Šiais metais nafta brango ne dėl geopolitikos ar sumažėjusių atsargų, bet dėl nestabilaus JAV dolerio ir spekuliacijų juoduoju auksu, teigia savaitraščio „Veidas“ autoriai Arūnas Molis ir Laurynas Kasčiūnas.
Naftos kaina panašias ar net didesnes aukštumas kaip šiandien buvo pasiekusi tik per praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizę: tuomet pakloti 36 JAV doleriai už barelį šiandien atitiktų 96 dolerius už tą patį kiekį. Pagal infliaciją pakoreguotos šiandieninės kainos kol kas nesiekia 1980-ųjų lapkričio rekordinių aukštumų - tada nafta kainavo 101 dolerį už barelį. Vis dėlto neišvengiamai artėjanti 100 dolerių už barelį riba verčia suklusti - kokios priežastys lemia tokį staigų, tegu ir nominalų, jos brangimą?
Naftos brangimo paradoksai
Per pastarąjį pusmetį įpratome girdėti tuos pačius argumentus. Nafta brangsta, nes mažėja pasaulinės ar JAV naftos atsargos, nes turkai konfliktuoja su kurdais, amerikiečiai nesugeba palaikyti tvarkos Irake, vis daugiau išteklių reikia Kinijai ir pan. Šiuos argumentus sudėtinga paneigti. Iš tikrųjų didžiausią naftos kiekį išgauna 12-14 valstybių, todėl bet kokie neramumai, kilę šiose šalyse, daro įtaką naftos ir jos produktų kainoms visame pasaulyje. Kitaip tariant, gandai apie naujus karus ir su jų kilimu susijusios baimės, svarstymai apie naftos pasiūlos bei paklausos santykį neabejotinai lemia juodojo aukso kainą. Tačiau ar iš tikrųjų šie veiksniai yra svarbiausi? Ar galioja atvirkštinė logika, t.y. ar sumažėtų naftos kaina, jei, tarkime, būtų atrasta naujų milžiniškų naftos telkinių?
Brazilijos vyriausybė lapkričio 8 d. paskelbė, kad nacionalinė naftos kompanija "Petrobras" šalia Brazilijos krantų aptiko nuo 5 iki 8 mlrd. barelių naftos. Tai esą gali paversti šalį viena didžiausių pasaulyje naftos išgavėjų, o kartu padidinti naftos pasiūlą pasaulinėje rinkoje ir taip galbūt sumažinti jos kainą. Nepaisant to, lapkričio 8 d. naftos kaina pasaulinėse rinkose nominaliai pasiekė beveik aukščiausią ribą - 95 dolerius už barelį. 2007-aisiais vis garsiau kalbėta apie tai, kad tik laiko klausimas, kada bus pradėti eksploatuoti milžiniški Arkties ištekliai -ten gali būti ketvirtis pasaulio dujų ir naftos atsargų. Pastaraisiais metais pasaulyje karinių konfliktų ne daugėjo, o mažėjo. Bet būtent šiais metais naftos kaina pasiekė didžiausias aukštumas. Kitaip tariant, nors kaip viena pagrindinių naftos brangimo priežasčių dažnai minima mažėjanti pasiūla ir nauji karai, vis dėlto akivaizdu, kad yra ir kitų ne mažiau svarbių veiksnių. Juolab kad kalbant apie "dramatiškai mažėjančias naftos atsargas" galima prisiminti senesnius laikus - jau po Pirmojo pasaulinio karo JAV naftos perdirbimo gamyklos grasino užsidarysiančios dėl "praktiškai išnaudotų naftos atsargų". Tačiau ir dabar jos vis dar sėkmingai veikia.
Spekuliantų poveikis
Pastaruoju metu prie esminių naftos kainos didėjimą lemiančių veiksnių priskiriami JAV dolerio bei didžiųjų pasaulio ekonomikų svyravimai. Naftos kainos šuolį lemia ir ryškėjanti tendencija stiprinti valstybinę naftos sektoriaus kontrolę - tiek gavybą, tiek eksportą. Valstybės kišimasis iškreipia rinką ir paprastai reiškia kainos šuolį - nestabilios vyriausybės šitaip bando gauti papildomų pajamų režimui išlaikyti. Vis dėlto bene svarbiausia šiandieninė naftos brangimo priežastis - investavimo tendencijų nulemtos spekuliacijos nafta. Kitaip tariant, 2006-ųjų pavasarį ir 2007 m. rudenį per kelis mėnesius apie 20-30 proc. nafta pabrango ne dėl geopolitinės situacijos pokyčių, staiga padidėjusio vartojimo ar dramatiškai sumažėjusių atsargų. Investuotojams nusivylus nestabilia akcijų (finansų) rinka, padidėjo domėjimasis išankstiniu naftos pirkimu, tai atvėrė kelią naftą pirkti pigiau, bet kartu ir padidino jos kainą. Kad tai svarbi naftos brangimo priežastis, pripažino ir didieji naftos išgavėjai - lapkričio pradžioje naftos eksportuotojų kartelio OPEC generalinis direktorius Abdullah al-Badri paskelbė, kad organizacija ieškosianti priemonių, kaip apsaugoti naftos rinką nuo per didelės spekuliacinės investuotojų įtakos jos kainai. Beje, tos pačios organizacijos atstovai tąkart pareiškė, jog jokio žaliavos deficito nėra.
Įtaka Lietuvai
Kalbant apie pasaulinių naftos kainų įtaką benzino ir dyzelino kainai Lietuvos vartotojams reikia pastebėti, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla perka ne Londono ar Niujorko biržose parduodamą WTI ar "Brent", bet rusišką "Urals" tipo naftą, kuri paprastai 2-7 JAV dolerių už barelį pigesnė. Antra, naftos kaina yra tik vienas naftos produktų vertę pinigais lemiančių veiksnių. Ir trečia - naftos kainos tiesioginė įtaka degalinėse parduodamai gatavai produkcijai turėtų atsispindėti tik po trijų ar šešių mėnesių - tiek laiko reikia, kad brangiau nupirkta nafta būtų nugabenta į naftos perdirbimo gamyklą, perdirbta ir patektų į mažmeninės prekybos rinką. Be to, objektyvios naftos ir jos produktų brangimo pasekmės nebūtinai turi būti perkeltos ant vartotojų pečių. Vis dėlto Lietuvos degalinių tinklai nevengia pasinaudoti visuotiniu šurmuliu ir degalų kainą kelia vos ne tą pačią savaitę, kai gerokai šokteli naftos vertė. Dujų ir elektros energijos rinkose situacija yra panaši - neturėdami galimybės rinktis tiekėjo, Lietuvos vartotojai susiduria su laisvosios rinkos nebuvimo padariniais, t.y. nuolat dėl nesuprantamų priežasčių kylančiomis kainomis.
Arūnas Molis, Laurynas Kasčiūnas
