„Tauta turi žinoti savo didvyrius. Didžiuojamės, kad ši paroda pristatoma būtent Nacionaliniame vėžio institute ir atskirai dėkojame gerbiamam Viliui Kavaliauskui – garsiam kolekcininkui, žurnalistui, rašytojui, vertingų istorinių knygų autoriui. Medicinos darbuotojų diena yra puiki proga prisiminti nusipelniusius mūsų profesijos žmones ir dar kartą sau iškelti klausimą ir rasti atsakymą, kodėl pasirinkome mediko kelią“, – atidarydamas parodą kalbėjo NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas.
Pasiaukojantys medikai stovėjo greta savanorių
Ekspozicijoje – istoriniai portretai iš žurnalisto, Nepriklausomybės kovų istorijos tyrinėtojo Viliaus Kavaliausko unikalaus rinkinio. Kai kurie karo gydytojai – Kazys Oželis, Vladas Ingelevičius vėliau tapo žinomais sveikatos apsaugos sistemos tarpukario Lietuvoje organizatoriais, kiti (kaip generolas Vladas Nagevičius) išgarsėjo valstybine-patriotine veikla. Už narsą Vyties Kryžiumi su kardais pažymėtas gydytojas Berelis Strasburgas 1944-tais žuvo nacių Dachau stovykloje. Deja, dauguma karo chirurgų karo pabaigoje buvo priversti trauktis į Vakarus ir gyvenimą baigė Amerikos žemėje.
„Kaskart praeidamas pro Nacionalinį vėžio institutą jaučiuosi turįs priklaupti – esu sėkmingas jūsų pacientas. Esu vaikščiojantis puikaus jūsų – chirurgų ir viso personalo – darbo rezultatas. Net 14 šioje parodoje pristatomų asmenybių yra jūsų profesijos broliai. Generolo Stasio Raštikio duomenimis, Nepriklausomybės kare fronte žuvo 1 444 kariai, o drauge su mirusiais nuo įvairių ligų netekome 4 256 kovotojų. Kautynėse su priešais buvo sužeisti 93 karininkai, 2 438 kareiviai ir 146 šauliai bei partizanai. Karo invalidais liko 154 karininkai bei kareiviai. Kas buvo tie pasiaukojantys medikai, stovėję greta savanorių? Paminime tuos keliolika karo gydytojų, kurių darbas su baltu chalatu ir narsa fronte Lietuvos buvo įvertinta vieninteliu ir aukščiausiu to meto valstybės apdovanojimu – Vyties Kryžiumi“, – sako pagrindinis parodos organizatorius.
Paroda Nacionaliniame vėžio institute veiks iki gegužės 10 d.
Parodą parengė Vyčio paramos fondas, pastatęs Kauno „Laisvės karį“, paminklus valdovui Žygimantui Augustui ir rašytojui Bernardui Brazdžioniui Pasvalyje, išleidęs Aleksandro Merkelio monografiją „Antanas Smetona“, parengęs jau keliaujančias po Lietuvą, Europą ir Ameriką septynias istorinių fotografijų parodas, globojantis kitus istorinės atminties projektus. Vyčio paramos fondo pirmininkas yra dimisijos brig. generolas Česlovas Jezerskas.
Parodą apie karo gydytojus jau matė Utenos apskrities bibliotekos, Kretingos, Alytaus, Rokiškio, Zarasų, Zanavykų muziejų lankytojai, Jonavos, Varėnos ir Marijampolės ligoninių pacientai, paroda rodyta Lietuvos Respublikos Seime. Paroda NVI prie prof. Kazimiero Pelčaro salės (II a.) veiks iki gegužės 10 d.
