Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
supratom ir ivertinom, kad esi lopas ir savo komentaro neturi, o kopijuot kazkoki kazkieno propoganda temoki. laimute zjbs. kala i klyna ji. maladiec
neatsibosta ta pati nukopinus deti? parasyk savo komentara, o ne kopijuok ubage. gal iskrupele ar iskrypelis esi? megaujiesi skaitydamas? cia parodydamas kaip mergaite pasakoja kaip byb*ius ciuldavo tu ja taip palaikai? ot urodai jus venskienes saika.
vilija, nori atsakymo nuo ko saugo? nuo tokiu kaip jusu, amarai!
teisingai neringa! tukstanciai degradavusiu zudiku, chuliganu, idiotu nepraustais snukiais su tavim!
tukstanciai lietuvos zmoniu klausia-nuo ko saugoma stankunaite-ir niekas neduoda atskymo.
SAUGOKIS NERINGA.TUKSTANCIAI SU TAVIMI!!!!!!
SAUGOKIS NERINGA.TUKSTANCIAI SU TAVIMI!!!!!!
ŠIURPĄ KELIANTYS VAIKO LIUDIJIMAI APIE P
Skaitykite Lietuvos žiniose, (2012 vasaio 8 d. Nr.32) straipsnį "Apkurtę nuo savo teisingumo"--------------
Arba w w w lzinios lt/comment/list/38882
straipsnį "Šiurpą keliantys vaiko liudijimai apie prievartą"
ŠIURPĄ KELIANTYS VAIKO LIUDIJIMAI APIE PRIEVARTĄ
Autorius: Rasa KALINAUSKAITĖ
06:00 Vasario 8 D. 2012
Autorius: © Lietuvos žinios
06:00 Vasario 8 D. 2012
"Aš nenoriu gyventi su Laima todėl, kad jos draugai kišo į burną pimpalą. Laima stovėdavo ir ne kartą žiūrėdavo", - sako mergaitė. Tavęs čia nėra - atsako jai suaugę dėdės ir tetos, toliau ją prievartaujantys valstybės vardu. Tarsi 7 metų vaikas būtų bevardė ir bežadė "aukštuma", kurią koks nors išprotėjęs Stalino generolas įsakė žūtbūt "paimti" čia ir dabar. Iki vasario 13 dienos, kai teismas pagaliau atsivers pedofilijos bylą, su kuria susiję keturi žmonės savo nuodėmes ir tiesas nusinešė į kapus neišaiškintomis aplinkybėmis.
Liudijimas
2012 metų sausio 9 dieną Drąsiaus Kedžio dukrelė paaiškino jos likimą sprendžiantiems žmonėms, kodėl negalima jos skubiai perduoti motinai, minimai pedofilijos byloje. Antstolio Valdo Zubino darytame vaizdo įraše ir faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas šiurpus vaiko liudijimas apie prievartą. Protokolas pradėtas rašyti 10 val. 30 minučių.
"Konstatuoju, kad atvykus adresu (adresas) Kauno rajone gyvenamajame name buvo mažametė (vardas, pavardė, asmens kodas). Paklausus (vardas, pavardė), ar sutiks prieš vaizdo kamerą pasisakyti dėl galimybės gyventi su motina (vardas, pavardė), ji tam neprieštaravo ir sutiko būti filmuojama. Paklausus, ar sutinka leisti filmuoti mažametę (vardas, pavardė) (vardas, pavardė) atsakė, kad sutinka ir leidžia.
Filmavimo metu (mažametės vardas, pavardė) pasakė: "Aš nenoriu gyventi su Laima... Aš nenoriu gyventi su Laima todėl, kad jos draugai kišo į burną pimpalą. Laima stovėdavo ir ne kartą žiūrėdavo... Ir net buvo vieną kartą sakę, kad tylėčiau ir nepasakyčiau, kad man kiša į burną pimpalą, nes tada gali man įdurti... su peiliu sakė. Su Neringa aš noriu gyventi, nes ji man yra labai... ji man gero nori labai. Aš tik su ja noriu gyventi, su Laima labai nenoriu gyventi. Nenoriu su Laima gyventi, tik su Neringa. Dar (antros mažametės vardas) kišdavo į burną pimpalą... Dar būdavo pririšę... Su Neringa aš noriu gyventi."
Faktų konstatavimas baigtas 2012 metų sausio 9 dieną 10 val. 50 min."
Pritrūko "neginčijamų teiginių"
Vaizdo įrašas ir antstolio protokolas su šiuo mergaitės pasisakymu buvo įteikti Panevėžio apygardos teismui kartu su Neringos Venckienės prašymu sustabdyti Kėdainių teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimą skubiai "perduoti" vaiką pedofilijos byloje minimai biologinei motinai.
Tačiau 2012-ųjų sausio 26 dieną teisėjos Ramunė Čeknienė (kolegijos pirmininkė), Nijolė Smetonienė (pranešėja) ir Birutė Valiulienė šį prašymą atmetė.
"N.Venckienė nepateikė neginčijamų teiginių, kurie būtų pagrindas kolegijai taikyti laikinąją apsaugos priemonę - vykdymo sustabdymą", - rašoma neskundžiamoje nutartyje.
Kodėl panevėžiečių teisėjų kolegija, pritarusi skubiam V.Kondratjevo sprendimo vykdymui, nė žodžiu neužsiminė apie teismui perduotą antstolio protokolą? Kodėl nutartyje visai nutylėta mergaitės valia ir liudijimas - tarsi jų nė nebūtų?
LŽ pasiūlius galimybę tai paaiškinti, teisėja N.Smetonienė atsisakė ką nors komentuoti ir liepė kreiptis į atstovę spaudai, kuri suteiksianti visą informaciją. Atstovės atsiųstas atsakymas į paprastą klausimą - kodėl nutartyje niekaip nepasisakyta dėl antstolio protokolo - primena kanceliarine kalba prabilusio sfinkso mįslę. "Spręsdama laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teisėjų kolegija vertino faktinius duomenis, buvusius skubaus vykdymo sustabdymo pagrindu. Kadangi byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, bylos duomenys yra nevieši", - rašoma atsakyme LŽ.
Iš tiesų Lietuvoje teisėjai turi teisę neaiškinti savo sprendimų. Net ir tų, kurie it sprogmenys užminuotame lauke gali ištaškyti prie jų prisilietusį vaiką - be jokių komentarų prieš ar po sprogimo.
Kardinaliai priešingos nutartys
Bet kaip suprasti tai, kad tas pats Panevėžio apygardos teismas ir net dvi tos pačios teisėjos analogiškoje situacijoje yra priėmusios visai priešingą nutartį?
2010 metais gegužės 20 dieną teisėjai Romualdas Januška (kolegijos pirmininkas), R.Čeknienė ir B.Valiulienė sustabdė tokį patį skubų kito Kėdainių teisėjo Broniaus Varsackio nutarties vykdymą dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su L.Stankūnaite.
Teisėjai nurodė, kad iš esmės nesprendė klausimo, ar B.Varsackio nutartis yra pagrįsta ir teisėta, bet įvertino tai, kad aukštesnės instancijos teismas gali priimti priešingą sprendimą ir tokiu atveju skubiai "perduotą" vaiką vėl tektų grąžinti.
Todėl kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sustabdė nutarties dalį dėl skubaus mergaitės perdavimo L.Stankūnaitei.
"Paminėtos nutarties dalies vykdymo sustabdymas ne tik nepažeidžia, bet ir apsaugo mažamečio vaiko interesus", - tada skelbė Panevėžio teisėjai.
Bet 2012 metų sausio 26 dienos nutartyje, kurią pasirašė tos pačios R.Čeknienė ir B.Valiulienė, požiūris į tą patį klausimą skiriasi kaip diena nuo nakties. Teisėjų manymu, jei aukštesnės instancijos teismas panaikintų V.Kondratjevo sprendimą, jokių problemų nekiltų.
"Byloje yra duomenų, kad ieškovei L.Stankūnaitei yra taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. Jos taikomos ir mažametės mergaitės atžvilgiu. Todėl patenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą, sprendimo atgręžimo vykdymas yra garantuotas, nes mažametės saugumas yra garantuotas valstybės", - rašoma nutartyje.
Kitaip tariant - dėdės su veidus slepiančiomis kaukėmis paimtų mergaitę iš motinos ir grąžintų N.Venckienei. Šįkart Panevėžio teisėjos nebemato nieko blogo, jeigu bylai keliaujant per teismus vaikas it kokia pereinamoji vėliava šiek tiek pakeliautų iš rankų į rankas.
Nusikaltimo vieta - pas mamą
Civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pridėtas ir kaltinamasis aktas iš pedofilijos bylos.
Jame rašoma, kad Andrius Ūsas yra "kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 dienos bute, esančiame adresu (adresas) Kaune, kurį nuomojosi Laimutė Stankūnaitė, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų mažametei (vardas, pavardė, gimimo data) laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus bei prašė mažametės laižyti savo kūną, taip tvirkindamas mažametį asmenį, t. y. jis yra įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 str., padarymu."
