„Vakare grįžtu namo ir iškart įjungiu televizorių. Puodelis arbatos, sofa ir tarsi nieko daugiau nebereikia. Stop! Mano gyvenimui namuose vadovauja televizorius. Negaliu jam leisti užvaldyti kambario“, – emocingai kalbėjo interjero dizainerė Lina Ruokienė.
Pasak jos, dauguma nemato nieko blogo, jei po sunkios darbo dienos įsitaisoma prie televizoriaus arba gaminant maistą nuolat žvilgčiojama į ekraną virtuvėje. Dažnai ir valgoma ne bendraujant prie stalo, o žiūrint vieną ar kitą kanalą.
Kai kuriuose namuose televizorius stovi kiekviename kambaryje. Įsivedantiems skaitmeninę televiziją siūloma nemokamai pajungti ne vieną, o du televizorius. „Pasvarstykite, ar televizorius tikrai vertas to, kad dominuotų jūsų namų erdvėje, ar būtent jis turi kurti jaukią atmosferą namuose? Ar netampa šis daiktas namų altoriumi?“ – klausė pašnekovė.
Langas – didesnė vertybė
Prieš imantis ryžtingų veiksmų ji patarė apsispręsti, ko norima iš tiesų, ir tikino, kad pasistengus visada galima suderinti kelis dalykus. „Vienoje nedidelėje erdvėje tuo pat metu norisi matyti ir tapybišką vaizdą pro langą, ir jaukiai degančią židinio ugnį. Tačiau neįsivaizduojama vakarų be televizoriaus ekrano. Vis dėlto tegul jis lieka tik dar vienu objektu, kukliai laukiančiu savo eilės. Natūrali šviesa – privalumas, kurio nesinori prarasti. Kuo jos daugiau sklinda pro langus, tuo namai šviesesni ir jaukesni. Gyvos gamtos vaizdas už lango visada džiugina akį, tad į jį pirmiausia ir reikėtų orientuoti minkštuosius baldus, ant kurių ilsisi šeimos nariai“, – aiškino specialistė.
Pasak jos, dažnai daroma klaida, kai pataikaujant televizoriui, kurio ekrano įstrižainė, kaskart keičiant šį daiktą į naują vis didesnė, atsitinka taip, kad jis užstoja dalį lango. Prieš langą televizorius statomas retai, nes tada gerai matyti vaizdą trukdo nuo jo sklindanti šviesa.
Trys viename
„Jei statomas namas, galima iš anksto suplanuoti, kurioje vietoje bus židinys. Tegul jis būna svarbiausias erdvėje. Tinkamas sprendimas, kai židinys komponuojamas šalia lango. Tai atrodo netikėtai ir įdomiai, – tikino L.Ruokienė. – Kai žiema pabos ir nuo baltos spalvos paskaus akis ar dar blogiau – nuo pilkumos apniks liūdesys, žvilgsnį galima bus nukreipti į plevenančią liepsną. Beliks rasti vietą televizoriui. Geriausias sprendimas – suderinti viską vienoje vietoje, pavyzdžiui, sumontuoti televizorių su garso ir vaizdo sistema virš arba šalia židinio. Brangu, bet praktiška.“
O jei toks sprendimas neįmanomas, interjero dizainerė siūlo statyti televizorių tolimesniame nuo lango kambario kampe. Prieš jį tokiu atveju tiktų patogus krėslas su pagalvėlėmis. Turintiems televizorių, bet nemėgstantiems jo, L.Ruokienė siūlo panaudoti širmą. Už jos paslėptas TV ekranas nekris į akis ir neerzins.
Kaip pasirinkti tinkamą televizorių
Viename prekybos centre kalbintas specialistas Raimondas visų pirma patarė atkreipti dėmesį į televizoriaus dydį, vaizdo ryškumą, korpuso dizainą, garso švarumą ir papildomas funkcijas.
Pasak Raimundo šiuo metu populiariųjų plokščiųjų LED televizorių, kuriuos gamina garsios pasaulio kompanijos, kokybė mažai kuo skiriasi. Taigi, drąsiai galima rinktis ir „Philips“, ir LG, ir „Samsung“ ar bet kurio kito gamintojo televizorių. Nemėgstantiems iškreipto vaizdo ir nuolat maigant pulteliu nustatinėti formatą, jis patarė rinktis „Philips“, kuriame yra automatinė formato nustatymo funkcija. Kita vertus, pradėjus veikti skaitmeninei televizijai, formatų neatitikimo turėtų nebelikti.
Specialistas patarė dėmesį atkreipti į vaizdo kokybę apibūdinantį parametrą, kuris žymimas Hz. „Visi gamintojai šiek tiek klaidina pirkėją nurodydami Hz parametrą. Pavyzdžiui rašoma 100 Hz. Ir pirkėjas tiki, kad vaizdas būtent bus vertas tų 100 Hz. Deja, minėtų Hz bus tik 50. Todėl visiems patariu, kad rinktųsi mažiausiai 200 Hz televizorius. Jų vaizdo kokybė kur kas geresnė.“ Pasak Raimondo, teigti, kad gamintojai meluoja negalima, nes minėti 100 Hz yra, tačiau jie apibūdina kiek kitą dalyką. Neturinčiam reikalų su šiuolaikine elektronika būtų sunku suprasti.
Esmė ta, kad vaizdo technikos gamintojai irgi naudoja rinkodaros triukus, siekdami vieno tikslo – parduoti kuo daugiau.
Tačiau, anot ne vienus metus elektronikos prekyboje dirbančio Raimondo, perkant televizorių irgi daug ką lemia sėkmė. Vieni, įsigiję televizorių, žiūri ir atsidžiaugti negali, o kiti brokuotą to paties gamintojo gaminį veža grąžinti.
Ar televizorių bus patogu žiūrėti, pasak konsultanto, lemia jo ekrano įstrižainės ilgis. Sveikatos specialistai pataria pasirinkti žiūrėjimo atstumą taip: jei žiūrimas vaizdas 4:3 proporciniu formatu, rekomenduojamas atstumas nuo ekrano yra 3–5 ekrano įstrižainių ilgiai. Taigi, 21 colio įstrižainės ekranas nuo sėdėjimo vietos turi būti nutolęs apie 1,6–2,7 m, o 29 colių – 2,1–3,6 m atstumo. Plačiaformačių ekranų proporcinis formatas yra 16:9, todėl rekomenduojamas atstumas yra 2,5–3 įstrižainių ilgiai.
Ekrano įstrižainė yra nusakoma coliais (1 colis = 2,54 cm). Kai kurie gamintojai savo aparatų įstrižaines nurodo kartu su televizoriaus rėmu, tačiau matuoti reikia tik ekrano įstrižainę.
Rapolas Tamošiūnas
