Pralaimėjusi kovą dėl titulo „UFC 274“ turnyre, R.Namajunas pastaruosius 14 mėnesių nebendravo su žiniasklaida ir gerbėjai turėjo mažai informacijos apie tai, kas jos laukia ateityje. Buvo neaišku, ar R.Namajunas iš viso planuoja varžytis ir kaip atskleidė pati kovotoja, ji pati abejojo savo ateitimi.
„Tikrai nemažą laiko tarpą galvojau, kad jau baigiau karjerą“, – laidoje „The MMA Hour“ sakė R.Namajunas. „Jaučiau, kad yra dalykų, kuriuos reikia padaryti, bet taip pat jau persirengimo kambaryje jaučiau, kad nesu agresyvi ir nenoriu nieko sužeisti. Spėjau, kad jau baigiu karjerą. Be abejo, buvo ir daugybę kitų veiksnių. Akivaizdu, kad tai ne pirmas kartas, kai suabejoju, ar turėčiau tai toliau daryti, ar ne. Aš jau buvau čempione, apgyniau diržą, o praradusi jį norėjau ištaisyti tą klaidą, nors mintyse niekada negalvojau, kad vėl pasieksiu tą diržą. Tada vėl tapau čempione ir tai man turėjo didelę reikšmę.
Po kovos su Carla pamiršau visus veiksnius. Buvo daugiau nei tik jausmas, kad daugiau nebenoriu dalyvauti smurte. Tai buvo tiesiog dvasinis dalykas. Aš suabejojau, ar Dievas nori, kad eičiau toliau ir galbūt tai nėra dievobaiminga gyvenimo dalis. Bet tada aš grįžau prie teiginio, kad Dievas tikrai mane pakvietė tam, kad tai daryčiau. Jis tarsi turi įvairių ypatingų dovanų kiekvienam ir kai kurie žmonės yra kariai, kai kurie – pamokslininkai. Akivaizdu, kad mane apdovanojo kario dvasia ir kažkuo ypatingu. Žinau, kad man liko nedaug laiko, bet žinau, kad jis dar nesibaigė. Visada turėjau įvairius finansinius ir asmeninius tikslus, norėjau tapti čempione ir panašiai, o vienas iš paskutinių tikslų mano sąraše yra tapimas dviejų svorio kategorijų čempione. Dar yra daugybę klaustukų, bet mes dabar esame čia“.
Jeigu R.Namajunas būtų pakabinusi pirštines, ji būtų turėjusį nuostabų karjeros aprašymą vos per 16 kovų. Ji du kartus tapo moterų minimalaus svorio kategorijos (iki 115 svarų arba 52,5 kg) čempione, laimėjo prieš vienas geriausių kovotojų pasaulyje Weili Zhang (du kartus), Joanna Jedrejczyk (du kartus) ir Jessica Andrade.
Vis dėlto R.Naajunas pripažįsta, kad nesėkmė prieš C.Esparzą būtų įstrigusi galvoje.
„Jaučiausi kaip muzikantas nebaigęs dainos. Negali taip užbaigti. Turėjau nebūdingą kovą, aš visada buvau agresyvi kovotoja, niekada neturėjau nuobodžių kovų. Net kovos, kurias pralaimėjau, tokios nebuvo. Bet aš visada buvau taiki su tuo ir aš akimirką pajaučiau, kad Dievas nenori, kad kovočiau. Jeigu tai yra neteisingai ar negerai, aš nenoriu tame dalyvauti, nepaisant to, ką pasaulis galvoja ar ką aš noriu padaryti. Aš tiesiog noriu daryti tai, ką Jis nori, kad daryčiau“, – sakė R.Namajunas. „Tuo metu aš suabejojau, ypatingai todėl, kad tai nėra tik apie kovojimą, bet tai labiau apie žmones, kurie moka pinigus, kad pažiūrėtų smurtą. Mane tai trikdė. Man pačiai tai yra labiau edukacinis dalykas ir menas kartu. Bet aš žinau, kad yra nemaža dalis žmonių, kurie žiūri tai tik tam, kad pamatytų kraują ir smurtą, todėl kartais tai mane slegia“.
R.Namajunui tai buvo suvokimas, kad smurtas narve prieštarauja jos taikiam pobūdžiui.
Dabar R.Namajunas rugsėjo 2-ą dieną Paryžiuje ketina grįžti į moterų visų lengviausio svorio kategoriją (iki 125 svarų arba 56,7 kg) ir susikaus su Manon Fiorot bei sako, kad turi naują požiūrį į karjerą.
„Pajutai kažką ypatingo, labai ypatingą energiją. Sakyčiau, kad tai yra Šventoji Dvasia, bet tai tik laisvės pojūtis. Manau, kad anksčiau, kai kovojau, man reikėjo suvokti savo likimą tapti čempione ar panašiai, bet aš jau žinau, kad esu čempionė, todėl dabar galiu būti laisva ir kovoti taip, kaip noriu. Ruoštis kovai taip, kaip aš noriu, tiesiog linksmintis“, – sakė R.Namajunas.
Jeigu R.Namajunas įveiks M.Fiorot, ji iš karto taps viena iš TOP-5 pretendenčių į titulą ir netrukus turės galimybę prisijungti prie garsaus dviejų svorio kategorijų čempionų sąrašo.
R.Namajunas pažymėjo, kad nepaisant bet kokių tvyrančių abejonių dėl jos ateities, ji turi viską, kas galėtų nulemti paskutinį jos karjeros etapą.
„Aš tikrai grįžau atgal“, – sakė R.Namajunas. „Tikrai kovosiu. Viena koja ten, kita – ten, taip buvo visą mano gyvenimą. Joanna nebe priežasties pavadino mane psichiškai nestabilia, bet aš tokia esu ir nebijau to. Manau, kad daugelis žmonių bijo būti pažeidžiami ir kalbėti apie tai, kaip jie iš tikrųjų jaučiasi. Kai jie tai pasako garsiai, jie pajaučia, kad tai tikra ir jie nieko negali dėl to padaryti. Ne, kai aš pasakau, kaip jaučiuosi, tai yra pirmas žingsnis kažką dėl to padaryti.
Jau daug metų buvau viena koja čia, kita – kitur, taip buvo daugelyje kovų. Tai yra labai sudėtingas sportas. Tai kaip narkotikas. Šis sportas nuostabus“.