Prokurorų nurodyta nusikaltimo vieta - mergaitės mamos nuomojamas butas. Sunku įsivaizduoti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje pateiktas toks kaltinimas, neiškiltų klausimų apie mamos vaidmenį.
Dar 2009-ųjų spalio 6 dienos Vilniaus apygardos teismo teisėjo Viktoro Dovidaičio nutartyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti motiną L.Stankūnaitę bendrininkavus su asmenimis, galimai seksualiai išnaudojusiais jos mažametę dukrą.
"Nukentėjusioji (mažametės inicialai) apklausų metu aiškino, kad nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t. y. ji, mama - L. S. ir A. Ū. gulėdavo lovoje (t. 1, b. l. 20-24, 75-78). Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. numato, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, iš anksčiau išvardytų aplinkybių galima pagrįstai įtarti, jog L. S., suteikdama sąlygas įtariamajam A. Ū. tvirkinti mažametę (inicialai), pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ū. tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., požymių", - rašoma galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismas panaikino sprendimus nepradėti L.Stankūnaitės atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ir įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūrą svarstyti klausimą dėl įtarimo pareiškimo. Kaip žinia, prokurorai šią nutartį ignoravo ir įtarimai nebuvo pareikšti.
Tačiau lieka nepaneigta galimybė, kad teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškės, jog A.Ūso draugė L.Stankūnaitė, kuriai net ir atstovavo tie patys įtariamojo pedofilo advokatai, pati yra prisidėjusi prie nusikaltimo.
Todėl mergaitės globėja N.Venckienė apeliaciniame skunde dėl V.Kondratjevo sprendimo prašo sustabdyti civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kol įsiteisės nuosprendis, nutarimas ar nutartis pedofilijos byloje.
Būtent tokį sprendimą teismai priėmė civilinėje byloje, kurioje mergaitės seneliai Laimutė ir Vytautas Kedžiai prašo apriboti L.Stankūnaitei motinos valdžią. Šis prašymas grindžiamas aplinkybe, kad pasiėmusi dukrą į savo nuomojamą butą motina nesirūpino jos saugumu ir tokiu elgesiu padarė žalą mergaitei, dėl kurios tvirkinimo pareikšti kaltinimai L.Stankūnaitės draugui A.Ūsui.
2010 metų rugsėjo 22 dienos nutartimi Panevėžio apylinkės teismas šią bylą sustabdė, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir įsiteisės nuosprendis ar nutarimas. Tam pritarė ir Panevėžio apygardos teismo teisėjai R.Januška (kolegijos pirmininkas), R.Čeknienė ir B.Valiulienė, 2010 metų lapkričio 26 dieną palikdami šią nutartį nepakeistą.
Kolegija padarė išvadą, kad mergaitės senelių ieškinyje nurodytos aplinkybės bus išaiškintos baudžiamojoje byloje, o faktai, kurie bus nustatyti nuosprendžiu, turės prejudicinės reikšmės būsimam teismo sprendimui civilinėje byloje.
Bet nestabdydama skubaus V.Kondratjevo sprendimo vykdymo Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, kurios sudėtyje yra tos pačios teisėjos R.Čeknienė ir B.Valiulienė, neatsižvelgė į ankstesnę nutartį, tarsi ir šioje civilinėje byloje nebūtų prijungtas tas pats kaltinamasis aktas.
Prokrusto lova
Niekaip Panevėžio teisėjai neatsižvelgė ir į paties gyvenimo akivaizdžiai pademonstruotą faktą, kad V.Kondratjevo sprendimas yra tiesiog neįvykdomas.
"Teismas, įvertinęs Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-143 pateiktą išvadą, kad mergaitės ryšys su mama yra stiprus, tvirtas ir emociškai pakankamas, laiko, jog iki 14 dienų terminas yra pakankamas laikas pasirengti vaiko grąžinimui jo motinai", - rašoma V.Kondratjevo sprendime, kurią Panevėžio apygardos teismas paliko galioti.
Čia minimą ekspertizę atlikusi psichologė Agnė Šiaulytė mergaitę yra mačiusi vos 4 valandas. Bet dar prieš priimant tokią pat skausmingą įtampą sukėlusią Kėdainių teisėjo B.Varsackio nutartį byloje buvo fiksuoti visai priešingi psichologiniai faktai.
2010 metų vasario 20 dieną VšĮ "Psichologinės paramos ir konsultavimo centro" rašte nurodytas mergaitės atsakymas į socialinės darbuotojos klausimą, kodėl ji, kaip kiti vaikai, gyvena ne su savo mama: "nes trys vyrai ateina pas mamą". Ten pat pažymėta, kad ji išreiškė norą visą laiką gyventi su N.Venckiene.
Teismo posėdžio metu apklaustos psichologė Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė ir socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė patvirtino, kad mažametė sugeba išreikšti savo nuomonę ir visada reiškė norą gyventi su N.Venckiene. I.Šidlauskienė yra bendravusi su mergaite 25 kartus, D.Matulevičiūtė - 5 kartus. Abi - nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims. N.Venckienė prašė teismą apklausti ir kitas psichologes, ne vieną kartą bendravusias su vaiku ir pastebėjusias ryšio su motina nebuvimą.
Tačiau V.Kondratjevo sprendime it Prokrusto lovoje visa ši medžiaga nukapota ir nurodyta per 14 dienų skubiai "suremontuoti" motinos ryšį su vaiku: pasimatymų "trukmė kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukmės susitikimų iki bus pasiekta 6 val. trukmė", o tada įvyksta "perdavimas".
Visos pastangos įgyvendinti šį automechanikos dirbtuvėmis dvelkiantį receptą pasirodė bevaisės. Nors psichologių diplomus turinčios tetos sekiojo mergaitę net į tualetą, ji verkė, vėmė, bet išvažiuoti iš namų ir gyventi su motina atsisakė.
Viešai komentuodamas V.Kondratjevo sprendimą, vienas žymiausių Lietuvos teisininkų prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas sakė pajutęs nuo jo dvelkiantį nežmonišką šaltį.
"Skaitydamas sprendimą šioje byloje, ir ne tik joje (tą patį galėčiau pasakyti ir apie Vokietijos teismo sprendimą Rinau byloje), aš jutau šaltį. Man, kaip buvusiam teisėjui, akivaizdu, kad galėjo būti ir kitoks sprendimas. Čia, mano galva, ir yra problema, kad mes nesugebame susieti teisės su žmogiškumo principais. Girdžiu skambius kolegų pasisakymus apie "įstatymų viršenybę", "teisinę valstybę" ir t. t., bet tos frazės - bedvasės. Pasigendu mūsų bendruomenėje tokių asmenybių, kurios suvoktų, kad teisė yra tik įrankis apginti tam, ką visi žmonės vertina kaip vertybę. Taip, teisiškai viskas teisinga, bet ar taip yra ir moraliniu požiūriu? Kai mes sakome, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje viskas turi būti daroma pagal įstatymą, tokiu atveju logiška, kad ir hitlerinė Vokietija bei stalininė Sovietų Sąjunga buvo teisinės valstybės, nes konclageriai buvo statomi ir žmonės į juos vežami pagal tuo metu galiojusią teisę, tik kad ta teisė buvo antžmogiška", - pabrėžė V.Mikelėnas.
Bet jokio šalčio V.Kondratjevo sprendime nepajuto ne tik Panevėžio teisėjai, bet ir vaiko teisių apsaugos specialistės, stachanovietiškais tempais prievartavusios mergaitę skubiai atgauti pasitikėjimą motina. Šiuo metu planuojama dar viena skubi operacija.
Nepastebėjo
Praėjusios savaitės pabaigoje N.Venckienė buvo informuota, kad artimiausiu metu bus persvarstyta mergaitės globa. Paskutinį kartą šis klausimas svarstytas 2011 metų spalio 6 dieną ir kitas svarstymas pagal įstatymus turėtų vykti tik po 6 mėnesių - t. y. po 2012 metų balandžio 6 dienos. Tokių skubių veiksmų Vaiko teisių apsaugos tarnyba ėmėsi po vasario 1 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvykusio pasitarimo, kurio turinys ir dalyviai nuo visuomenės slepiami.
Tačiau galima numanyti šios akcijos tikslą - atimti globą iš N.Venckienės.
Juk antstolio užfiksuotas mergaitės liudijimas apie prievartą, dėl kurios ji nenori grįžti pas mamą, viešo vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės dėmesio nusipelnė vieninteliu dalyku. Vaikas globėjos namuose vėl traumuojamas - pareiškė ji per komercinę televiziją, kuri sprendimo dėl pedofilijos bylos išvakarėse skelbė melu atmieštus "liudijimus", išvertusius iš postų aukščiausią policijos vadovybę.
Ką mergaitė sako tetoms ir dėdėms, kurie artėjant pedofilijos bylos nagrinėjimui karštligiškai vykdo V.Kondratjevo sprendimą - vaiko teisių apsaugos kontrolierė nepastebėjo.
Pedofilijos byloje, kurioje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai nustatė, kad mergaitė nėra linkusi fantazuoti ir "gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus", yra ir toks liudijimas:
Psichologė: "Kai tu sakei, kad tau kišdavo, kaip tu tada jauteisi?"
