „žolės“: kelis kartus ją bandė tik Lietuvoje.
Specifinis marihuanos kvapas greitai įsigeria į drabužius, nepadeda net geriausia „Kavos namuose“ įrengta ventiliacijos sistema.
„Tik pirmuosius metus man būdavo įdomu būti kavinėje nuo ryto iki vakaro. Tačiau drabužius keisdavau keturis kartus per dieną. Po to būdavau tik tiek, kiek reikėdavo. Žinoma, išeidama į miestą visada persirengiu, nes „žolės“ ir hašišo smarvė jaučiasi.“
Alkoholis ir kvaišalai – atskirai
Lietuvės kavos namuose nuolat dirba keturi vyrai ir kelios merginos. Nė vienas darbuotojų niekada nerūko „žolės“.
Merginos tik paduoda susuktus „džointus“. Vyrai ne tik nurenka pelenines, patiekia gėrimus, nuneša indus, bet ir, priklausomai nuo situacijos, atlieka tvarkos sergėtojų vaidmenį.
„Anksčiau Olandijoje „Coffee Shop“ būdavo galima nusipirkti ir alkoholio, ir lengvųjų narkotikų, – aiškino Ingrida. – Tačiau, rūkydami „žolę“ ir vartodami alkoholį, klientai tapdavo agresyvūs. O išgėrę ir prisirūkę jie linkę muštis.“
Dabar įstatymai jau neleidžia vienoje vietoje parduoti ir alkoholį, ir lengvuosius narkotikus. „Coffee Shop“ buvo priversti dirbti ne nuo 10 val., bet nuo 14 val.
„Taip pasielgta dėl mokinių, – naujam įstatymui pritaria lietuvė. – Ir nors rūkyti „žolę“ Olandijoje galima nuo 18 metų, tačiau neretai vaikams jos nuperka vyresni, mačiau, kad už „Coffee Shop“ sienų „žolę“ rūko tėvai su vaikais.“
Nuolatiniai klientai – rygiečiai
Visi lengvuosius narkotikus parduodančių „Coffee Shop“ savininkai pažeidžia įstatymus. Ingrida tuo įsitikinusi. Ji neneigia: „Taip, mes irgi pažeidžiame įstatymus.“
Vienu metu „Coffee Shop“ galima turėti iki 500 g lengvųjų narkotikų. Lietuvė šypsosi: jų „Kavos namuose“ vienu metu dažniausiai yra 6 kg „žolės“ ir 5 kg hašišo.
„Neretai atvažiuoja užsieniečiai, ypač vokiečiai, kurie perka po 50–100 g. Yra lankytojų, kurie perka po pusę kilogramo, kilogramą ar daugiau“, – neslepia Ingrida.
Kartą per mėnesį ar pusantro į lietuvės kavinę atvykstantys rygiečiai perka po 4 kg „žolės“.
„Ar priimsite į svečius? Ar pavaišinsite saldainiais arba šokoladu?“ – įprastų ir filmuose naudojamų frazių neslepia lietuvė. – Apie kvaišalus telefonu niekas nekalba.“
Jei klientas paprašo 100, 200 ar net kilogramo „žolės“, Ingrida pasišaukia darbuotoją vyrą ir kartu eina į virtuvę.
„Tuomet įtampa didelė, nes nežinai, kas tai per žmogus, gal jis išsitrauks ginklą, – pasakoja lietuvė. – Čia pat, spintose, supakuota po kelis kilogramus hašišo ir marihuanos. Rūsyje taip pat yra „žolės“, nes du darbuotojai kavos malimo mašinėle mala augalus, karpo popierių ir suka „džointus“.
Marihuaną perka iš olandų
Policija itin retai rengia reidus į „Coffee Shop“. Tai įvyksta nebent kai nuteka informacija, kai kažkas įskundžia.
„Ne, ne, – griežtai nukerta Ingrida, – vaikams – neparduodame. Dėl kelių eurų rizikuoti prarasti licenciją ar gauti baudą – kvailystė. Rizikuojame tik laikydami didesnį, nei leistina, kiekį narkotikų.“
Hašišą lietuvė su mylimuoju gauna iš Maroko, o „žolę“ – iš kanapių augintojų olandų.
„Turime keturis taškus ne itin toli nuo mūsų parduotuvės, – aiškina Ingrida. – Atitinkamoje temperatūroje jie kanapes augina namuose. Naudojama speciali džiovinimo technika, turbinos, specialios lempos.“
Kartą, šypsosi lietuvė, ji naktį iš vieno taško vežėsi 6 kg „žolės“ už 12 tūkst. eurų: bare tai kainuoja 30 tūkstančių!
„Staiga pamatėme automobilius tikrinančius policininkus, – prisimena lietuvė. – Spėjome pasukti atgal ir važiavome aplinkkeliu. Iki policininkų tebuvo apie 50 metrų.“
Prekiautojai – kaip šešėliai
„Ne, narkotikų prekiautojų į savo parduotuvę niekada neįsileidžiame“, – sako Ingrida.
Kokainą, kreką, heroiną, amfetaminus ir kitus narkotikus parduodančius narkotikų prekiautojus lietuvė atskiria iš tolo. Dažniausiai tai – marokiečiai.
