Nagrinėdamas eksministro sūnaus Donato Balčyčio bylą žemesnės instancijos teismas neteisingai įvertino dokumentus, kurių klastojimu jis buvo įtariamas, teigia prokuroras.
Tai prokuroras Linas Belevičius pareiškė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinei 7-ių teisėjų kolegijai pirmadienį darkart atvėrusiai dėl dokumentų klastojimo išteisintojo D.Balčyčio bylą.
Pasak prokuroro L.Belevičiaus, D.Balčytis, dirbdamas Lietuvos verslo paramos agentūroje, suklastojo dokumentus, o ne kitokios galios aktus. Prokuroras nesutiko su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teiginiais, jog raštai, kurių klastojimu buvo kaltinamas ministro sūnus, nebuvo oficialūs dokumentai, o tik tarpiniai techniniai raštai, o dokumentas iki galo nebuvo parengtas, nes nebuvo visų rekvizitų.
Prokuroras teismo metu sakė, kad raštas su D.Balčyčio vertinimu buvo „jau sukurtas dokumentas ir nuo jo sukūrimo jau buvo praėję pusė metų". Anot prokuroro, teismai neteisingai įvertino dokumentą teigdami, jog tai yra „subjektyvios nuomonės išraiška, o ne objektyvi tiesa“.
L.Belevičiaus nuomone, „tikrovė buvo tai, kas buvo pirminiame dokumente“, o padarytus pakeitimus reikia laikyti „dokumentų klastojimu“.
Išteisinto eksministro sūnaus advokatas Juozas Gaudutis nesutiko su prokuroro vertinimu. Anot advokato, byla D. Balčyčiui turėjo būti nutraukta, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Kito D.Balčyčio advokato Adomo Liutvinsko nuomone, į išteisintojo vertinimą reikėtų žvelgti kaip į „nuomonę“. Pasak jo, šis vertinimas neturi teisinės galios ir nepatenka į teisinę apyvartą.
„Prokuroras nori įtikinti jus, kad galima suklastoti nuomonę“, – sakė A.Liutvinskas, pabrėžęs, jog vertinimas įsiteisėtų tik tuo atveju, jei jis būtų pasirašytas projekto vertinimo skyriaus vedėjos.
Prokuroras L.Belevičius su šiuo argumentu nesutiko. Anot jo, skyriaus vedėjos parašo reikalavimą reikėtų vertinti kaip „perteklinį“, kuris nieko nenulemia. Be to, prokuroras pabrėžė, jog raštai, kuriose paketimus darė D.Balčytis, yra „pagrindinis ir vienintelis šaltinis, pagal kurį yra sprendžiama, ar sutekti bendrovei paramą“.
Šią bylą jau nagrinėjo LAT trijų teisėjų kolegija. Tačiau šių metų birželį ji nusprendė, kad bylą turi perimti septynių teisėjų kolegija, nes šioje joje taikant baudžiamąjį įstatymą gali būti suformuota nauja praktika. Teismas savo sprendimą skelbs spalio dvidešimt septintą dieną.
Žemesnės instancijos sprendimą LAT apskundė Generalinė prokuratūra ir D.Balčytis.
D.Balčytis kaltintas pakeitęs bendrovės „Panevėžio melioracija“ vertinimus, kad ši bendrovė gautų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Prokurorai siūlo D.Balčytį bausti 10 tūkst. litų bauda ir atimti iš jo teisę dirbti valstybės tarnyboje ketverius metus.
Anksčiau Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nerado eksministro sūnaus kaltės įrodymų bei jį išteisino. Teismų teigimu, D.Balčyčio ir jų kolegų pakeistas „Panevėžio melioracijos“ vertinimas tuomet dar nebuvo dokumentas. Todėl šią veiką teismas įvertino ne kaip nusikaltimą, o drausminį nusižengimą.
D.Balčytis nesutinka su tokiu išteisinimo pagrindu.
Vienintelis kaltu šioje byloje buvo pripažintas buvęs Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vilčinskas. Teismas pripažino jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir atėmė teisę dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