Mergaitė: "Nu, aš kosėdavau."
Psichologė: "Aha. O kosėdavai dėl ko?"
Mergaitė: "Nes kišdavo."
Psichologė: "O kai tau kišdavo, tu buvai nusirengusi ar apsirengusi?"
Mergaitė: "Apsirengusi ir nusirengusi."
Psichologė: "O tau skaudėdavo?"
Mergaitė: "Skaudėdavo."
Psichologė: "O gali parodyti, kur skaudėdavo?"
Mergaitė: "Čia." (rodo į burną).
Psichologė: "O kada tu matei paskutinį kartą mamą?"
Mergaitė: "Nemačiau mamos."
Psichologė: "Nematei mamos. O buvai pas ją?"
Mergaitė: "Meluoja ji."
Psichologė: "O ką jinai meluoja?"
Mergaitė: "Jinai meluoja, kad tipo tas Andrius nelaižydavo manęs, o iš tikrųjų laižydavo."
Psichologė: "Laižydavo? O ar gali pasakyti, kur jis laižydavo?"
Mergaitė: "Ten, kur mama gyvena."
Arba w w w lzinios lt/comment/list/38882
straipsnį "Šiurpą keliantys vaiko liudijimai apie prievartą"
ŠIURPĄ KELIANTYS VAIKO LIUDIJIMAI APIE PRIEVARTĄ
Autorius: Rasa KALINAUSKAITĖ
06:00 Vasario 8 D. 2012
Autorius: © Lietuvos žinios
06:00 Vasario 8 D. 2012
"Aš nenoriu gyventi su Laima todėl, kad jos draugai kišo į burną pimpalą. Laima stovėdavo ir ne kartą žiūrėdavo", - sako mergaitė. Tavęs čia nėra - atsako jai suaugę dėdės ir tetos, toliau ją prievartaujantys valstybės vardu. Tarsi 7 metų vaikas būtų bevardė ir bežadė "aukštuma", kurią koks nors išprotėjęs Stalino generolas įsakė žūtbūt "paimti" čia ir dabar. Iki vasario 13 dienos, kai teismas pagaliau atsivers pedofilijos bylą, su kuria susiję keturi žmonės savo nuodėmes ir tiesas nusinešė į kapus neišaiškintomis aplinkybėmis.
Liudijimas
2012 metų sausio 9 dieną Drąsiaus Kedžio dukrelė paaiškino jos likimą sprendžiantiems žmonėms, kodėl negalima jos skubiai perduoti motinai, minimai pedofilijos byloje. Antstolio Valdo Zubino darytame vaizdo įraše ir faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas šiurpus vaiko liudijimas apie prievartą. Protokolas pradėtas rašyti 10 val. 30 minučių.
"Konstatuoju, kad atvykus adresu (adresas) Kauno rajone gyvenamajame name buvo mažametė (vardas, pavardė, asmens kodas). Paklausus (vardas, pavardė), ar sutiks prieš vaizdo kamerą pasisakyti dėl galimybės gyventi su motina (vardas, pavardė), ji tam neprieštaravo ir sutiko būti filmuojama. Paklausus, ar sutinka leisti filmuoti mažametę (vardas, pavardė) (vardas, pavardė) atsakė, kad sutinka ir leidžia.
Filmavimo metu (mažametės vardas, pavardė) pasakė: "Aš nenoriu gyventi su Laima... Aš nenoriu gyventi su Laima todėl, kad jos draugai kišo į burną pimpalą. Laima stovėdavo ir ne kartą žiūrėdavo... Ir net buvo vieną kartą sakę, kad tylėčiau ir nepasakyčiau, kad man kiša į burną pimpalą, nes tada gali man įdurti... su peiliu sakė. Su Neringa aš noriu gyventi, nes ji man yra labai... ji man gero nori labai. Aš tik su ja noriu gyventi, su Laima labai nenoriu gyventi. Nenoriu su Laima gyventi, tik su Neringa. Dar (antros mažametės vardas) kišdavo į burną pimpalą... Dar būdavo pririšę... Su Neringa aš noriu gyventi."
Faktų konstatavimas baigtas 2012 metų sausio 9 dieną 10 val. 50 min."
Pritrūko "neginčijamų teiginių"
Vaizdo įrašas ir antstolio protokolas su šiuo mergaitės pasisakymu buvo įteikti Panevėžio apygardos teismui kartu su Neringos Venckienės prašymu sustabdyti Kėdainių teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimą skubiai "perduoti" vaiką pedofilijos byloje minimai biologinei motinai.
Tačiau 2012-ųjų sausio 26 dieną teisėjos Ramunė Čeknienė (kolegijos pirmininkė), Nijolė Smetonienė (pranešėja) ir Birutė Valiulienė šį prašymą atmetė.
"N.Venckienė nepateikė neginčijamų teiginių, kurie būtų pagrindas kolegijai taikyti laikinąją apsaugos priemonę - vykdymo sustabdymą", - rašoma neskundžiamoje nutartyje.
Kodėl panevėžiečių teisėjų kolegija, pritarusi skubiam V.Kondratjevo sprendimo vykdymui, nė žodžiu neužsiminė apie teismui perduotą antstolio protokolą? Kodėl nutartyje visai nutylėta mergaitės valia ir liudijimas - tarsi jų nė nebūtų?
LŽ pasiūlius galimybę tai paaiškinti, teisėja N.Smetonienė atsisakė ką nors komentuoti ir liepė kreiptis į atstovę spaudai, kuri suteiksianti visą informaciją. Atstovės atsiųstas atsakymas į paprastą klausimą - kodėl nutartyje niekaip nepasisakyta dėl antstolio protokolo - primena kanceliarine kalba prabilusio sfinkso mįslę. "Spręsdama laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teisėjų kolegija vertino faktinius duomenis, buvusius skubaus vykdymo sustabdymo pagrindu. Kadangi byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, bylos duomenys yra nevieši", - rašoma atsakyme LŽ.
Iš tiesų Lietuvoje teisėjai turi teisę neaiškinti savo sprendimų. Net ir tų, kurie it sprogmenys užminuotame lauke gali ištaškyti prie jų prisilietusį vaiką - be jokių komentarų prieš ar po sprogimo.
Kardinaliai priešingos nutartys
Bet kaip suprasti tai, kad tas pats Panevėžio apygardos teismas ir net dvi tos pačios teisėjos analogiškoje situacijoje yra priėmusios visai priešingą nutartį?
2010 metais gegužės 20 dieną teisėjai Romualdas Januška (kolegijos pirmininkas), R.Čeknienė ir B.Valiulienė sustabdė tokį patį skubų kito Kėdainių teisėjo Broniaus Varsackio nutarties vykdymą dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su L.Stankūnaite.
Teisėjai nurodė, kad iš esmės nesprendė klausimo, ar B.Varsackio nutartis yra pagrįsta ir teisėta, bet įvertino tai, kad aukštesnės instancijos teismas gali priimti priešingą sprendimą ir tokiu atveju skubiai "perduotą" vaiką vėl tektų grąžinti.
Todėl kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sustabdė nutarties dalį dėl skubaus mergaitės perdavimo L.Stankūnaitei.
"Paminėtos nutarties dalies vykdymo sustabdymas ne tik nepažeidžia, bet ir apsaugo mažamečio vaiko interesus", - tada skelbė Panevėžio teisėjai.
Bet 2012 metų sausio 26 dienos nutartyje, kurią pasirašė tos pačios R.Čeknienė ir B.Valiulienė, požiūris į tą patį klausimą skiriasi kaip diena nuo nakties. Teisėjų manymu, jei aukštesnės instancijos teismas panaikintų V.Kondratjevo sprendimą, jokių problemų nekiltų.
"Byloje yra duomenų, kad ieškovei L.Stankūnaitei yra taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. Jos taikomos ir mažametės mergaitės atžvilgiu. Todėl patenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą, sprendimo atgręžimo vykdymas yra garantuotas, nes mažametės saugumas yra garantuotas valstybės", - rašoma nutartyje.
Kitaip tariant - dėdės su veidus slepiančiomis kaukėmis paimtų mergaitę iš motinos ir grąžintų N.Venckienei. Šįkart Panevėžio teisėjos nebemato nieko blogo, jeigu bylai keliaujant per teismus vaikas it kokia pereinamoji vėliava šiek tiek pakeliautų iš rankų į rankas.
Nusikaltimo vieta - pas mamą
Civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pridėtas ir kaltinamasis aktas iš pedofilijos bylos.
Jame rašoma, kad Andrius Ūsas yra "kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 dienos bute, esančiame adresu (adresas) Kaune, kurį nuomojosi Laimutė Stankūnaitė, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų mažametei (vardas, pavardė, gimimo data) laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus bei prašė mažametės laižyti savo kūną, taip tvirkindamas mažametį asmenį, t. y. jis yra įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 str., padarymu."
Prokurorų nurodyta nusikaltimo vieta - mergaitės mamos nuomojamas butas. Sunku įsivaizduoti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje pateiktas toks kaltinimas, neiškiltų klausimų apie mamos vaidmenį.
