Vieno nuožmiausių ir įtakingiausių visų laikų narkobaronų namai Pietų Amerikoje tapo tikru turistų traukos centru.
Praėjus šešiolikai metų po Pablo Eskobaro, garsiojo narkotikų prekeivio, mirties į jo vilą plūsta tūkstančiai turistų. Pirmiausia jie įžengia pro arką, ant kurios nutupdyta mažo lėktuvėlio, kuriu Eskobaro gauja gabeno pirmąją dviejų tonų kokaino siuntą į Jungtines Amerikos Valstijas, kopija.
Viloje lankytojų laukia „narkodekoratyviu“ stiliumi, kurį narkotikų baronas nusižiūrėjo iš kultinio 1983 m. gangsterių filmo „Scarface“, įrengtas interjeras. Į jį įeina masyvios žirafos, drambliai ir blankstantys Versace baldai.
Kieme įsikūrusiame purvo ežerėlyje turškiasi 27 begemotai.
Kaip bebūtų, populiariausia atrakcija Eskobaro kieme – „Jūros periodo parkas“, kurią sudaro tikro dydžio dinozaurų maketai ir auksinis pterodaktilis, sulipdytas iš autentiškų kaulų.
Nors garsiojo prekeivio ranča „Hacienda Napoles“, kur jis savo sargybiniams mokėdavo po 1000 dolerių už kiekvieną nušautą pareigūną, yra pristatoma kaip „antinusikaltimumo“ muziejus, Kolumbijos vyriausybės netikėtas turistų antplūdis visiškai nedžiugina.
Kai kurių nukentėjusiųjų nuo Eskobaro viešpatavimo teisininkai pareiškė sieksią, jog dalis iš narkobarono suvenyrų gaunamų pajamų atitektų jų klientams. „Hacienda Napoles“ galima įsigyti tokių suvenyrų kaip netikri ginklų, dirbtinių Eskobaro ūsų ar paskutinius prekeivio žodžius - „Jie mane nužudė“ - girgždančiu balsu tariančios statulėlių.
