Buksuojant Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimui, Seimo Audito, Sveikatos reikalų bei Informacinės visuomenės plėtros komitetai nemato kitos išeities, o tik kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri analizuotų lėšų sistemai kurti panaudojimą.
„Korupcijos nėra, bet ir pinigų nėra“, - bendrame trijų komitetų posėdyje konstatavo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
Komitetų nariai antradienį tarėsi, kaip reanimuoti Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemą, kurios kūrimui jau išleista daugiau kaip 17 mln. litų.
Vyriausybei nurodyta iki lapkričio įvertinti sistemos įgyvendinimo rezultatus, nustatyti esamo e-sveikatos projekto užbaigimo lygį ir sudaryti pirminių darbų tobulinimo planą ir terminus, kada trūkumai bus pašalinti. Taip pat nurodyta pakoreguoti antrojo etapo darbus taip, kad darbai, kuriuos reikėjo atlikti pirmame etape, nesikartotų antrame.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas prašė ministerijos nebeapkrauti darbais, susijusiais su nesėkmingai pradėtos kurti Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos lopymu.
Pasak ministro, dabar - iki Seimo rinkimų - galima atlikti tik formalius darbus.
G.Černiauskas BNS sakė, kad sistemos projektas yra ilgalaikis, tad prieš rinkimus nederėtų daryti esminių sprendimų.
Valstybės kontrolė yra pripažinusi, kad Sveikatos apsaugos ministerija netinkamai išnaudojo lėšas, skirtas Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos sukūrimui.
Ministras informavo, kad bendrovė „Etnomedijos intercentras“, kuri nuo praėjusių metų turėjo sukurti vienuolika papildomų sistemos funkcijų, rugsėjo viduryje pranešė, kad nutraukia sutartį su Sveikatos ministerija.
„Įmonė vėlavo - pateikė produktą ne balandį, kaip planavo, o rugpjūtį. Dabar produktas testuojamas ir aiškinamasi, ar jis kokybiškas“, - posėdyje sakė G.Černiauskas.
Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos branduolį ir keturias pagrindines funkcijas sukūrė bendrovė „Hewlett-Packard“.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija neišnaudojo visų galimybių tinkamai ir rezultatyviai panaudoti Nacionalinei elektroninės sveikatos sistemai kurti skirtas lėšas.
Teigiama, kad ministerija, kurdama Nacionalinę elektroninės sveikatos informacinę sistemą, neturėjo patvirtintų strateginių elektroninės sveikatos dokumentų, todėl buvo neaišku, kokių tikslų siekiama ir kaip turėtų būti vertinami gauti rezultatai.
Be to, ministerija tinkamai neprižiūrėjo, kaip kuriama sistema, todėl dauguma numatytų darbų nebuvo laiku įgyvendinta, o priimta naudoti sistema neatliko kai kurių svarbių funkcijų.
Pažymima, kad dalis numatytų, bet neatliktų ar nevisiškai atliktų darbų buvo įtraukti į antrojo projekto darbų sąrašą.
Elektroninės sveikatos paslaugų valstybės ir regioniniams projektams finansuoti 2007-2013 metais numatyta skirti 90 mln. litų.