Dar 2009-ųjų spalio 6 dienos Vilniaus apygardos teismo teisėjo Viktoro Dovidaičio nutartyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti motiną L.Stankūnaitę bendrininkavus su asmenimis, galimai seksualiai išnaudojusiais jos mažametę dukrą.
"Nukentėjusioji (mažametės inicialai) apklausų metu aiškino, kad nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t. y. ji, mama - L. S. ir A. Ū. gulėdavo lovoje (t. 1, b. l. 20-24, 75-78). Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. numato, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, iš anksčiau išvardytų aplinkybių galima pagrįstai įtarti, jog L. S., suteikdama sąlygas įtariamajam A. Ū. tvirkinti mažametę (inicialai), pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ū. tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., požymių", - rašoma galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismas panaikino sprendimus nepradėti L.Stankūnaitės atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ir įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūrą svarstyti klausimą dėl įtarimo pareiškimo. Kaip žinia, prokurorai šią nutartį ignoravo ir įtarimai nebuvo pareikšti.
Tačiau lieka nepaneigta galimybė, kad teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškės, jog A.Ūso draugė L.Stankūnaitė, kuriai net ir atstovavo tie patys įtariamojo pedofilo advokatai, pati yra prisidėjusi prie nusikaltimo.
Todėl mergaitės globėja N.Venckienė apeliaciniame skunde dėl V.Kondratjevo sprendimo prašo sustabdyti civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kol įsiteisės nuosprendis, nutarimas ar nutartis pedofilijos byloje.
Būtent tokį sprendimą teismai priėmė civilinėje byloje, kurioje mergaitės seneliai Laimutė ir Vytautas Kedžiai prašo apriboti L.Stankūnaitei motinos valdžią. Šis prašymas grindžiamas aplinkybe, kad pasiėmusi dukrą į savo nuomojamą butą motina nesirūpino jos saugumu ir tokiu elgesiu padarė žalą mergaitei, dėl kurios tvirkinimo pareikšti kaltinimai L.Stankūnaitės draugui A.Ūsui.
2010 metų rugsėjo 22 dienos nutartimi Panevėžio apylinkės teismas šią bylą sustabdė, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir įsiteisės nuosprendis ar nutarimas. Tam pritarė ir Panevėžio apygardos teismo teisėjai R.Januška (kolegijos pirmininkas), R.Čeknienė ir B.Valiulienė, 2010 metų lapkričio 26 dieną palikdami šią nutartį nepakeistą.
Kolegija padarė išvadą, kad mergaitės senelių ieškinyje nurodytos aplinkybės bus išaiškintos baudžiamojoje byloje, o faktai, kurie bus nustatyti nuosprendžiu, turės prejudicinės reikšmės būsimam teismo sprendimui civilinėje byloje.
Bet nestabdydama skubaus V.Kondratjevo sprendimo vykdymo Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, kurios sudėtyje yra tos pačios teisėjos R.Čeknienė ir B.Valiulienė, neatsižvelgė į ankstesnę nutartį, tarsi ir šioje civilinėje byloje nebūtų prijungtas tas pats kaltinamasis aktas.
Prokrusto lova
Niekaip Panevėžio teisėjai neatsižvelgė ir į paties gyvenimo akivaizdžiai pademonstruotą faktą, kad V.Kondratjevo sprendimas yra tiesiog neįvykdomas.
"Teismas, įvertinęs Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-143 pateiktą išvadą, kad mergaitės ryšys su mama yra stiprus, tvirtas ir emociškai pakankamas, laiko, jog iki 14 dienų terminas yra pakankamas laikas pasirengti vaiko grąžinimui jo motinai", - rašoma V.Kondratjevo sprendime, kurią Panevėžio apygardos teismas paliko galioti.
Čia minimą ekspertizę atlikusi psichologė Agnė Šiaulytė mergaitę yra mačiusi vos 4 valandas. Bet dar prieš priimant tokią pat skausmingą įtampą sukėlusią Kėdainių teisėjo B.Varsackio nutartį byloje buvo fiksuoti visai priešingi psichologiniai faktai.
2010 metų vasario 20 dieną VšĮ "Psichologinės paramos ir konsultavimo centro" rašte nurodytas mergaitės atsakymas į socialinės darbuotojos klausimą, kodėl ji, kaip kiti vaikai, gyvena ne su savo mama: "nes trys vyrai ateina pas mamą". Ten pat pažymėta, kad ji išreiškė norą visą laiką gyventi su N.Venckiene.
Teismo posėdžio metu apklaustos psichologė Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė ir socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė patvirtino, kad mažametė sugeba išreikšti savo nuomonę ir visada reiškė norą gyventi su N.Venckiene. I.Šidlauskienė yra bendravusi su mergaite 25 kartus, D.Matulevičiūtė - 5 kartus. Abi - nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims. N.Venckienė prašė teismą apklausti ir kitas psichologes, ne vieną kartą bendravusias su vaiku ir pastebėjusias ryšio su motina nebuvimą.
Tačiau V.Kondratjevo sprendime it Prokrusto lovoje visa ši medžiaga nukapota ir nurodyta per 14 dienų skubiai "suremontuoti" motinos ryšį su vaiku: pasimatymų "trukmė kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukmės susitikimų iki bus pasiekta 6 val. trukmė", o tada įvyksta "perdavimas".
Visos pastangos įgyvendinti šį automechanikos dirbtuvėmis dvelkiantį receptą pasirodė bevaisės. Nors psichologių diplomus turinčios tetos sekiojo mergaitę net į tualetą, ji verkė, vėmė, bet išvažiuoti iš namų ir gyventi su motina atsisakė.
Viešai komentuodamas V.Kondratjevo sprendimą, vienas žymiausių Lietuvos teisininkų prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas sakė pajutęs nuo jo dvelkiantį nežmonišką šaltį.
"Skaitydamas sprendimą šioje byloje, ir ne tik joje (tą patį galėčiau pasakyti ir apie Vokietijos teismo sprendimą Rinau byloje), aš jutau šaltį. Man, kaip buvusiam teisėjui, akivaizdu, kad galėjo būti ir kitoks sprendimas. Čia, mano galva, ir yra problema, kad mes nesugebame susieti teisės su žmogiškumo principais. Girdžiu skambius kolegų pasisakymus apie "įstatymų viršenybę", "teisinę valstybę" ir t. t., bet tos frazės - bedvasės. Pasigendu mūsų bendruomenėje tokių asmenybių, kurios suvoktų, kad teisė yra tik įrankis apginti tam, ką visi žmonės vertina kaip vertybę. Taip, teisiškai viskas teisinga, bet ar taip yra ir moraliniu požiūriu? Kai mes sakome, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje viskas turi būti daroma pagal įstatymą, tokiu atveju logiška, kad ir hitlerinė Vokietija bei stalininė Sovietų Sąjunga buvo teisinės valstybės, nes konclageriai buvo statomi ir žmonės į juos vežami pagal tuo metu galiojusią teisę, tik kad ta teisė buvo antžmogiška", - pabrėžė V.Mikelėnas.
Bet jokio šalčio V.Kondratjevo sprendime nepajuto ne tik Panevėžio teisėjai, bet ir vaiko teisių apsaugos specialistės, stachanovietiškais tempais prievartavusios mergaitę skubiai atgauti pasitikėjimą motina. Šiuo metu planuojama dar viena skubi operacija.
Nepastebėjo
Praėjusios savaitės pabaigoje N.Venckienė buvo informuota, kad artimiausiu metu bus persvarstyta mergaitės globa. Paskutinį kartą šis klausimas svarstytas 2011 metų spalio 6 dieną ir kitas svarstymas pagal įstatymus turėtų vykti tik po 6 mėnesių - t. y. po 2012 metų balandžio 6 dienos. Tokių skubių veiksmų Vaiko teisių apsaugos tarnyba ėmėsi po vasario 1 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvykusio pasitarimo, kurio turinys ir dalyviai nuo visuomenės slepiami.
Tačiau galima numanyti šios akcijos tikslą - atimti globą iš N.Venckienės.
Juk antstolio užfiksuotas mergaitės liudijimas apie prievartą, dėl kurios ji nenori grįžti pas mamą, viešo vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės dėmesio nusipelnė vieninteliu dalyku. Vaikas globėjos namuose vėl traumuojamas - pareiškė ji per komercinę televiziją, kuri sprendimo dėl pedofilijos bylos išvakarėse skelbė melu atmieštus "liudijimus", išvertusius iš postų aukščiausią policijos vadovybę.
Ką mergaitė sako tetoms ir dėdėms, kurie artėjant pedofilijos bylos nagrinėjimui karštligiškai vykdo V.Kondratjevo sprendimą - vaiko teisių apsaugos kontrolierė nepastebėjo.
Pedofilijos byloje, kurioje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai nustatė, kad mergaitė nėra linkusi fantazuoti ir "gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus", yra ir toks liudijimas:
Psichologė: "Kai tu sakei, kad tau kišdavo, kaip tu tada jauteisi?"
Mergaitė: "Nu, aš kosėdavau."
Psichologė: "Aha. O kosėdavai dėl ko?"
Mergaitė: "Nes kišdavo."
Psichologė: "O kai tau kišdavo, tu buvai nusirengusi ar apsirengusi?"
