Knygos, sudegintos 1933 metų gegužės 10 dieną:
Ernestas Hemingway – „Atsisveikinimas su ginklais“
Herbert Wells – „Istorijos apybraiža“
Johnas Reedas – „Dešimt dienų, sukrėtusių pasaulį“
Thomas Mannas – „Vokiečių respublika“
Heinrichas Mannas – visos knygos, parašytos iki 1933 metų
Karlas Marxas – visos knygos
Bertoldas Brechtas – visos knygos, parašytos iki 1933 metų
Theodore’as Dreiseris – visos knygos, parašytos iki 1933 metų
Vladimiras Leninas – „Proletariato diktatūra“
Jackas Londonas – „Martinas Idenas“, „Geležinis kulnas“
Stefanas Zweigas – visos knygos, parašytos iki 1933 metų
Johnas Dos Passos – visos knygos, parašytos iki 1933 metų
Maxas Brodas – „Reuvenis, judėjų kunigaikštis“
Erichas Kastneris – „Taikomoji lyrika“
Rosa Luxemburg – visos knygos
Sigmundas Freudas - visos knygos, parašytos iki 1933 metų
Friedrichas Engelsas – „Komunizmas ir bakunizmas“, keletas kitų darbų
Lionas Feuchtwangeris – visos knygos, parašytos iki 1933 metų
Theodoras Lessingas – „Žydiška neapykanta sau“
Henri Barbusse – „Ugnis“
Augustas Bebelis – visi darbai
Anatalijus Lunačiarskis – „Išlaisvintas Don Kichotas“
Karlas Kautskis – „Komunizmas ir terorizmas“
Josifas Stalinas – „Leninizmo klausimai“
Levas Trockis – visos knygos, parašytos iki 1933 metų
Degino ne tik naciai
Suprantama, knygos visada buvo galingas intelektualinis ginklas. Galbūt dabar šia prasme, įsigalėjus internetui ir skaitmeninei kultūrai, knygų reikšmė yra kiek sumenkusi, tačiau anksčiau režimai, atskiros grupės ar pavieniai asmenys matydavo jomis skleidžiamose idėjose tam tikrą pavojų. Knygos buvo degintos ir pastaraisiais metais, tačiau tai turėjo jau labiau simbolinę reikšmę. Štai keletas konkrečių knygų deginimo atvejų iš istorijos puslapių.
Talmudas
Pirmoji ir iki šiol didžiausia Talmudo deginimo akcija įvyko 1242 metais. Akcijai įsakymą davė popiežius Grigalius IX, ir Paryžiuje viešai buvo sudeginti 24 vežimai, prikrauti konfiskuotų Talmudų.
Salmanas Rushdie – „Šėtoniškos eilės“
Musulmonai šią knygą degino ne kartą. Pirmą kartą tai įvyko 1988 metais. Deginama iki šiol, o pačiam autoriui grasinama mirtimi.
Volteras – „Filosofiniai laiškai“
Visos knygos sudegintos Prancūzijoje 1734 metais dėl „religijos ir moralės įžeidimo bei nepagarbos valstybei“. Vėliau iki pat 1771 metų deginti ir kiti Voltero kūriniai.
Jamesas Joyce‘as – „Ulisas“
JAV kūrinys 1918-1920 metais dalimis pasirodė viename iš žurnalų. Jis buvo palaikytas nepadoriu, todėl teismas uždraudė jį publikuoti, kol pasirodys pilnas knygos variantas. Jam pasirodžius, knyga JAV ne kartą buvo deginta.
Joanne Rowling – „Haris Poteris ir mirties relikvijos“
2007 metais sudeginta vienos iš Rusijos stačiatikių bendruomenių. Bendruomenės vadovo teigimu, per šią knygą į vaikams perduodamas blogis.
„Anos Frank dienoraštis“
2006 metais šią knygą sudegino Pretcine vykusio neonacių festivalio metu. Penkiems degintojam pateikti kaltinimai dėl neapykantos kurstymo ir mirusiųjų atminimo sumenkinimo.
Danas Brownas – „Da Vinčio kodas“
2006 metais Italijos krikščionių demorkatų partija kartu su „Nacionaliniu aljansu“ surengė akciją Romoje, kurios metu degino D. Browno knygas – dėl „Jėzaus juodinimo“.
Giordano Bruno rašiniai
1600 metais sudeginti Romoje po to, kai buvo pavadinti „eretiškais“
Koranas
Viešai degintas nesuskaičiuojamą kartų kiekį, daugybėje pasaulio vietų, daugiausia – JAV.
Turbūt neįmanoma net ir nuspėti, kiek kartų per visą istoriją buvo deginta švenčiausia krikščionių knyga.
