Vokietijos mieste Hamburge 1911 m. pastatytą laivą įsigijo italai ir 1935 m. suteikė jam Umbria vardą. Šio laivo paskirtis buvo gabenti krovinius į kolonijas, esančias Afrikos regione. Šiandien 155 m ilgio ir 18 m pločio Umbria guli Raudonosios jūros dugne maždaug 30 km nuo Port Sudano uosto.
Milžiniškas laivas skaidraus Raudonosios jūros vandens dėka puikiai įžiūrimas vos tik panardinu galvą po vandeniu. Įspūdingo dydžio po vandeniu esantis objektas pasitinka mus paslaptingos ramybės kupinoje povandeninio pasaulio karalystėje. Kelionę po šį laivą pradedame nuo jo priekinės dalies. Iššokę iš zodiako valties leidžiamės tiesiai prie artimiausio krovininio skyriaus.
Šis laivas skenduolis yra vienas patraukliausių povandeninių objektų. Tuo pačiu jis yra ir ypač pavojinga vieta nardymui, kadangi viename skyrių iki šiol guli apie 5 tūkstančius nepanaudotų sprogmenų, dėl kurių čia griežtai vykdoma taisyklė "nieko neliesti". Tai didžiulis laivas su begale itin įdomių detalių, o jas apžiūrėti toli gražu nepakanka vieno ar dviejų nėrimų.
Nardyti laivo viduje yra pakankamai nesudėtinga. Įsijungę povandenius prožektorius gan lengvai judame iš vieno krovininio skyriaus į kitą. Apžvelgiame vieną ypatingiausių vietų laive - 360 tūkstančių sprogmenų krovinį. Kiekvienas sprogmuo sveria iki 100 kg. Praplaukiame kalną vyno butelių, šimtus cemento maišų, elektros kabelio ritinių. Aplankome puikiai išsilaikiusius tris Fiat automobilius, tūnančius čia it žiemoti užsnūdusius meškinus. Įplaukiame ir į restoraną, pro kurio buvusių langų tarpus skverbiasi saulė. Aplinka čia ypatingai mistiška. Dešimtys prie grindų prisuktų stalų tarsi suformuoja mums labirintą, o styrantys nuo lubų atplyšę elektros laidai mus verčia laikytis dar ypatingesnio atsargumo. Apsilankome ir daugumoje kajučių, kurių vienoje randame ir puikios būklės vis dar tvirtai į grindis įsikibusį klozetą.
Beveik aštuoniasdešimt metų po vandeniu gulintis laivas vaiduoklis šiandien pasipuošęs įvairiaspalviais koralais, kuriuose zuja visas pulkas povandeninių gyventojų. Sutinkame būrelį jūrinių ešerių, žvaigždę, keletą mažučių krabiukų, nežinia kokį maždaug 5 cm ilgio peršviečiamą kirminą, klounžuvių porelę, taip pat po sraigtu snaudžiančią barakudą.
Nardymas nuskendusiame laive - tai nardymas praeityje. Jo metu gali pažvelgti į nuskendusį laivą iš viršaus ir, tarsi paukštis, nutūpti tiesiai ant kapitono tiltelio absoliučioje tyloje. Tačiau tuo pačiu supranti, kad šios nuolaužos susijusios su ypač baisia praeities tragedija.
Žako Kusto mokslinė stotis
Po vizito į nuskendusį laivą Umbria, vienas svarbiausių nėrimų - nusileidimas į mokslininko Žako Yvo Kusto povandeninę mokslinę laboratoriją. Tai unikali vieta, taip pat ypatingai traukianti narus keliauti į Sudaną.
Žakas Yvas Kusto yra viena ryškiausių asmenybių, propagavusių povandeninę ekologiją. Jis kartu su inžinieriumi E. Gagnanu sukūrė akvalangą, kurio dėka šiandien galime laisvai grožėtis povandeniniu pasauliu. Žakas Kusto vienas žymiausių okeonografų visame pasaulyje, įvykdęs begalę mokslinių ekspedicijų vandens gelmėse bei įkūręs net tris povandenines eksperimentinių tyrimų stotis. Vieną jų mes ir aplankėme.
Sha`ab Rumi yra žinomiausias koralinis rifas Sudano teritorijoje. Tai vieta, kur žinomas mokslininkas Žakas Kusto turėjo povandeninę mokslinę stotį Precontinent II. Povandeninių eksperimentų metu narai daugiau nei mėnesį praleisdavo po vandeniu. Specialiai įrengtoje kapsulėje jie ir miegodavo, ir valgydavo, žaisdavo šachmatais ir netgi apsikirpdavo į kapsulę išsikvietę kirpėją. Oras, maistas ir kiti būtiniausi dalykai buvo tiekiami iš paviršiuje nuolat budinčio laivo.
8 metru gylyje esanti stotis atrodo lyg kosminis laivas, stovintis ant trijų kojų. Jame gyvenę narai Raudonosios jūros gelmėse atlikinėjo povandeninės gyvybės tyrimus. Nemažai eksperimentų buvo atlikta ir su rykliais. Šiandien šalia povandeninės kapsulės galima išvysti skirtingų rykliams šerti naudotų narvų dalių.