Mergaitė: "Apsirengusi ir nusirengusi."
Psichologė: "O tau skaudėdavo?"
Mergaitė: "Skaudėdavo."
Psichologė: "O gali parodyti, kur skaudėdavo?"
Mergaitė: "Čia." (rodo į burną).
Psichologė: "O kada tu matei paskutinį kartą mamą?"
Mergaitė: "Nemačiau mamos."
Psichologė: "Nematei mamos. O buvai pas ją?"
Mergaitė: "Meluoja ji."
Psichologė: "O ką jinai meluoja?"
Mergaitė: "Jinai meluoja, kad tipo tas Andrius nelaižydavo manęs, o iš tikrųjų laižydavo."
Psichologė: "Laižydavo? O ar gali pasakyti, kur jis laižydavo?"
Mergaitė: "Ten, kur mama gyvena."
S Stulpinas Andriaus Ūso Kaltinamasis ak
S Stulpinas Andriaus Ūso Kaltinamasis aktas, 2010 m. vasario 23 d., Vilnius
„Teisingumo vykdytojų“ ir visuomenės teismui (kai nebėra teisingumo)
w w w komentaras.lt/?p=15933&cpage=4#comment-1608924
2012-02-22
S.Stulpinas: "Norisi paklausti prokuroro, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Šileikos: kur jis padėjo savo garbę ir sąžinę? Kas jį privertė nuslėpti labai sunkų nusikaltimą ir vieną įtariamąją šio nusikaltimo padarymu? Kas jį privertė akivaizdžiai ignoruoti įstatymus ir sulaužyti prokuroro priesaiką?" D.Kiaunės nuotr
Kodėl FNTT vadovai dėl melo detektoriaus parodymų neteko postų, o panelei Stankūnaitei melo detektoriaus parodymai pedofilijos byloje negalioja? KK nuotr.
Stanislovas Stulpinas
Tikriausiai dažnai susimąstome, kodėl mūsų Valstybė yra atsidūrusi ant visiško teisinio nihilizmo bedugnės krašto? Kodėl mūsų rinkta valdžia visiškai abejinga savo tautos skausmui, nevilčiai, ašaroms? Kodėl, praėjus 20 metų po Nepriklausomybės atkūrimo, mes taip ir nesukūrėme teisinės valstybės?
Kodėl arti milijono mūsų tautiečių tiesos ir duonos ieško kitose valstybėse? Kodėl mūsų rinkta valdžia baigia paversti šalį vargšų ir juos niekinančių, žeminančių saujelės tautą nuskurdinusių „naujųjų lietuvių“ „bananine“ valstybe? Kodėl visoje Europoje mes esame vos ne skurdžiausia valstybė?
Kodėl mūsų kai kurių teisėsaugos institucijų vadovai su didžiule panieka ir arogancija iš savo „didybės olimpo“ žiūri į visą visuomenę?
Kodėl mūsų visų rinkta valdžia į atsakingiausius postus teisėsaugoje, ir ne tik, paskyrė asmenis, kurie savo veiksmais, o dažnai ir neveikimu kompromituoja visą valstybę, kad net leidžia pagrįstai kelti klausimus - ar teisėsaugos atskiri aukšti pareigūnai netarnauja mafijinėms-klaninėms struktūroms? Kodėl nėra jokios atsakomybės už tai?
Kodėl šalyje persekiojami nekalti žmonės, kodėl visai visuomenei, jos balsui valdžios durys yra aklinai užkaltos?
Manau, kad atsakymą visai tautai davė Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys Saulius Pečeliūnas. Vasario 16 dienos BTV laidoje „ Sąmokslo teorija“.
Laidos redaktorius gerbiamas Arnas Klevečka jo paklausė : “Ar valdžia nejaučia atsakomybės dėl to, kas vyksta šalyje, kad visuomenė yra pasipiktinusi teismų, prokuratūros, valstybės saugumo departamento pareigūnų darbu, piktnaudžiavimais, kad VSD veikla nedaug skiriasi nuo KGB...“.
Ponas „tautos atstovas“ visai Lietuvai viešai pareiškė, kad valdžia ir šios institucijos iš esmės dirba gerai, kad “supuvusi pati visuomenė“.
Gerbiamas A. Klevečka, nebesusitvardęs pasakė, ar nemanąs Seimo narys, kad jis “tai supuvusiai tautai turėtų sugrąžinti mandatą“.
Žinoma, kad ponai pečeliūnai, kūriai, nekrošiai, adamkai, sakalai jau seniai galimai užmiršo, kad ta pati „ supuvusi“ visuomenė kovojo dėl Lietuvos Nepriklausomybės, kad ta pati „supuvusi visuomenė“ stovėjo susikibusi “Baltijos žiede“, kad tos pačios „supuvusios“ tautos geriausi sūnūs ir dukros savo gyvybes paaukojo „Vardan Tos Lietuvos“. Jie užmiršo, kad Suverenitetas priklauso tik tai pačiai „supuvusiai“ Tautai, Visuomenei, kad jie yra tik savo Tautos tarnai, paniekinę ją ir Valstybę.
Manau, kad komentarai nebereikalingi - kol mes rinksime tokius „sąrašinius“ Seimo narius, tol niekas nesikeis, -mes visada jiems būsime tik supuvusi tauta, o visokie Pečeliūnai ir toliau tyčiosis iš visos visuomenės.
Visos Valstybės pažeminimo, neteisingumo, Konstitucijos, įstatymų , tarptautinės teisės normų ignoravimo etalonu tapo mergaitės seksualinio prievartavimo, tragedijos Kaune ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo parodija.
Aš nusprendžiau pateikti visos „supuvusios“ Lietuvos visuomenės viešam teismui Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Šileikos surašytą A. Ūsui Kaltinamąjį aktą baudžiamąją bylą perduodant į teismą, nes akivaizdu, kad ruošiamasi viską nuslėpti.
Kaltinamasis aktas, 2010 m. vasario 23 d., Vilnius
2008-11-30 Kauno apskrities VPK Kauno ra. Santakos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 153 str., dėl mažametės tvirkinimo.
T-l ,b.l. 1.
Ikiteisminis tyrimas atliktas Vilniaus apygardos prokuratūroje .
Šioje baudžiamojoje byloje Nr. 2344/0834-08: ANDRIUS ŪSAS... kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 dienos bute, esančiame adresu ..., Kaune, kurį nuomavo Laimutė Stankūnaitė, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų mažametei, gim..., laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus bei prašė mažametės laižyti savo kūną, taip tvirkindamas mažametį asmenį t y. jis yra įtariamas nusikaitimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 str., padarymu.
Kaltinamojo Andriaus Ūso atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pranešus apie įtarimą Andriui Ūsui padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str., kaltinamasis kaltu nepripažino.
T - 21 , b.l. 24.
Duomenys baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08, kuriais grindžiamas kaltinimas Andriui Ūsui padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 153 str.
2009-09-23 ir 2009-10-29 apklausiamas įtariamuoju Andrius Ūsas parodė, kad Laimutę Stankūnaitę jis pažįsta nuo tada, kada ji dėl vaiko ir jos teisių pažeidimo klausimo atėjo į Seimo nario priimamąjį Kauno rajono savivaldybėje. Jai A.Ūsas padėjo, kaip žmogus, matydamas, kad jai sunku. Butas, adresu... Kaune priklauso A.O. pažįstamam R. Š. L.Stankūnaitė norėjo susirasti butą, kad galėtų gyventi atskirai nuo tėvų, ir A.Ūsas jai pasiūlė nuomuotis šį butą. Už minėtą butą maždaug nuo 2008 m. mokėjo pats A.Ūsas, o Stankūnaitė jam duodavo pinigus grynais į rankas, o kartais šiuos pinigus ji pervesdavo į A.Ūso sąskaitą Hansabanke.
A.Ūsas pirmą kartą pamatė Laimutės Stankūnaitės dukrą, kai L.Stankūnaitė ją pasiėmė iš Kedžio po teismo sprendimo 2006 m. gale. Mergaitę jis matydavo retai. Tai vykdavo tada, kai jis su L.Stankūnaite bendraudavo dėl civilinės bylos. Su mergaite A.Ūsas niekada nebuvo likęs vienas, visada ji būdavo su L.Stankūnaite. Taip pat A.Ūsas parodė, kad jis su mažamete vienoje vonioje nesimaudė.
2009-12-09 apklausiamas įtariamuoju Andrius Ūsas parodė, kad iki 2006 metų lapkričio mėnesio jo ir L Stankūnaitės santykiai buvo tik grynai darbiniai, juos siejo tik jos bylos reikalai. Be to, Kaune dauguma advokatų atsisakė ją atstovauti, nes žinojo, kad turi kovoti su Venckais. Normalios teisinės pagalbos ji tuo metu, negavo. Jai sutiko pagelbėti A.Ūso surastas ir pasiūlytas advokatas iš Vilniaus.