„Jie kaip šešėliai... – juokiasi lietuvė, kurią olandai mokė, kaip atskirti šiuos prekiautojus. – Staiga pasirodo ir staiga dingsta. Jų akys laksto, jie būna perdėtai energingi. Iškart varome juos laukan.“
Visuose „Coffee Shop“ prie įeigos įrengtos vaizdo kameros. Jos filmuoja ir pirkėją. Vaizdo kameros nukreiptos ir į tualetą.
Pirmojo žingsnio grėsmė
„Tai – blogis“, – savo verslą smerkia „Coffee Shop“ savininkė. Ir nors Ingrida pažįsta daug metų kasdien po kelis „džointus“ surūkančių ir narkomanais netapusių olandų, ji įsitikinusi, kad kavos namai visgi gali tapti žingsniu į narkomanijos liūną.
„Galima lengvųjų narkotikų legalizavimą įpakuoti į gražias frazes, bet esmė viena – pinigai, o realybė – kitokia. Jos kartėlį olandai jau senokai pajuto“, – įsitikinusi lietuvė.
„Coffee Shop“ klientai – dažniausiai vidutinio ar žemesnio socialinio sluoksnio žmonės. Taip pat turistai.
„Daug dažniau narkomanu taps žmogus, kuris rūko „žolę“ nei tas, kuris iškart pradėjo nuo stiprių narkotikų“, – neabejoja Ingrida.
Padaugėjo vagių
Iš pradžių – nekalti „džointai“, po to – kokainas, heroinas ir darbas Raudonųjų žibintų kvartale. Vieną matytų pavyzdžių, jaunos olandės barmenės istoriją, prisimena Ingrida. Nors moteris kavos namuose – retenybė.
„Coffee Shop“ traukia blogos reputacijos žmones“, – buvusi vilnietė pastebi, kad ten lankosi nelegalūs emigrantai, daug vagių, įtartinų žmonių.
23 val., uždarius „Coffee Shop“, kvaišalų prisirūkę žmonės ieško pratęsimo, kuris baigiasi alkoholiu, muštynėmis, o kartais ir sunkesniais narkotikais.
Olandai jau pastebėjo, kad, legalizavus „Coffee Shop“, pastebimai padaugėjo nusikaltimų.
Slepia tikrąjį darbą
Ar tarp jos klientų buvo lietuvių? Kartą, juokiasi Ingrida, į „Coffee Shop“ užėjo keturi darbininkai iš Lietuvos. Jie svarstė, kokios rūšies „žolės“ pirkti, po to apkalbėjo dailią moterį, nors neįtarė, kad ji – jų tautietė.
„Aš jums padėsiu išsirinkti“, – šokiravo amą praradusius lietuvius Ingrida, pabilusi gimtąja kalba. – „Žaliems“ lankytojams dažniausiai parduodame „atliekas“ arba įkišame kitos rūšies „žolės“, jei tos, kurios jie prašė – nėra. Tačiau lietuvių neapgavau.“
Vis dėlto rankose vartydama naują rožinės spalvos „Blackberry Bold“ telefoną Ingrida liūdnokai šyptelėja: „Tai darbas, kuriuo nereikia didžiuotis.“
Ir nors Olandijoje „Coffee Shop“, kuriuose parduodami lengvieji narkotikai, yra legalūs, juose dirbančių žmonių įvaizdis – itin prastas.
Todėl ilsėdamiesi Olandijoje ir vietinių klausinėjami, koks jų verslas, Lietuvė ir jos draugas visada meluoja.
„Cofffee Shop“ tapo galvos skausmu
Kiekvieną dieną tūkstančiai kvaišalų turistų užplūsta Mastrichtą – nedidelį gražų miestą Pietryčių Olandijoje. Per metus jų, pasak Mastrichto pareigūnų, net 2 mln. Pagrindinis tokių atvykėlių tikslas – aplankyti 13 miesto „Coffee Shop“, kuriuose galima nusipirkti įvairiausių marihuanos suktinių be baimės būti suimtiems.
Tačiau Mastrichto ir kitų Nyderlandų pasienio miestų trauka jau įgriso patiems olandams. Kovodamas su automobilių spūstimis, dideliu nusikalstamumu, Mastrichtas siekia, kad užsieniečiams būtų draudžiama parduoti lengvuosius kvaišalus.
Miesto pareigūnai skausmingai stebi, kaip Nyderlandų narkotikų tolerancijos politika, kurios pagrindinis tikslas – sumažinti olandų jaunimo polinkį į kvaišalus, tapo kažkuo visiškai kitu. Nyderlandų miestai, esantys šalia Vokietijos, Belgijos ir Prancūzijos, tampa narkotikų tiekimo regioniniais centrais.
Pavyzdžiui, Mastrichte nusikalstamumo lygis yra tris kartus didesnis nei tokio paties dydžio miestuose, esančiuose toliau nuo pasienio.
ES laisvosios rinkos principai tokius Mastrichto bandymus apriboti prekyba kvaišalais daro kone beviltiškus. Tiesa, ši byla jau keliauja per teismus ir netrukus taps dideliu išbandymu Europos Teisingumo Teismui, kuris spręs, ar gali būti padaryta išimtis ES vidaus prekybos taisyklėse.
Europos Teisingumo Teismas savo sprendimą turėtų paskelbti šių metų pabaigoje.
„Coffee Shop“ šalininkai tikina, kad dabartinė tvarka užsieniečius atgraso nuo narkotikų paieškos gatvėse.
Darius SĖLENIS
