Prižiūrėjo pats Hitleris
Oficialių patvirtinimų, kad vokiečiai sukūrė ir išbandė „skraidančias lėkštes“, kurios turėjo tapti grėsme visam pasauliui, nėra. Tačiau kai kurie neoficialūs duomenys vis dėlto sugebėjo išvysti dienos šviesą. Tikėti jais ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau ši nacių paslaptis dar ilgai domins ne vieną žmogų.
Vienas iš tokių slapčiausių nacių projektų galėjo būti „Haunebu“. Šio projekto rėmuose buvo kuriamos milžiniškos „skraidančios lėkštės“, kurios galėtų kilti į orą vertikaliai. Nors visi duomenys apie projektą buvo griežtai įslaptinti, tačiau kai kurie atviri šaltiniai vis dėlto nurodo keletą įdomių detalių.
Pirmą kartą bandymų metu į orą 1944 metais pakilusi „Haunebu-2“ turėjo įspūdingas charakteristikas: 26 metrų diametro forma, „amžinas variklis“ – 23 metrų diametro tachionatorius-70, aparatas galėjo išvystyti iki 6000 kilometrų per valandą greitį.
„Haunebu“ variklį kūrė austrų mokslininkas ir išradėjas Walteris Shtaubergas, o ties projekto vykdymu buvo susikoncentravęs patyręs SS konstruktorių centras, turėjęs neribotas technines galimybes. Projektui, kurio eigą asmeniškai prižiūrėjo pats Adolfas Hitleris, buvo skiriami milžiniški pinigai.
Buvo manoma, kad „Haunebu“ galėtų ore be nusileidimo praleisti daugiau nei 55 valandas. „Skraidančioji lėkštė“ buvo aprūpinta visais būtinais daiktais, kad 9 žmonių ekipažas ir dar 11 galimų keleivių skrydžio metu turėtų viską, ko reikia.
Apskriejo Žemę?
„Lėkštė“ praktiškai jau buvo paruošta pagrindiniam uždaviniui – priešo sunaikinimui iš kosmoso. Šiam tikslui pasiekti ant aparato buvo sumontuoti keturi 270 milimetrų šaudymo bokšteliai. Aparato keliamoji galia sudarė apie 100 tonų.
Naciai 1944 metais ketina pradėti serijinę šio kosminio aparato gamybą, tačiau dar bandymų metu atsirado naujesnis variantas. Pasak gandų, „Hauneburus-III“ buvo 76 metrų diametro ir 30 metrų aukščio. Esą 1945 metais ši lėkštė apskriejo aplink Žemę 40 kilometrų aukštyje ir nusileido Japonijoje.
Visos kitos detalės ir „skraidančių lėkščių“ projekto likimas išlieka nežinomi. Nerasta ir jokių dokumentų, patvirtinančių šio projekto egzistavimą. Visos žiniasklaidoje per daug metų pasirodžiusios su projektu susijusios nuotraukos buvo pripažintos netikromis.