Pačio A.Ūso šeimoje tuo metu santykiai buvo pašliję. Bendraujant su L.Stankūnaite A.Ūsas įsitikino, kad ji yra padori, pareiginga, graži moteris, todėl ji pradėjo patikti ir kaip moteris. Tada A.Ūsas jai pradėjo rodyti daugiau, dėmesio, dažniau bendrauti. Būdavo taip, kad jie eidavo kartu pietauti kartu su L.Stankūnaite, jos dukra ir A.Ūso dukra. L.Stankūnaitė jam ilgą laiką tuo pačiu neatsakė, nes į A.Ūsą žiūrėjo daugiau kaip į padėjėją atgauti jos vaiką, nei vyrą A.Ūsas yra padovanojęs keletą daiktų mergaitei. Tačiau ką nors dovanodamas A.Ūsas jos nebučiuodavo ir ant rankų nepaimdavo, nebent ją įkėlęs į automobilį ar pasodinęs ant kėdės picerijoje. Mergaitė į A.Ūsą žiūrėjo gana atšiauriai, vadino, dėde, o, kartais - dėde Andriumi. A.Ūsas kartais pabučiuodavo į skruostą L.Stankūnaitei, o mergaitė tai galėjo matyti. Tačiau tarp jų niekada nebuvo šiltesnių bučinių. Dėmesys buvo telkiamas ne į patį vaiką, o į L.Stankūnaitę.
T-21,b.l.3-6,11-13, 14-16.
Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal D.Kedžio 2008-11-29 pareiškimą, kuriame nurodyta, kad „paskutinį kartą Laimutė Stankūnaitė dukrą buvo pasiėmusi 2008 m. lapkričio 21-23 dienomis. Šiomis dienomis dukra pradėjo pasakoti, kad kai būna pas mamą, tat pas mamą ateina Frančeskas arba Andrius, o kai guli lovoje mama, Andrius ir ji, tai mama ir Andrius ją laižo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu L. Stankūnaitę atstovavo Andrius Ūsas, prisistatydavęs kaip vaiko teisių gynėjas, gyv... Dukra nurodė, kad ją laižo storas vyras".
T-l,b.I. 12.
2008-12-17 apklausta liudytaja mažametė parodė, kad „ją laižo Ūsas, tokia jo pavardė. Vardas Andrius". Jis laižo liežuviu, tuo metu dar buvo mama. Pateikus mergaitei paveikslėlį su berniuku ir mergaite, mergaitė ant berniuko veido pažymėjo ir vardijo vietas, kurias jai laižė - tai (iš apklausos vaizdo įrašo) nosis, veidas, burna, kaklas.
Apklausos metu praėjus dar apie 28 minutėms, psichologė, apklausinėjanti mergaitę, pateikė jai dar vieną paveikslėlį su berniuku ir mergaite ir vėl prašė parodyti, kur ją laižė. Tada ji pieštuku ant mergaitės parodė, kur jai laižė - pradėjo nuo burnos, nosies, kaklo, o po to parodė lytinius organus, kojas, pilvą, rankas. Paklausta, ar laižė iš kitos pusės, mergaitė nurodė nugarą, sėdmenis, kojas, rankas, veidą. Paklausta, kiek kartų jai laižė, mergaitė atsakė - daug. Paklausus, ar Andrius prašė jį laižyti, mergaitė atsakė, kad prašė, ir pateiktame paveikslėlyje atžymėjo vietas, kurias prašė laižyti - krūtinę, lytinius organus, kojas. Paklausus, ar kas miega su mama dar lovoje, ši atsakė - tikrai ne.
T -1, b.l. 20-26.
2008-12-30 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta liudytoja mažametė parodė, kad jai nebuvo geras Ūsas, nelabai nori apie jį kalbėti. Pateikus jai berniuko ir mergaitės paveikslėlį, mergaitė pieštuku nurodė įvairias kūno vietas ir sakė, kad čia jai laižė (ant mergaitės paveiksliuko nurodė krūtinę ir sėmenis, ant berniuko - veidą ir lytinius organus). Pati D.K. sakė, kad jai laižė „sysalą", šikną", laižė visur. Mergaitė sakė, kad nenori susitikti su Andriumi, jie nieko įdomaus neveikdavo.
T-l, b.l. 30-32.
2008-11-30 apklaustas liudytoju Drąsius Kedys parodė, kad 2008-03-19 taikos sutartimi apylinkės teisme buvo patvirtinta taikos sutartis su jo buvusia sugyventine L.Stankūnaite, šia sutartimi buvo nustatyta, kad jų dukra gyvena su tėvu, o motina galės bendrauti su ja nustatyta tvarka. Paskutinį kartą ji dukrą buvo paėmusi 2008 m. lapkričio 21-23 d. Šiomis dienomis jai dukra pradėjo pasakoti, kad, kai ji būna pas mamą, tai ateina koks tai Frančeskas, ar tai Andrius, ir prie jos priekabiauja. Teigė, kad jie guli lovoje, o tas vyras laižo dukrą ir liepia laižyti jį patį. Civilinio proceso metu L.Stankūnaitę atstovavo Andrius Ūsas, kuris prisistatydavo vaiką teisių gynėju.
T-l, b.l. 143-144
2009-02-17 apklausta liudytoja D.Kedžio motina L. K. parodė, kad 2008 metų spalio pabaigoje jos anūkė atėjo prie jos ir išsižiojusi, leisdama seiles, pradėjo lyg laižyti veidą. Tada L.K. paklausė, kas taip bučiuojasi, tai anūkė atsakė - Andrius. Apie tai L.K. papasakojo savo sūnui. Po to anūkė pasakojo, kad ji miega kartu su Laimute ir Andriumi Ūsu, kuris ją laižo visada. Tada D.Kedys paskambino A.Ūsui ir klausė jo, ką jis, daro mergaitei, A.Ūsas viską neigė. Tada D.Kedys kreipėsi į policiją. Taip pat L.K. parodė, kad D.K. kartais užsimena jai laižė ne tik veidą, bet ir kūną. Po to, kai D.Kedžio nebuvo namuose, atvyko L.Stankūnaitė paimti dukros. Paklausus apie mergaitės tvirkinimą, L.Stankūnaitė atsakė, kad jie viską išsigalvoja. Taip pat L.K. yra girdėjusi, kad anūkė sakė, kad jos vyro pilvas mažas, ir rankomis parodė koks didelis Andriaus pilvas.
T-l, b.l. 186-187.
2009-02-17 apklaustas liudytoju D.Kedžio tėvas V. A. K. parodė, kad jis iš savo anūkės girdėjęs, kad A.Ūsas dažnai pas juos ateina į svečius. Anūkė vieną kartą sakė, kad nekenčia A.Ūso, tačiau V.A.K., kodėl nekenčia, nepaklausė. Vieną kartą, kai V.A.K. išėjo iš dušo su trumpikėmis, mergaitė pasakė, kad jo pilvas mažas, ir parodė rankomis, koks A.Ūso pilvas. Dar prieš D.Kedžiui parašant pareiškimą į policiją, anūkė pasakojo, kad A.Ūsas ją laižė. Paprašius tai paradyti, anūkė parodė, kad jai laižė veidą. Maždaug prieš tris savaites (past. - 2009 m. sausio pabaigoje) paklausus anūkę, ką ji myli, ši atsakė, kad myli mamą, tėtį, senelį, o A.Ūso nekenčia.
T -1, b.l. 192-193.
2009-06-11 apklausta liudytoja D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė parodė, kad ji 2008-11-23 pirmą kartą sužinojo, kad mergaitę laižė Andrius. Kas taip pasakė, N.Venckienė neatsimena – mergaitė arba L.K. Tada pradėjus klausinėti, mergaitė paaiškino, kad pas mamą ateina Andrius ir Frančeskas. Mergaitė, jos mama ir Andrius guli vienoje lovoje ir pastarieji ją laižo. Iš pradžių buvo manoma, kad tai vyksta Stankūnų bute Kalantos gatvėje, tačiau mergaitė D.Kedžiui parodė kitą butą, esantį Gimbutienės g. 8-1, Kaune.
2009 m. balandžio mėnesį mažametė papasakojo naujas iš esmės L.K. apklausoje nurodytas jos tvirkinimo aplinkybes. O gegužės mėnesį mergaitė pradėjo pasakoti, kad Andrius jai „sysalą" kiša ir į burną. Tai matydavo ir jos mama.
Dar vėliau mergaitė pasakojo, kad ji maudydavosi kartu su A.Ūsu. Vonioje A.Ūsas vėl jai kišdavo „sysalą" į burną, kremas išbėgdavo į vandenį. Taip pat mergaitė pasakojo, kad A.Ūsas jai „sysalą" kišdavo ir sėdėdamas, ir stovėdamas, ir ant lovos, ir tualete, ir valgydamas sriubą. Pas A.Ūsą kelis kartus „sysalas" būdavo didelis, o po to mažas. Per dieną jai kelis kartu kišdavo „sysalą" į burną. Dar N.Venckienei mergaitė pasakojo, kad A.Ūsas jai liepdavo atsigulti ant pilvo ir kišdavo savo „sysalą" jai į „šikną". Išeidamas A.Ūsas visada duodavo pinigų nmergaitės motinai. Pinigai buvo dedami į raudoną piniginę, už tuos pinigus buvo perkamas maistas. Pati mergaitės mama kartais būdavo namie, o kartais - ne. Ji išvalydavo kremą nuo grindų. Taip pat N.Venckienė parodė, kad 2009-02-20 ir 2009-03-16 mergaitę darželyje aplankė L.Stankūriaitė. Po to mergaitė ilgai nekalbėjo, o po to pasakė, kad ją krikštijo A.Ūsas, žadėjo nupirkti kompiuterį, nuvežti pas Violetą, kur yra šuniukų. Tuomet ir buvo suprasta, kad prie mergaitės tvirkinimo yra prisidėjusi ir L.Stankūnaitė, ir nuo 2009-03-17 mergaitė daugiau nebuvo vedama į darželį.
