Statybose kurį laiką dirbęs emigrantas iš Klaipėdos R. Andrulevičius darbą netruko prarasti, o tada, anot jo advokatės, vyras „pradėjo greitai riedėti žemyn“ – tapo priklausomas nuo narkotikų ir įjunko į heroiną. Ne paslaptis, kad pastarasis kainuoja nemažai pinigų, o kai darbo neturi, o ir nelabai ieškai, jų tenka prasimanyti kitu būdu. Taigi R. Andrulevičius su „kambarioku“ tautiečiu Sauliumi Malinausku (31 m.) pagalbos vis prašydavosi pas tame pačiame name butą nuomojusias Nijolę Navickaitę ir Apoloniją Vilčevską. Moterys neatsisakydavo padėti ne tik narkomanui R. Andrulevičiui, bet ir 17 kartų teistam S. Malinauskui. Šis už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, peilio nešiojimąsi baustas lietuvaitis Airijoje bandė staliauti, bet neilgai. Anot vyro advokatės, lietuvis susirgo rimta depresija, kurią teko gydytis net psichiatrinėje ligoninėje. Kaip tik dėl to už tautiečių skriaudas jis buvo teisiamas atskirai nuo savo sėbro. 6 metų laisvės atėmimo bausmė R. Andrulevičiui buvo skirta dar sausio mėnesį, o kovo pabaigoje tiek pat atseikėta ir S. Malinauskui. Teismas nusprendė, jog už smurtavimą prieš geradares moteriškes abu nusipelno vienodos, ir, atsižvelgiant į Lietuvos praktiką, gana griežtos bausmės.
Prirakino prie radiatoriaus
Pernai kovo 12 dieną R. Andrulevičius su S. Malinausku apsižiūrėjo, jog eilinį sykį trūksta pinigų. Vėliau, teisme, R. Andrulevičius tikino, jog pinigų reikėję kelionei atgal į Lietuvą, tačiau labiau tikėtina, jog vyras planavo ne kelionę namo, o iki artimiausio „taško“ įsigyti kvaišalų.
Maistu besidalijusių ir pinigų skolinusių moterų kantrybė irgi ne geležinė – joms pabodo globoti jokių dėkingumo ženklų nerodančius tautiečius, tad kai tądien R. Andrulevičius pasikvietė A. Vilčevską į kambarį ir eilinį sykį paprašė paskolinti pinigų, moteris atsisakė. Staiga iš už durų išlindęs S. Malinauskas nustūmė moterį ant lovos. Sėbrai užklijavo persigandusiai A. Vilčevskai burną lipnia juosta, surišo rankas ir prirakino prie radiatoriaus. Palikę besiblaškančią auką, pinigų moters kambaryje lietuviai nusprendė paieškoti patys. Tačiau čia jie rado A. Vilčevskos „kambariokę“ N. Navickaitę. „Mes tave pasmaugsim“, – pagrasino lipnios juostos ritinėliu nešini plėšikai ir puolė prie jiems maistą ne kartą ruošusios moters.
Daužė kumščiu
Moters galvoje mintys dūzgė pašėlusiu greičiu – ji manė, kad jos draugė jau nužudyta, o dabar atėjusi jos eilė. Kol R. Andrulevičius laikė lietuvės rankas, o S. Malinauskas aplink kaklą vyniojo skarelę, moteris bandė surikti, kviestis pagalbą, tačiau iš pražiotos gerklės neišsiveržė nė menkiausias garselis. „Buvau persigandusi“, – vėliau prisipažino N. Navickaitė. Netrukus lietuviai ėmė moterį talžyti kumščiais per veidą ir į šonus. R. Andrulevičius tautietę dar ir smaugė. Kai smurtautojai pagaliau paliko apsvaigusią auką ant grindų, ši įstengė pradėti rėkti ir ėmė mėtyti po ranka pakliuvusius daiktus, kad atkreiptų aplinkinių gyventojų dėmesį. Tuo tarpu prie radiatoriaus prirakinta A. Vilčevska meldėsi, kad grįžę smurtautojai nesuleistų jai narkotikų.
Teisėjas Nolanas pripažino, jog ketino R. Andrulevičiui skirti 10 metų nelaisvės, tačiau kadangi šis prisipažino, be to, yra priklausomas nuo narkotikų, atliks bausmę Airijos kalėjime, kur neturės su kuo bendrauti, nes nemoka anglų kalbos, sumažino laisvės atėmimą 4 metais.
Abu smurtautojai teisme tikino moterų skriausti visai nenorėję, tiesiog ketinę jas apiplėšti.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
