Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Rūgalių kaimo ūkininkai penktadienį rado 6 papjautas ir sudraskytas avis. Renaldo Malycho nuotrauka Praėjusios penktadienio naktį Rūgalių kaimo ūkininkų ganykloje siautėjo vilkų banda. Išpjautos šešios avys, dar vienos pasigesta prieš tris paras. Kol ūkininkas skaičiuoja tūkstantinius nuostolius, specialistai vienbalsiai tvirtina – dėl patirtos žalos kompensacijos iš valstybės tikėtis vargu ar galima.
Vilkai puolė ne kartą
– Padėkite pasiekti teisybę: argi gali būti, kad nelaimės atveju ūkininkas dėl visko yra pats kaltas ir nuostolius, kuriuos patyrė, turi padengti savo lėšomis. Mums taip visi aiškina. Kam tuomet mes mokame mokesčius, jeigu negalime tikėtis paramos net tokiu atveju, – rodydama į tai, kas liko po vilkų puotos, klausė Loreta.
Jauna moteris, perėmusi avininkystės ūkį iš tėvų, sakė, kad iš viso laikė 30 avių. Penktadienio rytą jų liko 23: per vieną naktį išpjautos 6. Dar vienos avies šeima pasigedo prieš tris paras. Tąsyk iš avies likučių ūkininkai nustatė, kad avį papjovė vilkė ir jos mažyliai.
– Greičiausiai atėjo metas, kai vilkai moko savo mažylius medžioti. Nors mūsų avis ir buvo papjauta, bet mėsos buvo nuėsta visai nedaug. Todėl ir padarėme tokią išvadą. O dabar vilkų puota buvo kaip reikiant: iš išskerstų gyvulių mažai kas beliko. Keisčiausia, kad tą naktį niekas iš namiškių nė negirdėjome lojančių šunų, – prisiminė jaunoji ūkininkė.
Loreta ir jos tėvas Alvydas pasakojo, kad dalį gyvulių jie rado nutemptus į mišką, dalies likučiai mėtėsi tiesiog ganykloje.
Ūkininkai skaičiuoja patyrę 2500–3000 litų žalą. Viena avis, priklausomai nuo svorio, kainuojanti apie 450 Lt.
Bandą reikėtų apdrausti
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Daiva Jacikevičienė, į kurią ūkininkai pirmiausia kreipėsi, nei penktadienį, nei vakar nieko paguodžiančio pasakyti negalėjo.
– Penktadienį vyras aiškino laikęs 29 avis, bet kiek jų buvo papjauta, kiek vilkai nuvilko į mišką, įvardinti negalėjo. Todėl sutarėme, kad jis suskaičiuos žalą ir kreipsis į Savivaldybę su prašymu kompensuoti patirtą žalą. Tačiau bėda ta, kad tokios kompensavimo tvarkos iš tiesų nėra. Belieka tikėtis tik geranoriškos paramos, kuri galėtų būti skirta iš Savivaldybės administracijos direktoriaus fondo. Šiaip ūkininkams, laikantiems gyvulius miško pašonėje, siūlyčiau savo gyvulius apdrausti, kaip ir bet kokį kitą savo turtą. Stambieji ūkininkai savo gyvulių bandas yra apdraudę, o smulkieji – dažniausiai ne. Todėl ir būna, kad ištikus nelaimei, dairomasi, kas galėtų pagelbėti, – paaiškino specialistė.
D.Jacikevičienė pastebėjo, kad pamiškėse įsikūrusieji turėtų žinoti – vilkai niekuomet nemedžioja atsitiktinai: po pirmojo nežymaus vilkų apsilankymo visada seks kitas žingsnis – stipresnė ataka. Deja, avis pamiškėje auginantys ūkininkai šįkart nesureagavo: paliko savo avių bandą neapsaugotą.
Avys – paklusnūs gyvuliai
Kad tokiu atveju būtina avis suvaryti į tvartus arba aptvarus, sakė ir Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Mindaugas Davidonis.
– Žinau iš patirties, kad po pirmojo vilkų apsilankymo būtina gyvulius pradėti ginti į aptvarus. Jeigu jiems pavyko papjauti vieną gyvulį, galima tikėtis, kad kitą kartą nuostoliai bus nepalyginamai didesni. Avys yra paklusnūs gyvuliai: jeigu įpratini, jie patys kas vakarą iš ganyklos sugrįžta ir sueina į aptvarus nė nevaromi, – patikino veterinaras.
Kompensuos tik nuo spalio patirtą žalą
Tauragės aplinkos apsaugos inspektorius gyvajai gamtai Petras Survilas patvirtino – šiuo metu nuo vilkų nukentėjusiems asmenims kompensacijas numatančios patvirtintos tvarkos dar nėra.
– Ji įsigalios tik nuo spalio 1 dienos. Jau yra parengta Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pataisa. Ji būtent tokiems atvejams ir yra skirta, joje netgi įrašyti tokie žodžiai: „kai žalą padaro vilkai“. Taigi, nuo vilkų nukentėjusieji po spalio jau galės tikėtis žalos atlyginimo iš Savivaldybės. Pinigai bus skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Tačiau šiuo atveju nukentėjusiems žmonėms nieko gero pažadėti negalima – tik Savivaldybės malonės, – vakar sakė aplinkosaugininkas.
Tiesa, penktadienį, avių ganykloje, prie išskerstų gyvulių sutiktas P.Survilas buvo užsiminęs, jog būtų galima tikėtis ir medžiotojų pagalbos.
Problema – nereguliuojama vilkų populiacija
Medžiotojų klubo „Juodežeris“, prižiūrinčio Šilinės mišką, pirmininkas Remigijus Balašaitis apgailestavo, kad negali padėti nelaimės ištiktiems žmonėms.
– Esame medžiotojai, ne brakonieriai, ir privalome laikytis įstatymo nustatytos tvarkos. Jau esame savame rate kalbėję, kad vilkų populiacija mūsų miškuose didėja, kad vilkų pėdsakų, jų papjautų miško žvėrių daugėja, bet... viskas atsimuša lyg į sieną. Regis, mokame mokesčius, perkame paslaugą, o didžiausio miško brakonieriaus veiksmų kontroliuoti negalime. Čia lygiai kaip išsinuomotume mašiną, o ja važiuoti negalėtume. Manau, kad vilkų mylėtojai klastoja dokumentus – nenurodo tikrojo vilkų skaičiaus sąmoningai. Belieka tik spėlioti, kiek vilkų mūsų miškuose gyvena iš tikrųjų. Matome tik tuos atvejus, kai vilkai sudrasko, kaip aš sakau, prie būdos pririštus gyvulius. O kiek miško žvėrių vilkai papjauna laukinėje gamtoje?
Natūralu, kad jų kiekiai – nepalyginamai didesni. Ir tikrai vilkai nemedžioja tam, jog išsimaitintų. Kartais randame tiesiog šiaip papjautą stirną. Todėl drąsiai sakau ir sakysiu: vilkų problema jau egzistuoja. Belieka tikėtis, kad ateis laikas, ir ją pradėsime spręsti. Siūlau, jeigu jau lendame į natūralią gyvūnijos atranką, tai lįskim iki galo, o ne taip, kad vienus medžiojam, kitų – neliečiam, –vilkų populiacijos klausimą Tauragės rajone komentavo medžiotojas R.Balašaitis.