„Patalinės blakės ir blusos – globalizacijos problema. Į žmonių namus, viešbučius blakės gali atkeliauti su žmogaus daiktais ar rankinėje, kelionės krepšiuose, su naudotais baldais. Blusas platina benamiai gyvūnai ir graužikai, šiltą vietą randantys namų rūsiuose, laiptinėse. Blakių užkrėstumo lygis ypač šokteli žiemos švenčių laikotarpiu, kai lankomi draugai, giminės, vykstama atostogauti, iš svetur grįžtama namo“, – pastebi kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Svarbu prevencija
Tam, kad prie žiemos švenčių stalo sėdėtų tik kviesti svečiai, biologas Liutauras Grigaliūnas pataria imtis prevencinių priemonių.
„Atvykus į viešbutį ar kitą nakvynei skirtą vietą patariama patikrinti čiužinius, lovos rėmus, stalčius, baldų apačią, grindjuostes, ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti kėdėms, sofoms. Jei pastebimi pavieniai 5 mm ilgio ovalo formos rudos spalvos vabzdžiai, tamsios patalinių blakių išskyrų dėmės, kraujo taškeliai, tikėtina, kad patalpa užkrėsta blakėmis. Šie kraujasiurbiai į namus gali atkeliauti ir su siuntomis, kurių šventiniu laikotarpiu netrūksta“, – perspėja ekspertas.
Blusos į gyventojų namus atkeliauja įsikabinusios į gyvūno kailį ar už drabužių. Blusos turi galingas užpakalines kojas, kuriomis gali nušokti 18-20 cm vertikaliai ir 35-40 cm horizontaliai, kas leidžia joms be vargo persikelti į naujas gyvenamąsias patalpas ir plisti labai dideliu atstumu. Šie vikriai šokinėjantys kenkėjai įsikuria mažuose patalpų grindų ar sienų plyšeliuose, žmonių augintinių guoliuose, kuriuose greitai dauginasi.
Kaip atpažinti įkandimus?
Pasak sveikatos specialistų, atpažinti blusos įkandimą nėra sudėtinga. Blusos dažniausiai kandžioja kojas, rankas, įkandimo vietoje atsiranda netaisyklingos formos apie 1 cm skersmens paraudimas, kuris išsilaiko iki keleto dienų, ropinėjantys vabzdžiai matomi ant augintinių kailio. Tačiau blakės įkandimus, kitaip nei blusų, atpažinti sunkiau.
„Blakių įkandimai beveik nesiskiria nuo kitų vabzdžių įkandimų. Dažniausiai matomi trys, į liniją išsidėstę įkandimai, kartais vadinami „pusryčiais“, „pietumis“ ir „vakariene“. Blakės maitinasi mums miegant, todėl jų įkandimus lengviausia pastebėti ryte“, - pasakoja L. Grigaliūnas.
Kaip kovoti?
Jei namuose pastebėtos blusos ar patalinės blakės, naikinimo priemonių patariama imtis nedelsiant. Tiek vieni, tiek kiti kraujasiurbiai sparčiai dauginasi ir plinta į kaimynų namus, viešbučio kambarius ir kt.
„Patalines blakes efektyviai naikina karštis, todėl rekomenduojama patalynę, čiužinio užvalkalą, iš lagaminų ištrauktus drabužius skalbti 60 laipsnių vandenyje. Jei yra galimybė, patalynę reikėtų džiovinti džiovyklėje bent jau 30 min. Siekiant išnaikinti blusas svarbu išsiurbti patalpas, pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitus paviršius, pašalinti visas dulkes, grindis reikėtų išplauti ir nusausinti, nes patyrusios drėgmę ir sausrą blusų lervos žūsta“, – pataria atstovas L. Grigaliūnas.
Blakės ir blusos kelia ne tik psichologinį diskomfortą, tačiau ir platina ligas. Istoriniai faktai rodo, kad blusos platina marą, taip pat tuliaremijos, pseudotuberkuliozės, listeriozės, dėmėtosios šiltinės sukėlėjus. Patalinės blakės, manoma, gali pernešti hepatitą B. Lotynų Amerikoje paplitusiosTriatoma genties kraujasiurbės blakės yra žmogui pavojingos tripanosomozės (Čago ligos) platintojos – žmonės keliauja vis daugiau ir toliau, tad laiko klausimas, kada ši liga ims plisti po visą pasaulį.
