Naftos produktų pervežimu per Klaipėdos uostą užsiimanti bendrovė „Naftos grupė“, įtariama pasisavinusi dešimtis milijonų litų, įtarimus laiko nesusipratimu arba mėginimu sužlugdyti įmonę.
Įtarimų šešėliai
Virš bendrovės „Naftos grupė“ debesys ėmė kauptis maždaug liepos viduryje. Kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ėmė domėtis įmonės veikla ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dar po mėnesio bendrovėje ir jos vadovų namuose buvo atliktos kratos. Vienam mėnesiui suimti broliai Artūras ir Antanas Urbučiai. Pirmasis yra „Naftos grupė“ savininkas, o antrasis – šios bendrovės generalinis direktorius. Pusę mėnesio už grotų turės praleisti ir „Naftos grupė“ bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadovė Svetlana Popova. Dar vienai A. ir A. Urbučių giminaitei L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
„Įtariama, kad bendrovės pagrindinis akcininkas, subūręs organizuotą grupę, atlieka fiktyvias operacijas, panaudojant užsienio bendroves, mažiausiai nuo 2008 metų. Nelegalias operacijas jam padeda atlikti jo artimi giminaičiai. Įtariama, kad ši grupė galimai pasisavino daugiau nei 30 mln. litų ir legalizavo daugiau nei 20 mln. litų, įgytų nusikalstamu būdu“, – sakė ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Ugnius Vyčinas.
Didėjanti konkurencija
Tranzitinių naftos produktų ekspedijavimo įmonė „Naftos grupė“ buvo įsteigta dar 2004 metais. Pagrindinė verslo sritis buvo tranzitinis naftos produktų iš Rusijos transportavimas per Lietuvą į kitas užsienio šalis. Šios įmonės veikla ypač suaktyvėjo po gaisro „Mažeikių naftoje“.
Dar 2005 metais bendrovės „Naftos grupė“ vadovai džiaugėsi, jog jiems vieninteliams pavyksta išlaikyti tranzitinių krovinių srautą ištisus metus. Tuomet buvo tvirtinama, jog klientų daugėja todėl, kad jie užtikrinti, jog nenukentės krovinio kokybė ir bus aptarnaujami operatyviai.
Iki šiol „Naftos grupė“ pagal perkraunamų naftos produktų kiekį yra viena pirmaujančių Lietuvoje (juos lenkia tik „Orlen Lietuva). Vien pernai ši įmonė rusiškų naftos produktų ekspedijavo už 2 mln litų.
Niekam ne paslaptis, kad „Naftos grupė“ turėjo išskirtines sąlygas šiame versle. O Klaipėdos uoste yra apie 100 ekspedijavimo įmonių – iš jų maždaug 10 užsiima naftos produktų pervežimu. Konkurencija tokių įmonių tarpe sustiprėjo, nes šiais metais krovinių srautai sumažėjo net trečdaliu. Vienos ekspeditorių įmonės darbuotojo nuomone, didžiosios krovos kompanijos proteguoja savo ekspeditorius ir logistikos įmones. „Dažnai siūlomas visas paslaugų paketas – vežimo, krovos, laivų, – sakė specialistas, nenorėjęs sakyti savo pavardės. – Mažosios ekspedijavimo įmonės pretenduoti į jų krovinius neturi šansų.“
Lietuvos ekspeditorių asociacijos prezidentas Afredas Nagys sako, jog „Naftos grupė“ nedalyvavo asociacijos veikloje. „Mes vienijame tas mažąsias įmones, kurios dažniausiai savo užsakovams tik sutvarko reikiamus kroviniams dokumentus. Taigi, ir apie įvykius „Naftos grupėje“ mes nieko nežinome. A. Nagys nelinkęs įvykių „Naftos grupėje“ sieti su mažų įmonių noru pakenkti. „Tai didžiulė įmonė, kuri krovinį paima iš tiekėjo ir pristato gavėjui, – sakė prezidentas. – Mažos naftos produktų ekspedijavimo įmonės neturi tokių galimybių ir nėra konkurentės. Galbūt, tai susiję su produktų kokybe. Kai įmonė didelė ir vienu metu pristatoma daug krovinių iš įvairių tiekėjų, yra tikimybė juos sumaišyti. Tuomet užsakovas gali likti nepatenkintas, nes jam pakliūva prastesni naftos produktai. Tačiau tai tik teoriniai spėliojimai.“
Timptelėjo už siūlo galo
Manoma, jog viena iš priežasčių specialiosioms tarnyboms susidomėti „Naftos grupės“ veikla buvo vakuuminio gazolio transportavimo sutartis, kurią išimtinai turėjo „Naftos grupė“. Oficiali šios sutarties pasirašymo versija buvo tokia: naftos produktų tiekėjai buvo nepatenkinti gaunamo vakuuminio gazolio kokybe ir iš krovos įmonės „Klaipėdos nafta“, reikalavo didžiulių baudų. Tuomet „Klaipėdos nafta“ ir pasirašė sutartį, pagal kurią išimtinę teisę vakuuminį gazolį ekspedijuoti gali tik „Naftos grupė“. (Beje, tuometinis „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Jurgis Aušra yra geriausias „Naftos grupės“ savininko A. Urbučio uošvio Andrejaus Vaičiulio draugas. O pastarasis – Šiaulių banko Klaipėdos filialo valdytojas. Šiame banke – visos „Naftos grupės sąskaitos, paimti kreditai, sudarinėjami sandoriai.).
