Dažnai naminei degtinei galime išgirsti pagyrų – atseit, tai daug sveikesnis už valstybinę degtinę gėrimas. Tačiau pamatę, kokiomis sąlygomis gaminama naminė, dažnas prarastų norą ją ragauti.
Tikri fabrikai
Vos ne kasdien sulaukiame pranešimų iš policijos komisariatų apie rastus naminės degtinės fabrikėlius. Štai tik keli naujausi faktai.
Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai Plungės rajone, Nausodžio seniūnijoje, Juodeikių kaimo miške sulaikė Plungėje gyvenantį G. D. (42 m.), kuris tik buvo pradėjęs gaminti naminę degtinę. Neįtikėtina, tačiau vyriškis miške naminę degtinę gamino naudodamas dujų balionus, o ne malkas. Jis buvo pasiruošęs apie 500 litrų raugo, iš kurio ketino pasigaminti apie 50 litrų naminukės.
Nemenčinės policijos nuovados pareigūnai irgi demaskavo sumaniai įrengtą naminės fabrikėlį. Atlikdami kratą Šarkiškių kaime, J. S. (46 m.) priklausančiame ūkiniame pastate, pareigūnai nustebo pamatę išradingai sumontuotą aparatą naminei degtinei gaminti. Krosnyje buvo įmūrytas ir paslėptas savadarbis 200 litrų talpos katilas, į kurį buvo pilamas vanduo. Iš katilo einantis vamzdis, kuriuo išeidavo susidarę kaitinamo vandens garai, buvo prijungtas prie kitoje patalpoje esančio aparato naminei degtinei gaminti. Pareigūnai aptiko ir apie 200 litrų brogos bei 3 litrų jau pagamintos naminukės.
Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai naminės degtinės „fabrikėlį“ surado Žvirblaičių kaime, ūkiniame pastate. Čia buvo ir įranga naminei degtinei gaminti, o taip pat 7610 kg raugo, 290 litrų naminės degtinės, 40 maišų miltų, 10 kg mielių, trys vandens siurbliai. Įvykio vietoje buvo sulaikytas ir „virėjas“ N. A. (24 m.).
Pernai policijos pareigūnai užfiksavo 546 naminės degtinės gaminimo atvejus. Šiemet jų irgi bus ne ką mažiau. Ir nors vienas iš paskutinių radinių nustebino Šiaulių apskrities policijos pareigūnus, kurie Šiaulių rajono, Gūragių kaimo 37 metų gyventojo namuose rado bravorą, kuriame buvo ideali tvarka ir švara, tačiau dažniausiai tokiose „įmonėse“ vyrauja netvarka. „Degtinė dažnai gaminama antisanitarinėmis sąlygomis, gamybai naudojamas nešvarus, iš artimiausio vandens telkinio imamas, vanduo“, – sakė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Tačiau tai tik uogelės.
Spartina rūgimą
Tikrosios „uogos“ yra tai, kad degtinei gaminti naudojami net pastipę gyvūnai. Ir čia – ne anekdotas. Raseinių rajone pareigūnai aptiko varyklą, kurioje naminė buvo gaminama iš gyvulių dvėselienos.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams Zborčiznos kaime surastas bravoras sukėlė pasibjaurėjimą ir užuojautą Raseinių rajono gyventojams bei kauniškiams, kurie buvo pagrindiniai šios naminukės vartotojai.
Išpjautoje laukymėje didžiulė pakura šildė gigantišką vandens katilą, iš kurio garai vamzdžiu keliavo į girai transportuoti naudojamą cisterną, kuri jau buvo pilna raugo. Užkaitinto raugo garai keliavo pro taip pat didžiulį atvėsinimo įrenginį, iš kurio jau čiurkšlele bėgo naminukė. Šio pirmojo varymo gėralo privarvinta buvo jau apie 489 litrus. Jo kvapas pareigūnams buvo neįprastas – degtinė su švinkstančios mėsos dvelksmu. Tik vėliau kriminalistai suvokė galimą to kvapo kilmę.
