Ar kada nors pagalvojote, kuo skiriasi žvaigždės? Ką bendro turi saulė, fizikai ir špinatai? Ką slepia žvaigždžių chemija? Ar astronomams yra pavykę pamatyti ateivius? Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų apie kosmosą, žvaigždes, planetas ir daugybę netikėčiausių visatos paslapčių penktadienio naktį buvo galima ieškoti mokslo šventėje „Tyrėjų naktis – 2012“, kuri vyko Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje.
„Tyrėjų naktis 2012“ Molėtų astronomijos observatorijoje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Jau aštuntąjį kartą Molėtų observatorija prisidėjo prie visoje šalyje ir užsienyje vykusių „Tyrėjų nakties“ renginių, kurių arčiau supažindinti visuomenę su dirbančiais mokslininkais, suprantamai ir patraukliai paaiškinti jų atliekamų tyrinėjimų esmę ir naudą visuomenei, parodyti, kad ir mokslininkai randa laiko pramogoms, o susipažinti su mokslo naujovėmis galima itin išradingai.
„Tyrėjų naktis 2012“ Molėtų astronomijos observatorijoje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Proga pažvelgti pro teleskopą
„Tyrėjų naktis“ – daugybę šalių vienijanti idėja, tad rugsėjo 28-osios vakarą daugelio Europos šalių gyventojai lankėsi mokslinėse laboratorijose ir observatorijose, stebėjo mokslinius eksperimentus arba patys bandė juos atlikti, diskutavo su mokslininkais.
„Tyrėjų naktis 2012“ Molėtų astronomijos observatorijoje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Renginio organizatoriai lankytojams paruošė puikią programą, kurioje buvo numatyta daugybė įdomių astronomų ir fizikų paskaitų, kurios sulaukė didelio lankytojų dėmesio. Norintieji netilpo į sales, o išradingai ir šmaikščiai savo temas pristačiusius lektorius auditorija palydėdavo audringais plojimais. Lankytojams buvo galima apžiūrėti prietaisus, kuriais vykdomi tyrimai, o itin didelio šventės dalyvių dėmesio sulaukė galimybė paties pažvelgti pro teleskopą į begalinę visatą.
Šviečiantys agurkai ir bandymai bananu kalti vinis
Išradingi fizikų eksperimentai tarp šventės dalyvių buvo itin populiarūs – juk kas nenorėtų išmokti namuose pasigaminti šviečiančius agurkus, sužinoti, kokių gudrybių ir pokštų galima nuveikti su suskystintu azotu ir kokių optinių apgaulių galima prasimanyti pasitelkus paprastą veidrodį. O ką jau kalbėti apie bandymus (beje, sėkmingus) bananu įkalti vinį, ar sukelti žaibą. Renginio organizatoriai įspėja, kad namuose tai daryti nevalia, bet proga linksmai patikrinti kai kuriuos fizikos dėsnius prižiūrint specialistams – didelė adrenalino ir nepamirštamų įspūdžių dozė.
„Tyrėjų naktis 2012“ Molėtų astronomijos observatorijoje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Šventės organizatoriai džiaugėsi, kad susidomėjimas „Tyrėjų naktimi“ iš tiesų didelis, nes vos paskelbus internete apie registraciją į renginį, buvo sulaukta labai daug laiškų ir skambučių. Į Molėtų observatorijų atvyko keletas autobusų su moksleiviais iš kitų Lietuvos miestų, susirinko nemažai šeimų su vaikais, astronomijos entuziastų. Spėjama, kad penktadienio vakarą Molėtų observatorijoje turėjo apsilankyti apie 700 žmonių, tačiau tikėtina, kad realus norinčiųjų pažvelgti į žvaigždes skaičius pranoko organizatorių lūkesčius.
