Tuo pat metu Pietų Europą talžo alinanti karščio banga – Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse fiksuojama per 46 °C.
Sinoptikas Naglis Šulija sako, kad Lietuvai tokie temperatūrų šuoliai nėra neįprasti – tiesiog šį kartą atmosferos cirkuliacija leido karštam orui iš Pietų Europos trumpam pasiekti mūsų platumas.
Anot jo, birželį mūsų kraštuose dar vyravo šlapias ir vėsus oras, tačiau dabar įsivyrauja meridianinė oro tėkmė – kai vienoje Europos dalyje iš pietų keliauja karštis, o kitoje – vėsa.
„Karštas oras iš Šiaurės Afrikos per Ispaniją, Prancūziją jau buvo pasiekęs ir Didžiąją Britaniją, o dabar atslinko ir iki Lietuvos“, – sako N. Šulija.
Kalbėdamas apie ekstremalius karščius, fiksuojamus Pietų Europoje, sinoptikas pabrėžia – tai vienas iš klimato kaitos ženklų. Anot jo, tokios karščio bangos vasarą tampa vis dažnesnės, bet galime pasidžiaugti, kad šįkart šios kaitros smaigalys tiesiai Lietuvos nepasiekė.
Ką reiškia tokie karščio svyravimai Lietuvoje?
Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais vyrauja staigūs temperatūrų kontrastai: balandis buvo neįprastai šiltas, gegužė – rekordiškai šalta, birželis – drėgnas ir vėsus. Pastarosiomis dienomis temperatūra taip pat nemažai svyruoja – štai ketvirtadienį vietomis prognozuojama net iki 35 °C, o daugumoje kitų Lietuvos miestų taip pat svilins bent 30 laipsnių karštis. Po to – staigus šuolis žemyn.
Jau tą patį itin karšto ketvirtadienio vakarą viskas keisis, žadamas lietus, o iš vakarų atslinks vėsesnio oro gūsiai. Penktadienis jau bus ženkliai vėsesnis – kai kur temperatūra skirsis net 10 ar daugiau laipsnių.
Naglis Šulija sako, kad tokie šuoliai tėra natūrali atmosferos elgsena.
„Birželis ilgą laiką buvo labai vėsus, o Vakarų Europoje oras pradėjo smarkiai kaisti. Atmosferos cirkuliacija būna platuminė arba meridianinė. Platuminė – kai ciklonai, aukšto slėgio sritys keliauja iš vakarų į rytus, tai atplaukia ciklonas – palyja, atplaukia aukšto slėgio sritys – išsigiedrija.
Meridianinė cirkuliacija – kai viename žemyno šone srautas kyla iš pietų į šiaurę, o kitame šone iš šiaurės į pietus. Tai ir nutiko šį birželį ir atitinkamai iš Šiaurės Afrikos kaitra kilo per Ispaniją, Prancūziją, pasiekė ir Britaniją, o mes kalenome dantimis, buvo šlapia ir vėsu. To karšto oro cirkuliacija pamažu keičia savo formatą – kaitra pasklido po visą Vakarų Europą ir ta karšto oro masė dabar ateina į Lietuvą“, – sako N. Šulija.
Pasak jo, nors kaisti pradėjo jau nuo trečiadienio, pati didžiausia kaitra bus šiandien, kai pietiniuose rajonuose prognozuojama iki 35 °C. Vis dėlto tokie orai ilgai neužsibus – jau tą patį vakarą Lietuvą pasieks vėsesnio oro srautai.
„Kaitra pradės iš Lietuvos jau ir trauktis ir kai kai Vilniuje bus apie 33 laipsnius, tai prie jūros bus apie 26 ir ten toliau oras sėkmingai vės. Kol Vilniuje atvės taip rimčiau, tai praeis visas ilgas liepos pradžios vakaras ir nakties pradžia, o prie jūros atvės greičiau, o tą pasikeitimą lydės lietus.
Tikėtina, kad daug lietaus nebus, tačiau kai kur gali pasitaikyti perkūnija; bendras kiekis greičiausiai bus nedidelis. Penktadienio nakties žemiausia temperatūra prognozuojama tokia pati, kaip ir trečiadienio paryčiais“, – aiškina sinoptikas.
N. Šulijos teigimu savaitgalį orai išliks švelnūs – šeštadienis bus gaivus, o sekmadienis vasariškai šiltas, bet nebe karštas.
Svilinantys karščiai Europoje
Pietų Europą sukaustė neįprastai stipri karščio banga. Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje ir Turkijoje fiksuojami rekordai – kai kur termometro stulpelis perkopė 46 laipsnius šilumos, net naktimis temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių.
Gyventojai pasakojo, kad tokių karščių birželio mėnesį ten nematę 8 metus, o socialiniuose tinkluose vis dažniau aptariamos šių reiškinių priežastys. Sinoptikas paaiškina, kad tai – klimato kaitos reiškinys.
„Būkime biedni, bet teisingi – klimato kaita vis dėlto vyksta. Galime būti skeptiški dėl šios įtakos, tačiau klimato kaita vyksta, nesvarbu, ar mes to norime. Klimato kaitai būdinga vasaros metu atsirandančios karščio bangos.
Galime tik pasidžiaugti, kad meridianinės cirkuliacijos smaigalys buvo nukreiptas ne į Lietuvą, nes prieš kiek metų nuo Šiaurės Afrikos kaip tik į rytinę Europos dalį ėjo kaitros banga, tai čia visi kepėme, o dabar esame arčiau klimatinės normos“, – pasakoja N. Šulija.
Klimato kaita ir rudens pradžia Lietuvoje
Sinoptikas pabrėžia, kad neįprasti pavasario orai bei vėsi vasaros pradžia nebūtinai reiškia klimato kaitos padarinius, pasak jo, tokie reiškiniai laikas nuo laiko nutinka.
„Klimato kaita yra tada, kai trumpėja žiemos iš abiejų pusių, o vasarą mūsų kraštuose pasitaiko būtent tokių kaitros bangų. O tokie reiškiniai yra normalūs, per daugybę metų visko buvo – viskas, apie ką pagalvojate, kažkada jau buvo ir kažkada bus, tiesiog reikia gerai pasikuisti įrašuose“, – sako sinoptikas.
Viešojoje erdvėje vis dažniau keliamas klausimas – koks bus ruduo? Prieš metus rugsėjis buvo neįprastai šiltas, todėl lietuviai su nekantrumu laukia, kuo nustebins šios vasaros pabaiga.
Naglis Šulija sako, kad meteorologija vis dar susiduria su iššūkiais prognozuodama sezoninius pokyčius – šios prognozės kol kas nėra labai tikslios. Visgi jis neslepia turįs savą spėjimą.
„Labai gali būti, kad rugsėjis bus šiltesnis. Tiksliai pasakyti koks bus ruduo ir ar tikrai jis bus šiltesnis – nėra galimybių, tačiau aš manau, kad rugsėjis bus šiltas ir vasaros pabaiga ir rudens pradžia greičiausiai bus šilti, bet pasikartoju, čia tik mano nuomonė, tačiau moksliškai pagrįsti to niekaip negaliu“, – atkreipia dėmesį jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Malonus šiltas oras. Galima pasimėgauti ir pasideginti. Ne per karšta kaip kad Graikijoje ar Ispanijoje. Miškai nedega. Ir pas mus permainingi orai. O tai labai gerai. Greit gali kažur netoliese susidaryti audra ir ateiti pas mus palyti, atgaivinti.
Geresnės vietos už Lietuvą nėra.