Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ nariai ginklus nukreipė vieni prieš kitus, nors paprastai prieš artėjančius „Linavos“ valdymo organų rinkimus intrigos būna nukreipiamos į asociacijos vadovybę. Dėl galimo dokumentų klastojimo, sukčiavimo bei piktnaudžiavimo teisėsaugininkai įtarimus pareiškė asociacijos „Linava“ Revizijos komisijos nariams.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus tyrėjai oficialiai informavo asociaciją „Linava“, kad yra pareikšti įtarimai asociacijos „Linava“ nariams Alicijai Monkevič (UAB „Visla“), Vidmantui Pelėdai (UAB „Transekspedicija“) ir Mykolui Drėgvai („T transport“). Visi jie – Revizijos komisijos nariai. Trijulė įtariama nusikaltusi net pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl galimo sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo. Įtarimai pareikšti po to, kai Vilniaus apylinkės teismas pradėjo narplioti bylą kur Revizijos komisijos nariai siekia prisiteisti beveik 100 tūkst. litų kompensaciją už neva negautą darbo užmokestį kitoje byloje jiems pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Kaip negautų pajamų įrodymą teismui trijulė pateikė galbūt suklastotas darbo sutartis.
Darbo sutartys – tarp savęs
Pradėjusi bylinėtis trijulė pateikė tarp savęs pasirašytas darbo sutartis. Jas kaip darbdavio atstovas pasirašė Revizijos komisijos pirmininkas V. Pelėda, o su revizijos komisijos pirmininku kaip darbdavio atstovė pasirašė – Revizijos komisijos narė A. Monkevič.
„Linavos“ viceprezidento Mečislavo Atroškevičiaus teigimu, teisėjams Revizijos komisijos narių darbo sutartys sukėlė klausimų, kaip jie, nebūdami „Linavos“ vadovais, darbo sutartis galėjo sudaryti vieni su kitais? Klausimai buvo adresuoti asociacijos „Linava“ teisininkams. Galiausiai šių dokumentų atsiradimo aplinkybės tapo teisėsaugos tyrimo objektu.
„Revizijos komisijos nariai bandydami prisiteisti minėtą sumą iš vežėjų, teismui atskleidė ir pirminius dokumentus – minėtas tarpusavyje pasirašytas darbo sutartis, kurios yra niekinės“, – paradoksalią situaciją aiškino M. Atroškevičius.
Pasak asociacijos viceprezidento, sunku suvokti, kuo vadovavosi patyrę, ekonominį išsilavinimą turintys revizoriai, sumanę apgaulės būdu įsidarbinti „Linavoje“. „Juk ir įstatymai aiškiai byloja, kad tokias pareigas einantys asmenys dirba neatlygintinai“, – stebėjosi M. Atroškevičius.
V. Pelėda šiuos įvykius komentavo taip: „Gal „Linavos“ vadovybė galėtų pasakyti, kodėl mums nepriklauso alga Kodėl anksčiau priklausė, o dabar – ne? Kiek egzistuoja „Linava“, tiek laiko buvo mokami atlyginimai Revizijos komisijos nariams. „Linavos“ administracija algą mums mokėjo keturis mėnesius.“
M. Atroškevičius patikslino, jog pasikeitus asociacijos juristams, į dienos šviesą iškilo ir minėtos darbo sutartys. Pamačiusi, kad jokio pagrindo nėra revizoriams mokėti atlyginimus, „Linavos“ administracija tuojau pat nutraukė mokėjimus revizoriams, o vėliau kreipėsi į teisėsaugą, prašydama ištirti šias aplinkybes.
Suabejojo rinkimų rezultatais
Šio ginčo užuomazgos siekia dar 2011 metų spalio 7 dieną vykusius asociacijos „Linava“ prezidiumo ir Revizijos komisijos rinkimus. Iškart po jų vežėjai Kęstutis Sadauskas ir Ilja Ostrovskis kreipėsi į teismą dėl abejotino rinkimų skaidrumo. Jie tvirtino, kad per rinkimus būta procedūrinių pažeidimų, o balsadėžėje rasta sugadintų galiojančių biuletenių. Esą perskaičiavus vežėjų balsus paaiškėjo, jog visa Revizijos komisija ir prezidiumo narys Juozas Kuklys galėjo būti išrinkti neteisėtai.
Kol byla buvo nagrinėjama teisme, laikinai buvo suspenduoti šių trijų Revizijos komisijos narių įgaliojimai. Teisme ieškovai aiškino, kad jiems įtarimų sukėlė Balsų skaičiavimo komisijos, kuriai vadovavo UAB „Samarina“ vadovas Mindaugas Kapleris, patvirtinti balsų skaičiavimo rezultatai. Dalis Balsų skaičiavimo komisijos narių atsisakė pasirašyti Balsų skaičiavimo komisijos protokolą. Nepaisydamas šios aplinkybės, M. Kapleris teikė visuotiniam narių susirinkimui patvirtinti galbūt abejotinus rinkimų rezultatus.
Norėdami išsiaiškinti, ar balsai suskaičiuoti teisingai, vežėjai pasitelkė antstolę. Pakartotinio skaičiavimo metu paaiškėjo, jog rinkimus laimėjusiam kandidatui į prezidiumo narius J. Kukliui teko 171 kongreso dalyvių balsas, o juos pralaimėjęs I.Ostrovskis iš tikrųjų surinko daugiau už konkurentą – iš viso 177 balsus. Tikinama, kad jam palankūs biuleteniai buvo perbraukti rašikliu ir pripažinti negaliojančiais, patvirtinti komisijos pirmininko parašu bei antspaudu. Pareiškėjų teigimu, keleto balsų oficialiame Balsų skaičiavimo komisijos protokole dėl nežinomų priežasčių neteko ir kiti kandidatai į prezidiumą. Po ilgų teisminių debatų pripažinta, kad rinkimai vis dėlto buvo teisėti.
Ieškovus toliau persekioja teismuose
K. Sadauskas ir I. Ostrovskis buvo padavę kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) dėl apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo. Šį jų skundą LAT priėmė matydamas galimą teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimą priimant sprendimus žemesnės instancijos teismuose. Vis dėlto pavargę nuo teismų K. Sadauskas ir I. Ostrovskis nusprendė geranoriškai atsiimti kasacinį skundą ir baigti visus ginčus su dabartine Revizijos komisija bei prezidiumo nariu Juozu Kukliu.
Tačiau tuomet revanšo panoro Revizijos komisija. Jos nariai kreipėsi į teismą reikalaudami priteisti jiems iš K. Sadausko ir I. Ostrovskio esą patirtą turtinę žalą sustabdžius jų įgaliojimus. Teismui gavus jų ieškinį paaiškėjo, kad Revizijos komisija sudariusi darbo sutartis galėjo apgaulės būdu užvaldyti asociacijos turtą.
Antanas Butkus