Po to mergaitė prisiminė dar daugiau jos tvirkinimo aplinkybių. Dar mergaitė viską yra pasakojusi kaimynėms O. G. ir D. D.
T-5,b.l. 91-93.
2009-03-06 apklausta liudytoja Kedžių ir Venckų kaimyne O. G. parodė, kad kartais mergaitė ateina pas ją į namus. Daugiau kaip prieš metus laiko mergaitė jai pradėjo pasakoti apie Andrių Ūsą. Apie Andrių ji sakydavo, kad jis negeras. Paklausus, kodėl negeras, mergaitė neaiškindavo.
Maždaug po Naujųjų Metų atėjusi mergaitė pasakė, kad ją laižė Andrius. Pasakius jai, kad taip negali būti, juk ji ne saldainis, mergaitė atsakė, kad ji „dabar nenori kalbėti", ir smulkiau nieko nepaaiškino. Prieš dieną, (t.y. 2009-03-05) mergaitei atėjus į svečius, ši pradėjo pasakoti, kad, kai ji guli lovoje, tai mama guli per vidurį, kad Andrius jo nelaižytų, tačiau šis vis tiek laižo. Paklausus, kur ją laižo, mergaitė pasakė, kad jai laižo kaklą,, veidą, kaktą, rankomis parodė krūtinę, rankas iki delnų, kojas nuo apačios iki viršaus ir rankomis paplojo per šlaunis, mergaitė pasakojo, kad vieną kartą ji Andriui numovė triusikus, ir šis pabėgo. Dar Andrius ją neša į vonią ir maudo „kaip žuvytę".
T-l, b.l. 196-197.
2009-09-29 apklausta liudytoja Kedžių ir Venckų kaimynė D. D. parodė, kad maždaug prieš metus L.K. papasakojo, kad mergaitė pradėjo keistai elgtis, be priežasties meilintis, liežuviu liesti veidą, seksualiai rodyti kažkokius vaizdus. 2009 metų vasarą D .D. užėjo pas Kedžius. Tuo metu kieme buvo mergaitė, kurią užkalbinus, ši pati pradėjo pasakoti, kad žmogus vardu „Ūsas" liepdavo jai pakelti kojas, gultis. Jai atsigulus Ūsas tampydavo savo lytinį organą, iš kurto išbėgdavo „kremas". Pati mergaitė atsigulė ant plytelių kieme, išskėtė kojas ir, imituodama tampymą rankomis, parodė, kaip išbėgo „kremas". D.D. nuomone, mergaitė tai parodė, nes išgirdo jos ir L.K. pokalbį apie pasikeitusį mergaitės elgesį. Taip pat D.D. parodė, kad iki 2008 metų lapkričio ji nieko įtartino mergaitės elgesyje nepastebėjo. Su ja iki minėto mergaitės pasakojimo mergaitė nekalbėjo apie jokius vyrų ir moterų santykius ar lytinius organus.
T-l*, b J. 181-182.
2008-12-30 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė, kad su D.Kedžiu ji kartu pragyveno 3 metus. 2004-02-19 jiems gimė dukrelė. 2006-04-16 jie išsiskyrė. 2006 metų gegužę D.Kedys pasiėmė dukterį ir neleido L.Stankūnaitei su ja matytis. Dėl dukters gyvenamos vietos nustatymo jie pradėjo bylinėtis. Bylinėjimosi metu L.Stankūnaitė susipažino su A.Ūsu, kuris padėjo jai kovoti dėl dukters. L.Stankūnaitė niekada nėra palikusi savo dukters vienos su A.Ūsu. Ji visuomet būdavo šalia. A.Ūso ji nematė nuo savo dukters krikštynų 2008-08-09. Jie tik kalbėjosi telefonu.
2008-11-29 jai paskambinęs A.Ūsas pasakė, kad D.Kedys jam pranešė, kad kreipsis į policiją dėl mergaitės tvirkinimo. Tada L.Stankūnaitė paskambino D.Kedžio tėvams, kurie pasakė, kad mergaitė D.Kedžiui pasakojo, kad A.Ūsas ją laižė, bučiavo, tvirkino.
2009-02-10 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė, kad ji pati nuo 2006 m. gruodžio nuomavosi butą, esantį Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, iki 2008 m. spalio. Vėliau ji gyveno pas savo tėvus. Su A.Ūsu ji susipažino 2006 m. rudenį, sudarė su juo atstovavimo sutartį. Jie nebuvo sugyventiniais, tačiau A.Ūsas lankydavosi jos tėvų namuose. A.Ūsas niekada jų namuose nenakvodavo.
2009-04-02 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė,, kad A..Ūsas lankėsi ir bute, esančiame Gimbutienės g. 8-1, Kaune. Paskutinį kartą jos dukra D. A.Ūsą matė 2008-08-09 per krikštynas. Šios krikštynos vyko Kaune Vytauto bažnyčioje. Krikšto tėvas buvo A.Ūsas,
2009-07-07 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė, kad butą, esantį Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, ji nuomavosi kartu su E. B., kuri gyveno viename kambaryje, o L.Stankūnaitė su dukterimi kituose dviejuose kambariuose. Duktė su ja gyveno iki 2008-06-05. Vėliau ji gyveno su D.Kedžiu, o L.Stankūnaitė ją pasiimdavo tik pagal pateiktus pareiškimus... A.Ūsas buvo užėjęs ir į minėtą butą, ir į L.Stankūnaitės tėvų butą.
2009-08-27 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė, kad už buto, adresu M.Gimbutienės g. 8-1, Kaune, nuomą mokėdavo ji pati, bet kelis kartus už buto nuomą pavedimu mokėjo Andrius Ūsas.
T -3, b.l. 2-3, 14 - 16, 42 —46, 47-50. T-19, b.l. 1-5.
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, esantis M.Gimbutienės g. 8-1, Kaune, priklauso R. Š. Dėl šio buto nuomos 2007-02-14 yra sudaryta nuomos sutartis su Laimute Stankūnaite.
T-21, b.l. 154.
Apklaustas liudytoju R. Š. parodė, kad L.Stankūnaitė butą, esantį Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, nuomavosi nuo 2006 metų pabaigos, ar 2007 metų pradžios. Pats R.Š., atvykęs į butą 2009 metų vasario mėnesį nuomininkų jau neberado. Už buto nuomą buvo mokama kas mėnesį pervedimu į R.Š. asmeninę sąskaitą. Pagrinde už nuomą atsiskaitinėjo pati L.Stankūnaitė, taip pat R.Š. parodė, kad ji pažįsta A.Ūsą, nes turėjo bendrų verslo reikalų. A.Ūsas ir paprašė išnuomoti šį butą L.Stankūnaitei, nes R.Š. ir taip tą butą nuomodavo. R.Š. keletą kartų buvo susitikęs su kaimynais ir klausė, ar tvarkingi nuomininkai. Kaimynės pasakė, kad bute gyvena jauna moteris su maža mergaite, jie gyvena tvarkingai, ramiai.
T-18, b.l. 183, T-21, b.l. 155, 157- 158.
Apklausta liudytoja E.B. parodė, kad nuo 2008 m. gegužės 6 d. ji bute, esančiame M.Gimbutienės g. 8 — 1, Kaune, nuomavosi vieną kambarį. Ji pati nuomavo buto vieną kambarį, o kituose dviejuose kambariuose gyveno Laimutė Stankūnaitė su dukrele. L.Stankūnaitė jai sakė, kad anksčiau ji gyveno tik su dukrele ir jokių nuomininkų nebuvo. Vieną kartą 2008 metų gegužės antroje pusėje E.B. matė, kad į butą pas L.Stankūnaitę buvo atėjęs ir A.Ūsas. Jie tarpusavyje pasikalbėjo apie valymo paslaugų lankstinukus. E.B. nėra mačiusi, kad pas L.Stankūnaitę būtų atėjęs ir nakvojęs koks nors vyriškis.
T-3,b.l. 69-71,
Susipažinus su A.Ūso, L.Stankūnaitės ir R,Š. turinių sąskaitų bankuose duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-01: 1) A.Ūsas iš sąskaitos, esančios AB „Swedbank" pervedinėjo pinigines lėšas L.Stankūnaitei ir R.Š., o taip pat pervedinėjo pinigines lėšas už buto, esančio Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, komunalines paslaugas; 2) L.Stankūnaitė iš savo sąskaitos pervedinėjo pinigines lėšas A.Ūsui, o taip pat pervedinėjo pinigines lėšas už buto, esančio Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, komunalines paslaugas; 3) R.Š. į savo sąskaitą banke periodiškai gaudavo A.Ūso pervedamas pinigines lėšas - 400 Lt dydžio, tačiau pats nei L.Stankūnaitei, nei A.Ūsui piniginių lėšų nepervedinėjo.