Lietuviai atranda asteroidus ir kometas
Habl. dr. Gražina Tautvaišienė Molėtų observatorijos vadovė ir Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė kalbėdama apie renginį sakė: „Tyrėjų naktis 2012“ vyksta daugiau kaip 30-tyje Europos šalių. Šiemet ji rengiama jau aštuntąjį kartą. Kasmet atvyksta daug moksleivių, atvažiuoja ir astronomai mėgėjai, kurie atsiveža savo teleskopus ir suteikia galimybę lankytojams pasidairyti į dangų, parodo dangaus objektus, apie juos pasakoja.“
Gražina Tautvaišienė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pašnekovė pridūrė, kad tam tikrų astronomijos sričių populiarumas tarp šios srities mokslininkų priklauso nuo to, kokios vykdomos kosminės misijos: „Šiuo metu skrieja Keplerio palydovas su teleskopu ir vykdo naujų planetų paieškas bei atlieka seisminius žvaigždžių tyrimus, o kitą mat bus į orbitą paleista kosminė observatorija Gaia, tad daugybė astronomų ruošiasi šiam įvykiui.“
Direktoriaus pavaduotojas ir vyresnysis mokyklinis darbuotojas Algirdas Kazlauskas paklaustas, kur slypi ta magiška trauka, skatinanti žmones pakelti galvą ir pažiūrėti į žvaigždes, sakė: „Astronomija visuomet traukia žmones – tai įrodo ir šios šventės dalyvių aktyvumas. Jaunimas domisi ne tik čia dirbančių mokslininkų darbu, astronomijos naujienomis.“
Paklaustas, ar astronomija Lietuvoje kaip pomėgis ar profesija yra retenybė, pašnekovas teigė, kad to laikyti retenybe nereikėtų, nes Lietuvoje yra apie 40 mokslininkų, turinčių šios srities daktaro laipsnį.
Ką galima pamatyti rudens danguje
Apie tai, ar tiesa, kad kiekvieno astronomo svajonė yra ką nors atrasti ir pavadinti savo vardu, pašnekovas šypsodamasis sakė: „Yra tokių, kuriems tai svajonė, bet ne visiems. Juk nebūtina atrasti įdomų objektą, juk galima ir problemos sprendimą atrasti ir bus taip pat įdomu. Lietuvoje yra garsus kometų atradėjas Kazimieras Černius, kuris atrado net tris kometas bei daugybę asteroidų, kuriems suteikė vos ne pusė Lietuvos miestų vardus.“
„Tyrėjų naktis 2012“ Molėtų astronomijos observatorijoje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Prie paties didžiausio observatorijos teleskopo sutiktas mokslininkas Vygantas Laugalys, paklaustas, ar rudu yra tinkamas metas žiūrėti į dangų, sakė: „Lietuvoje tai vienas tinkamiausių metų laikų, juk pas mus daugiausiai giedros yra pavasarį ir rudenį, žiemos naktys labai ilgos, bet giedrų būna mažai. Vasarą laikas dairytis į dangų labai palankus, bet naktys nesutemsta, o veikiau tai būna prietemos.“
Pašnekovo teigimu, šiuo metu geriausias laikas Mėnulio stebėjimui, vidurnaktį matomas Jupiteris, o paryčiui matoma net Venera.
Ar pavyko pamatyti ateivius?
V. Laugalys pasakojo, kad žmonės dažnai į astronomus kreipiasi ir išgirdę perspėjimus dėl neva numatytos pasaulio pabaigos datos: „Didelis susidomėjimas pasaulio pabaiga buvo kilęs 2000-aisiais, paskui ši banga nuslūgo, bet kas kartą atsiradus naujai versijai, kada įvyks pasaulio pabaiga, žmonės apie tai nepamiršta pasiklausti ir astronomų“.
Observatorijoje dirbančių mokslininkų jau seniai nebestebina klausimas, ar astronomams pavyko pamatyti ateivius, to teiraujasi ir moksleiviai ir savo smalsumą norintys patenkinti suaugusieji.
