Tiesa, baudą už triukšmą turės susimokėti ne tik gyventojai, bet ir įmonių vadovai, kurie iki šiol baudžiami nebuvo. Naktinių pasilinksminimo vietų atstovai sako, kad dėl to gali sužlugti dalis naktinių klubų ir barų.
„Kaimynai triukšmauja kitą kartą, garsiai muziką leidžia. – Ir kaip į tai reaguojat? – Nu, o kaip reaguosi. Kenčiam. – Neskambinat į policiją? – Neskambinau dar nė karto. – Kodėl? – Nežinau, nenoriu skundiku būti“, – sako gyventoja.
„Šventės ir baliai, tai, aišku, trukdo ir nemalonu yra. Na, aišku, būna nemalonu, jeigu, sakysim, vyksta remontai ir paprastai žmonės, tai jie į darbo valandas labai dažnai neįsitenka“, – teigia kita moteris.
„Trikdo žmones labai tas triukšmas. Negerai negerai. Aš tai už, kad didinti baudas“, – tvirtina apklaustoji.
„Neišsimiegu ir nerviškai veikia. – Ar darėt ką nors? – Vieną kartą kreipiausi, sustabdė policija. Buvo aprimę. Dabar vėl susirenka jaunimas ir aplinkui važiuoja“, – skundžiasi gyventoja.
Kai kurie šiauliečių nervai išties bus ramesni. Mat Seimas priėmė sprendimą dar griežčiau bausti tuos, kurie, pavyzdžiui, naktimis groja būgnais.
Triukšmadariams baudos didės net nuo 80 iki 200 eurų vietoj 20-80 eurų. Įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys už triukšmą gaus dar didesnes baudas – nuo 200 iki 300 eurų. Iki šiol jie baudžiami nebuvo. Už pakartotinius nusižengimus gyventojai susimokės 300 eurų, įmonės – 400 eurų.
„Šiuo metu baudos yra akivaizdžiai nepaveikios. Paprastai yra skiriama pusė minimalios baudos, tai yra 10 eurų ir paprastai triukšmaujama toliau susimokėjus“, – teigia Seimo narys Mindaugas Skritulskas.
Baudos bus skiriamos už triukšmavimą viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – gyvenamosiose vietose, įmonėse, įstaigose. Baudos grės už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse ir kitose viešose vietose.
„Skundžiasi ir policija, kadangi ji atitraukiama nuo svarbesnių darbų, turi atvykti surašyti protokolą, gaištamas laikas, o, kaip minėjau, rezultatas nesikeičia“, – sako M. Skritulskas.
„Viešosios rimties trikdymo atvejai sudaro labai mažą dalį nuo visų administracinių nusižengimų, tai ne daugiau 2 procentų. Kalbu apie šiuos metus, tai reziumuojant galima sakyti, kad tikrai nėra problema numeris vienas Lietuvos policijai“, – tvirtina policijos atstovas Jevgenijus Liepis.
O Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas nemano, kad vykti į iškvietimus dėl triukšmo jiems yra problema. Reikalo didinti baudas triukšmautojams nemato ir laisvietis Vytautas Mitalas.
„Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, kuris yra keičiamas, yra daugybė įdomių nuostatų palikta. Ir griežimas instrumentu, ir paplūdimy muzika, ir švilpimas ir panašiai. Tai parodo, kad toksai butaforinis tas straipsnis yra“, – sako V. Mitalas.
Tad, anot Mitalo, žmonės realiame gyvenime šiuo administracinių nusižengimo kodeksu punktu nesivadovauja ir nesivadovaus.
„Panašiai kaip rūkymas balkonuose. Draudimą įvedė, Seimo nariai pasiplojo sau per petį, kokie jie protingi ir kaip viską gali sureguliuoti, bet kas norėjo, tas ir toliau rūko. Tai va čia yra tipinis valstietiškos mąstysenos pavyzdys, kuris tęsiasi ir konservatorių valdomame Seime“, – teigia V. Mitalas.
„Vieno parlamentaro iniciatyva didinti baudas dėl vienos gatvės Palangoje. Ir tikrai tai neveiks, tai paskatins žmones gal net eiti į gatves ir organizuoti mitingus“, – tikina asociacijos „Nakta“ atstovas Markas Adamas Haroldas.
Baudų didinimas, pasak asociacijos vienijančius barus ir naktinius klubus atstovo, yra konfliktų didinimo priemonė ir pateikia pavyzdį, kas nutiko Sidnėjuje sugriežtinus baudas dėl triukšmo.
„Tiesiog naikino visą naktinę ekonomiką. Tai reiškia, kad Sidnėjus nebepatrauklus miestas nei turistams, nei investicijai, nei jaunimui. Ir demografinė situacija buvo tiek bloga, kad Sidnėjus nusprendė atšaukti visus tuos griežtesnius reikalavimus“, – sako Markas Adamas Haroldas.
Naktinį gyvenimą, pasak Haroldo, reguliuoti reikia, bet nebaudžiant vienos konflikto pusės.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