Apžiūrėję bravoro, kuris buvo įsikūręs už pusantro šimto metrų nuo sodybos prieigas, jie rado dar vieną metalinę talpą su tona raugo ir dvi jau tuščias šiam raugui ruošti skirtas penkiatones talpas, kurių skersmuo siekė per du metrus. Prie vienos jų stovėjo uždengta statinaitė, nuo kurios sklido nepakenčiamas dvokas. Ją atidengę, pareigūnai rado skystyje tyvuliuojančius pūvančios mėsos gabalus. Nors degtinės virimo procesą prižiūrėję vyrai aiškino, kad tai nudvėsusios karvės mėsa, skirta šunims šerti, tačiau šunims jos tikrai neįmanoma įsiūlyti. Pareigūnams, ne pirmą dieną susiduriantiems su naminukės gamybos ypatumais, žinoma, jog raugo paruošimo procesui pagreitinti yra naudojami nugaišę gyvūnai. Kas katę, kas šunį, o kas, matyt, karvės mėsos gabalus meta į raugą. Dėl to ir pirmojo varymo produktas turėjo tokį nemalonų kvapą.
Tad visai tikėtina, kad netrukus pokštus internete apie dėl išnykusių kačių užsidariusius kebabų kioskus pakeis pokštai apie dėl degtindarių kaltės dingstančius gyvūnus. Pasak Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovo Roberto Badaro, dvėseliena spartina rūgimą, tad ją degtindariai naudoja vietoje mielių. Tačiau su sušvinkusia mėsa į degtinę gali patekti ir įvairių korozinių medžiagų. Geriant tokius gėrimus galima smarkiai nudeginti stemplę, skrandį.
Pavojingasis metanolis
„Tiesą sakant, būtų labai sunku įvardinti, kokios gali būti naminės vartojimo pasekmės, nes niekada negali žinoti, ką varytojai sumanys panaudoti šio „gėrimo“ gamybai. Kiekvienas menininkas savaip kuria. Tačiau pavojus sveikatai, vartojant tokius gėrimus, tikrai didelis, – teigia R. Badaras. – Naminės gamintojams rūpi tik pinigai. Niekas nežino, ko ten pridedama, kad gamyba būtų pigesnė“.
Vienas pavojų – distiliuojant naminę degtinę susidarantis metanolis, kuriuo apsinuodijęs rimtų sveikatos sutrikimų turėjo ar net mirė ne vienas pigių, tačiau nekokybiškų gėrimų vartotojas. Per didelis suvartoto metilo alkoholio kiekis gali jau po poros valandų sukelti įvairius sutrikimus: sąmonės, inkstų veiklos (sumažėja šlapimo išsiskyrimas), regos sutrikimus. Pasitaiko atvejų, kai išgėręs metilo alkoholio žmogus staiga apanka.
Žinoma ir mirtinų apsinuodijimo metilo alkoholiu atvejų. Praėjusį rudenį Čekiją sukrėtė apsinuodijimų alkoholiu banga – išgėrę metanoliu užterštų alkoholinių gėrimų šalyje mirė 38 žmonės, dar 4 – kaimyninėje Lenkijoje.
„Metilo alkoholis (dar vadinamas techniniu spiritu) išvaizda ir kvapu labai panašus į įprastą etilo alkoholį (spiritą), todėl dažnai juo apsinuodija žmonės, geriantys „pilstuką“, nelegaliai platinamą degtinę ar vadinamąją „naminukę“. Etilo alkoholyje maksimali leidžiama metilo alkoholio koncentracija yra 30 g/hl, tačiau nelegaliai gaminat šio rodiklio niekas netikrina“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Kaikarienė.
R. Badaro teigimu, apsinuodijimas metilo alkoholiu – labai pavojingas, nes metilo ir etilo alkoholio poveikis iš pradžių yra labai panašus. Pavartojus metilo alkoholio, būdingos komplikacijos, pavyzdžiui, regėjimo sutrikimas, gali pasireikšti tik kitą dieną, tačiau tada jau gali būti per vėlu gelbėti žmogų.
„Neveltui žemaičiai turi patarlę: nelak pirmųjų lašų – akys išvarvės. Metanolis išsiskiria greičiau nei etanolis, tad ir naminėje degtinėje visada atsiranda metanolio“, – tvirtino R. Badaras.
Įdomiausia tai, kad apsinuodijus etilenglikoliu, taip pat metilo alkoholiu, veiksmingiausias vaistas yra degtinė. Ji užblokuoja pavojingų medžiagų skilimą ir gali išgelbėti gyvybę.