Nuo gegužės pradžios prie bendrovės „Kaipėdos nafta“ vairo stojusiam naujam vadovui Rokui Masiuliui ši sutartis sukėlė įtarimų dėl jos skaidrumo. Jo iniciatyva ši sutartis buvo pakeista.
„Naftos grupė“ naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, – teigia generalinis „Klaipėdos nafta“ direktorius R. Masiulis. – Pagal iki tol galiojusią sutartį mes turėdavome atsisakyti užsakymų ir negalėjome krauti kitų tiekėjų siūlomo vakuuminio gazolio. Be to, ši sutartis, mūsų žiniomis, buvo sudaryta tiesiogiai su tarpininku, o ne su tiesioginiu krovinio savininku, be kainų apklausos, konkurso ar kitos skaidrios procedūros. Pakeisdami šią sutartį, mes tikimės savo įmonei didesnės finansinės naudos.“
„Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius R. Masiulis tvirtina, kad jo tikslas yra vienintelis – „pagerinti įmonės padėtį, padidinti pajamas ir atsisakyti visų nenaudingų mūsų įmonei sąlygų.“
„Akistatos“ kalbintų naftos versle besisukančių žmonių nuomone, susidomėta „Naftos grupės“ veikla gal ir dėl to, kad įmonė ėmė pati diktuoti sąlygas savo partneriams, reikalavo išskirtinių sąlygų. „Ypač paranku jiems buvo turėti savo rankose – na, ne tiesiogiai – per sutartis, krovos įmonę „Klaipėdos nafta“ ... Tačiau, matyt, perlenkė lazdą, – sakė jie. – O atėjęs naujasis generalinis direktorius (R. Masiulis) timptelėjo didelio kamuolio siūlo galą....“
Kratosi kaltinimų
„Žinant, kad mūsų įmonės vadovai turi gerą reputaciją ne tik Lietuvoje, bet ir tarp užsienio klientų bei partnerių, manome, kad pastarųjų dienų įvykiai yra tiesiog nesusipratimas, arba suinteresuotų grupių ketinimas sužlugdyti mūsų bendrovę“, – rašoma bendrovės „Naftos grupė“ pranešime tuoj po įmonės darbuotojų sulaikymo.
Bendrovės plėtros direktorius Vytautas Rinkevičius pabrėžia, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų bendrovės (FNTT) kaltinimai pareikšti ne įmonei, bet asmenims. Konstatuojama, kad bendrovė tęsia veiklą, įsipareigojimai klientams vykdomi.
„Klientai yra pateikę užsakymus kitam mėnesiui, o Klaipėdos uosto krovos terminalas patvirtino galimybę šiuos srautus aptarnauti. Taip pat rengiame Generalinei prokuratūrai prašymą leisti vykdyti atsiskaitymus tiekėjams iš įmonės sąskaitų“, – teigė V. Rinkevičius.
Dabar bendrovei laikinai vadovaujantis V. Rinkevičius primena, kad neseniai bendrovę tikrinusi Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidimų nėra užfiksavusi.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo, patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