Eksperimentinė stotis šiuo metu pilna vandens, plaukioja milijonai mikroskopinių žuvyčių. Galime laisvai patekti į šį, ant trijų kojų stovintį burbulo formos objektą, kad apžiūrėti jį iš vidaus. Prožektorių čia neprireikia, nes pro nedidelius langelius skverbiasi pakankamai ryški saulės šviesa. Kapsulė stebėtinai ankšta, jog vos galime vienas su kitu prasilenkti. Kapsulės viršuje susidariusi oro kišenė, kurioje oras per ilgą laiką ko gero tapo tolygus nuodingų dujų debesiui.
Mokslinės stoties išorė pasidengusi koralų puokštėmis, aplink kurias gaudynių žaidžia taškuotos, dryžuotos margaspalvės žuvys ir žuvytės. Unikalus povandeninis objektas yra ypač reikšmingas okeonografijos istorijoje, tad, kaip ir buvome numatę prieš nėrimą, šalia jo įsiamžiname ir su savo šalies vėliava.
Likus dešimčiai minučių iki nėrimo pabaigos, apsukame apžvalgos ratą po šalia esantį rifą, kuriame apstu įspūdingai atrodančių liūtažuvių. Jos tarsi povai šliaužia demonstruodamos savo išskleistas karališkas plunksnas. Tiesa, tos jų plunksnos yra ypač nuodingos, lygiai kaip jūros ežių spygliai. Taip pat sutinkame juodąją mureną, kuprotąją napoleonžuvę, pulką tunų, būrelį barakudų ir tuziną kitokių rūšių povandeninių gražuolių.
Naktinis nardymas
Kiekviena nardymo safario dieną turime keturis nėrimus: anksti ryte, prieš pat pietus, po pietų ir sutemus. Nėrimai sutemus yra vieni ypatingiausių. Jų metu naudojamės papildoma įranga - povandeniniais prožektoriais. Naktinis nėrimas daromas iškart saulei nusileidus. Sudane tamsu jau apie 20 val. vakaro.
Nardant sutemus, net pačiame paviršiuje po vandeniu lydi aklina tamsa, tad į vandenį sušokame jau su įjungtais prožektoriais. Tamsiuoju paros metu vykdomi nėrimai yra visiškai skirtingi nei tie, kuriuos atliekame dieną. Tamsoje čia atsiveria mistiškas ir daug paslaptingesnis povandeninis gyvenimas. Prožektoriaus šviesoje pasirodo absoliučiai kita gyvybė nei matome dienos metu toje pačioje vietovėje. Dieną čia plaukiojusios žuvys jau miega, tuo tarpu šviesiuoju paros metu besislapstę gyviai naktį išlenda iš savo urvų ir ruošiasi medžioklei. Tai krabai, krevetės, aštuonkojai, omarai, skirtingos žuvys, žvaigždės, kalmarai, jūrų arkliukai bei begalė kitų, visiškai neatpažįstamų organizmų.
Srovė plukdo mus virš koralinės paklodės, kurią stebime tarsi iš paukščio skrydžio. Sustojame ties aštuonkoju, kuris vos pastebimas tupi pusiau išlindęs iš uolos. Supratęs, esantis dėmesio centre, staiga jis pakeičia spalvą. Iš gelsvos čia pat pavirsta į žalsvą, iš jos - į purpurinę, po to jis tampa raudonas, dar vėliau ryškiai mėlynos spalvos. Taip jis keičia vieną spalvą po kitos kol galiausiai savo ilgomis kojomis pradeda tingiai judintis iš savo teritorijos. Vis spartėdamas aštuonkojis ropoja pirmyn nesiliaudamas demonstruoti savo spalvų. Sekame paskui jį. Neilgai laukęs, rifo gyventojas sustoja ir atidžiai spoksodamas į mus, smalsius persekiotojus, visomis savo turimomis kojomis apsivynioja aplink arčiausiai esantį prožektorių. Netrukus, pajutęs šviestuvo kaitrą, staiga jį paleidžia.
Stebėjom aštuonkojo spektaklį apie dešimt minučių. Naktiniam mūsų promenadui po vandeniu besibaigiant, atsisveikiname su vakaro šou dalyviu ir judame laivo link. Prieš pat iškylant į paviršių sutinkame dar kalmarų šeimynėlę. Prožektorių šviesos pagautas, vorele plaukantis ketvertukas atsargiai pakeičia kryptį ir nieko nelaukdamas dumia į tamsą.
Kitos dienos popietę judame Port Sudano uosto link. Tai laikas, kuomet privalome suruošti įrangą kelionei atgal: išskalauti ją nuo sūraus jūros vandens, išdžiovinti ir supakuoti į lagaminus.
6 dienas trukusio safario metu atlikome 21 nėrimą. Kiekvienas jų buvo vis kitoks, vis kitoje vietoje, kupinas vis kitokių įspūdžių. Laivo gidai, bei kelionę suorganizavęs „Nardymo akademijos“ instruktorius Andrius visos kelionės metu puikiai užtikrino sklandžių mūsų grupės nėrimų eigą ir saugumą. Tai yra vienas svarbiausių dalykų būnant po vandeniu.