Legalizavimas – ne išeitis
Neseniai prisimintas ir vėl iškeltas klausimas apie naminės degtinės legalizavimą, leidžiant ją gaminti kaimo turizmo sodybose. Šiuo metu Lietuvoje fizinių asmenų asmeniniam naudojimui leidžiama gaminti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento).
R. Badaras iniciatyvą legalizuoti naminę vertina skeptiškai. „Jau dabar specialistų skaičiavimais net trečdalį suvartojamo alkoholio kiekio sudaro nelegalūs gėrimai. Įteisinus naminės degtinės gamybą, būtų dar palengvintas kelias prie pigaus alkoholio. Niekas juk nesukontroliuos jo gamybos, tad didės vartojimas. Gal pati idėja ir gera, bet ne dabar“, – mano toksikologas.
Legalizavus naminės gamybą, atsirastų šimtai gamyklėlių, o jų gaminamų produktų kiekio ir kokybės sukontroliuoti pasidarytų neįmanoma. Jau dabar Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, nelegalių spiritinių gėrimų rinkos dalis sudaro 33 proc. visos šalies alkoholio rinkos. Tai dėl to, kad spiritiniai gėrimai Lietuvoje santykinai yra patys brangiausi visoje Europos Sąjungoje, lyginant su gyventojų pajamomis. Todėl mietuose ir kaimuose daugėja vietų, vadinamų taškų, kuriuose pardavinėjama naminukė, pilstukas ir visokie kiti surogatai.
Dešimtys mirčių
Nors šiandien saiką praradę piliečiai sugeba apsinuodyti ir švaria valstybine degtine, „taškuose" parduodama naminė degtinė ir pilstukas – tikri nuodijimo centrai.
Pasak statistikos, kasmet Lietuvos medikai gelbėja apie 8000 apsinuodijusių piliečių. Maždaug trečdalis jų apsinuodiję vaistais, dauguma – netyčia. Užtai maždaug pusė apsinuodijusių pacientų – padauginę alkoholio, kurį, žinoma, gėrė sąmoningai, norėdami apsvaigti. Kasmet keli šimtai apsinuodijusiųjų alkoholiu miršta – medikai niekuo negali padėti.
Ir Lietuvoje yra buvę labai tragiškų atvejų, kai nuo „taške“ pirkto alkoholio mirė 15 žmonių. Tokia nelaimė Kaune įvyko per garsiąją M. Gorbačiovo „perestroiką“, apribojus alkoholinių gėrimų gamybą ir pardavimą. Aukų skaičius galėjo būti kur kas didesnis, tačiau medikai sugebėjo išgelbėti dar lygiai tokio paties būrio vyrų ir moterų gyvybes. Ant kojų sukelta Kauno milicija greitai išaiškino, iš kur pensininkė gavo mirtį nešančio gėralo, o kaltininkai buvo labai švelniai nubausti.
Prekiavo „cholera“
Žaliakalnyje gyvenusią pensininkę demaskuoti milicijos darbuotojams nebuvo itin sunku. Keli jos parduoto nuodingo skysčio gėrę vyrai, ligoninėse atgavę sąmonę, tuoj paminėjo bobulės Ancės (taip ją vadino daugelis aplinkinių gyventojų) adresą. Netrukus sulaikyta ir apstulbusi dėl pasekmių Ancė pareigūnams prisipažino, kad iš tuometinio „Ragučio“ gamybos vaisvandenių cecho (tada jis buvo dabartinėje Jonavos gatvėje) sargės ne pirmą kartą pirkusi 20 litrų talpos plastmasinį kanistrą maždaug 40 laipsnių stiprumo gėrimo, liaudyje vadinto „cholera“. Pasak bobulės Ancės, turėjusios patikimą klientūrą, pirkėjai visados girdavę tą likerio skonį primenantį ir gerai „per stogą“ vožiantį gėrimą. Niekas iki tol pretenzijų dėl blogo jo poveikio nereiškęs. Dalį to spirituoto skysčio pensininkė Ancė išpilsčiusi į puslitrinius butelius ir iškart pradėjusi pardavinėti.
