Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK), apsvarstęs Valstybės kontrolės ataskaitą apie Nacionalinės filharmonijos veiklą organizuojant koncertines keliones bei meno festivalius, skyrė vieno mėnesio laikotarpį, per kurį Kultūros ministerija turėtų parengti naujus filharmonijos nuostatus.
ŠMKK pirmininko Rolando Pavilionio nuomone, po Valstybės kontrolės paskelbtos ataskaitos turėtų iš posto pasitraukti Nacionalinės filharmonijos vadovas Egidijus Mikšys.
"Egidijus Mikšys nesusitvarkė su pareigomis, kurias užima", - BNS sakė R. Pavilionis.
R. Pavilionio nuomone, filharmonijos vadovas turėtų atsistatydinti, nes Valstybės kontrolės ataskaita rodo, jog būta atvejų, kai filharmonijos vadovas piktnaudžiavo savo pareigomis.
Pasak R. Pavilionio, dėl Nacionalinėje filharmonijoje susidariusios situacijos yra asmeniškai kalti ir "turėtų atsakyti" buvęs ilgametis filharmonijos vadovas Gintautas Kėvišas, dabartinis vadovas E. Mikšys bei jo pavaduotojai, taip pat Kultūros ministerijos vadovybė.
Tačiau su tokiais R. Pavilionio teiginiais nesutinka kultūros ministrė Roma Dovydėnienė.
"Visiškai neprisiimu asmeninės savo atsakomybės", - po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio žurnalistams sakė kultūros ministrė R. Dovydėnienė.
Ministrė nurodė, kad vadovaujantis Valstybės kontrolės sprendimu, Kultūros ministerija Nacionalinės filharmonijos vadovui E. Mikšiui taikys atitinkamą drausminę nuobaudą.
"Drausminė nuobauda bus skiriama. Ar tai bus atleidimas iš darbo, šito negaliu teigti", - teigė R. Dovydėnienė.
Pats Nacionalinės filharmonijos vadovas su jam pateiktais kaltinimais nesutinka.
"Daugelis kaltinimų yra tendencingi. Nenorima įsigilinti į mūsų situaciją", - žurnalistams sakė E. Mikšys.
2002 metais atlikusi pastarųjų 3 metų veiklos auditą Nacionalinėje filharmonijoje, Valstybės kontrolė nustatė, kad būta pažeidimų administruojant valstybės biudžeto asignavimus bei organizuojant filharmonijos koncertinę veiklą.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Nacionalinė filharmonija savo nuostatuose yra nurodžiusi, jog ji yra koncertinė įstaiga, jungianti Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Lietuvos kamerinį orkestrą, Kauno chorą ir kamerinės muzikos ansamblį "Musica humana", M. K. Čiurlionio bei Vilniaus kvartetus.
Tačiau, pasak Valstybės kontrolės, per pastaruosius metus valstybės biudžeto asignavimai LNF kasmet siekdavo nuo 10 iki 11 mln. litų, kurie sudarydavo maždaug tris ketvirtadalius Nacionalinės filharmonijos pajamų.
Nacionalinės filharmonijos pajamos už koncertinę ir su ja susijusią veiklą sudarydavo maždaug vieną ketvirtadalį jos pajamų.
Remdamiesi Biudžetinių įstaigų įstatymu, Valstybės kontrolės auditoriai padarė audito įrodymais pagrįstą išvadą, kad Nacionalinė filharmonija yra biudžetinė įstaiga.
Tačiau dėl to, kad Nacionalinės filharmonijos statusas nėra pakankamai reglamentuotas, susidarė galimybes jai į savo pajamas įskaityti valstybės biudžeto lėšas ir naudoti jas darbo užmokesčiui bei kitiems šios įstaigos poreikiams tenkinti.
Taip pat Valstybės kontrolė nurodė, kad tokia situacija atsirado todėl, kad Nacionalinėje filharmonijoje nebuvo vidaus audito tarnybos. Pasak Valstybės kontrolės, Nacionalinę filharmoniją per mažai kontroliavo ir Kultūros ministerija.
Valstybės kontrolės atstovai taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė filharmonija Kultūros ministerijai pateikia neteisingus duomenis apie užsienio koncertinių kelionių skaičių bei jų metu patirtas išlaidas ir gautas pajamas.
Auditoriams nuostabą kėlė ir didžiulės festivaliams išleidžiamų pinigų disproporcijos.
Per patikrinimą nustatyta, kad 2001 metais "Vilniaus festivalio" išlaidos vidutiniškai apie 40 kartų buvo didesnės už Nacionalinės filharmonijos Lietuvoje surengtų koncertų išlaidas.
Į "Vilniaus festivalį" pakviestiems atlikėjams išmokėti honorarai vidutiniškai buvo 45 kartus didesni už LNF mokamų honorarų metinius vidurkius.
Nacionalinė filharmonija per metus surengia vidutiniškai apie 600 koncertų ir 4 metinius festivalius.
BNS