Prekyba ėjusi kaip iš pypkės, nes tuometinė valdžia sudarydavo kuo puikiausias progas pasipinigauti nelegalaus alkoholio pardavėjams. Buvo 1986 metų liepos 31-oji ir visi puikiai žinojo, kad nuo rytojaus pabrangs alkoholiniai gėrimai. Pagal sovietinės Lietuvos valdžios, uoliai vykdžiusios iš Maskvos gautas kovos su girtavimu direktyvas, logiką į parduotuves turėdavo būti vežamas tik minimalus kiekis svaigalų – taigi pabrangimo išvakarėse alkoholio parduotuvėse nebuvo įmanoma nusipirkti ir visi ištroškę traukė pas „bobutes“. O tos, pasinaudodamos situacija, prekiavo kuo papuola.
Juodasis kanistras
Tuometinės Kauno milicijos ir prokuratūros darbuotojams pradžioje taip pat buvo neaišku, iš kur „Ragučio“ ceche galėjo atsirasti nuodingų medžiagų. Tais laikais čia įvairiems gėrimams konservuoti buvo naudojama spirituota limonadų kompozicija (įvairių vaisių esencijos būdavo maišomos su spiritu, kurio vieno litro mišinyje būdavo net 800 gramų). Po to ji dar būdavo perpus skiedžiama sirupais bei ekstraktais ir visai nedideliais kiekiais pilama į vaisvandenius, kad šie per ilgesnį laiką neprarūgtų.
Ne paslaptis buvo ir tai, kad dalį šio saldaus spirituoto skystimėlio cecho darbuotojai įsigudrindavo patys išgerti arba pavogę parduoti. Kai pensinio amžiaus sargė milicijos areštinėje ilgai nesispyriojusi pasakė juodąjį kanistrą su praskiesta limonado kompozicija pirkusi iš sandėlininkės, pareigūnai čionai atsivežė ir ją. Tik antrą dieną sandėlininke dirbusi moteris prisipažino plastmasiniame kanistre buvusią limonado kompoziciją praskiedusi sandėlyje rastu žalsvos spalvos „Tarchuno“ ekstraktu ir pardavusi sargei. Skubiai išvertę sandėlį, milicininkai rado indą su jo turinio likučiais. Visi už galvų griebėsi, kai tyrimai parodė, jog tai nepaprastai nuodingas antifrizas – automobilių variklių aušinimo skystis, savo spalva labai panašus į tuomet gaminamą limonadą „Tarchunas“.
Priešnuodis – degtinė
Kol vyko tardymas, ligoninėse gausėjo mirusiųjų, gydytojai gan kukliomis turėtomis priemonėmis bandė gelbėti vis atvežamus apsinuodijusius žmones. Jų amžius buvo įvairus – nuo šešiolikmečių iki pensininkų. Dauguma jų gyveno netoli bobulės Ancės namelio esančiose Žaliakalnio gatvelėse. Anapilin iškeliavo ne vien girtuokliai, kaip teigė tuometinė spauda ir televizija.
Viena pirmųjų ligoninėje mirė šešiolikmetė Ingrida iš Jonavos, atvykusi į svečius pas tetą. Per pietus suaugusieji jai įsiūlė tik vieną taurelę nuodingojo gėrimo...
Trijų vyrų ir moteriškės kompanija su „choleros“ buteliu nusileido laipteliais prie Neries. Pavaikščiojusi paupiu, moteris po kokių dešimties minučių nuėjo prie kompanijos, tačiau vyrus aptiko gulinčius ant žolės jau bemėlynuojančius prie tik pradėto butelaičio. Mirė net trys buvusios S. Žuko (dabar Žaliosios) gatvės 16-ojo dviaukščio namo gyventojai: sutuoktiniai Vidas ir Arvydas, jų kaimynė nebylė Jadvyga. Pastaroji prieš mirtį iš skausmo buvo nusidraskiusi drabužius.
Vyresni to rajono senbuviai pasakojo, jog kai kuriems nukentėjėliams gyvybes išgelbėjusi po nuodingo gėrimo išgerta normali degtinė – tuo metu ji suveikė kaip priešnuodis.
Rudenį įvykęs tuometinis liaudies teismas bobulę Ancę (ji mirė prieš kelerius metus), „Ragučio“ susivienijimo sandėlininkę J. I. ir sargę G. V. nuteisė 3–5 metams laisvės atėmimo. Po 1–2 metų dėl paskelbtos amnestijos jos buvo paleistos į laisvę.
Genadijus SKRIPKA