T - 12, b.l. 256-257.
2006-11-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko,. gimusios..., gyvenamąją vietą kartu su motina Laimute Stankūnaite.
2006-11-16 antstolio R.V. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo nurodyta, kad Drąsius Kedys perdavė mergaitę, gim...., jos motinai Laimutei Stankūnaitei.
T -7, b.l. 77-78,79.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 išvadoje nurodyta, kad mergaitė, atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas, bylai aplinkybes (įvykio, vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Mergaitei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Ji negali (negalėjo) suprasti su ja atliekamų veiksmų-esmės ir negalėjo jiems priešintis. Tarp tėvų vykstantys ginčai neišvengiamai turi neigiamos įtakos mergaitės emociniams bei elgesio ypatumams. Mergaitės atminties procesai atitinka jos amžiaus tarpsnio normas. Padidintas įtaigumas mergaitei nenustatytas. Mažametės emocijas bei elgesį priverstinis jos dabartinis atskyrimas nuo motinos L.Stankūnaitės veikia neigiamai, tačiau objektyvių duomenų, kad konstatuoti mergaitės psichikos būsenos pakitimus, sutrikimus nėra. Mergaitės parodymai. apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ilgainiui gali stokoti tikslumo, detalumo, nuoseklumo, kadangi atgaminimo kokybė prastėja, kuo daugiau laiko praeina po įvykio.
T-l, b.l. 75-78.
Kiti baudžiamosios bylos duomenys:
Andrius Ūsas neteistas; Kauno apskrities priklausomybės ligą centre neregistruotas, Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare ir konsultacijų kabinete nesigydė. (T -21 b.l. 25,56,53).
Kaltinamąjį Andrių Ūsą gynė ...
Mažametę nukentėjusiąją atstovavo...
Kaltinamojo Andriaus Ūso nuosavybės teisės į turtą neapribotos.
2009-09-23 įtariamajam A.Ūsui paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (T - 21 b.l. 7, 8).
Proceso išlaidų byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta Kauno miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, o nukentėjusiosios mažametės įstatyminė atstovė N.Venckienė yra Kauno apygardos teismo teisėja, todėl, siekiant užtikrinti teisingumo interesus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 229 str., klausimo dėl bylos perdavimo kitam teismui sprendimui. Ši baudžiamoji byla perduodama Lietuvos Apeliaciniam teismui.
Prokuroras
parašas
Mafija – nemirtinga?
Esu įsitikinęs, kad visi teisininkai, kurie šį kaltinamąjį aktą perskaitė, jau susigriebė už galvų, pašiurpę nuo to, kas mūsų valstybėje darosi.
Tikriausiai visi suprato, kodėl viskas buvo daroma, kad ši baudžiamoji byla niekada neišvystų dienos šviesos. Kodėl tik pradėjus ją nagrinėti, jos nagrinėjimas prokuroro-advokato prašymu buvo atidėtas, kol nebus išspręstas civilinė byla dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo - tai yra, kol nebus baudžiamojoje byloje mergaitės atstovė Neringa Venckienė pakeista L. Stankūnaite. Faktiškai viskas turėjo būti atvirkščiai.
Tikriausiai visi įsitikino, kad šiose bylose teisingumo vykdymo sąvoka iš viso neegzistuoja. Visi suprato ir tai, kodėl šiose bylose „veikia“ tik Panevėžio apygardos ir Kėdainių teismo tandemas, pajungiant Vilniaus 2-jį apylinkės teismą, kuriam iki paskiriant generaliniu prokuroru vadovavo ir dabar jame dirba liūdnai pagarsėjęs A. Valantinas.
Kiekvienam aišku tai, kad kaltinamajame akte aprašyta nusikalstama veika privalėjo būti kvalifikuota ne kaip nesunkus nusikaltimas - tvirkinamieji veiksmai, bet, kaip labai sunkaus nusikaltimo - mergaitės seksualinio prievartavimo veiksmai, numatyti BK 150 str. 4 d., - padarymas, kad pilnai pakako įrodymų, jog byla būtų perduota teismui.
Tai ne kartą yra savo nutartyse ir nutarimuose yra išaiškinęs ir Aukščiausiasis Teismas. O gal jau ruošiamasi formuoti naują teisminę praktiką ir pradėti viską aiškinti atvirkščiai?
Kiekvienam visiškai akivaizdu, kad įtarimai bendrininkavimu padarant labai sunkų nusikaltimą privalėjo būti pareikšti ir Laimutei Stankūnaitei.
Norisi paklausti Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūros vadovų: nuo kada prokuratūrų labai sunkių nusikaltimų skyriai, net asmeniškai patys jų vadovai tiria nesunkius nusikaltimus?
Todėl tyrė, kad iki tam tikro laiko, iki „parėdymo iš aukščiau“, buvo aišku, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas. Dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo tos pačios prokuratūros, to paties skyriaus prokuroras N. Bieliauskas ir buvo spėjęs pareikšti A. Ūsui įtarimą, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas.
Deja, mafija nemirtinga - nebeliko nei labai sunkaus nusikaltimo, nei įtarimų L. Stankūnaitei.
Norisi paklausti prokuroro, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Šileikos: kur jis padėjo savo garbę ir sąžinę? Kas jį privertė nuslėpti labai sunkų nusikaltimą ir vieną įtariamąją šio nusikaltimo padarymu? Kas jį privertė akivaizdžiai ignoruoti įstatymus ir sulaužyti prokuroro priesaiką?
Noriu paklausti, kodėl prokuroras užmiršo paminėti kaltinamajame akte, kad Ūso ir L. Stankūnaitės parodymai buvo tikrinami poligrafu (melo detektoriumi), kurio parodymai leidžia teigti, kad abu viską meluoja.
Šiandien, net teisėsaugos institucijų vadovai lekia iš darbo remiantis patikrinimu poligrafu rezultatais. Tikriausiai net, mano nuomone, provokatorius M. Žalimas tokiu pat būdu bus ar yra tikrinamas.
Atkreipiu dėmesį, kad prokuroras „užmiršo“ kaltinamajame akte paminėti ir kitus įrodymus, kurių „sočiai“ baudžiamojoje byloje. Bet ir išvardintų įrodymų „yra per akis“ , kad tiek A. Ūsas, tiek L. Stankūnaitė būtų buvę teisiami.
Esu įsitikinęs, kad dar kartą susilauksiu „pedofilinių“ ar kitokių „klaninių“ jėgų nuožmaus puolimo - kaip aš išdrįsau viešinti baudžiamosios bylos medžiagą. Vėl būsiu išvadintas nusikaltėliu...
Atsakingai pareiškiu, kad aš visą savo gyvenimą buvau toks, koks esu. Visi garbūs teisininkai žino, kad aš jokio nusikaltimo nesu padaręs, žino ir dėl ko su manimi buvo susidorota. Visi žino ir tai, kad jau laikas pradėti mesti visas šiukšles iš teisėsaugos institucijų.
Aš negaliu ramiai stebėti, kai visokie niekšai, atsitiktinai patekę į aukštus postus teisėsaugoje, pamynę garbę ir moralę, tyčiojas iš Valstybės, teisingumo, visos visuomenės. Negaliu ramiai stebėti, kai valstybę baigia užvaldyti nusikaltėliai.
Dar kartą pareiškiu: manau, kad L.Stankūnaitei privalo būti pareikšti įtarimai dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 4 d. padarymo ir byla teisingumo vykdymui perduota tikrai nešališkam ir garbingam teismui.
L. Stankūnaitei turi būti panaikinta valstybės apsauga, kuri jau mums visiems kainavo apie 2 milijonus litų, ir paskirta kardomoji priemonė.
Jeigu „teisės korifėjai“ mano kitaip, tai jie turėtų jausti pilną atsakomybę už tai, kad kiekvienais metais šimtus tokių pat vaikų seksualinių išnaudotojų, su daug mažesniais įrodymais, jie patys, vykdydami teisingumą ir nuteisia. Beveik visus tokius nuosprendžius patvirtina savo verdiktais ir Aukščiausiasis Teismas.
Aš žinau, kad dauguma teisėjų ir prokurorų tikrai yra dori, principingi ir garbingi. Manau, kad jiems patiems gėda dėl savo kai kurių kolegų veiksmų, gėda kartais net prisipažinti, kad dirba tokiose institucijose.
Niekada per savo ilgametį darbą nėra buvę, kad dėl kažkokios paprasčiausios eilinės vaiko prievartavimo bylos nenagrinėjimo ir nusikaltimo nuslėpimo būtų į „kovą“ pakilęs net buvęs Prezidentas su „teisės“ korifėjų“ komanda... O gal sekantis žingsnis bus visus nuteistus pedofilus išteisinti ir jų viešai atsiprašyti?
Baimės akys didelės. Yra ką slėpti, yra ko bijoti, yrą ką prarasti.
Gėda, ponai . Manau, kad Jūs tikrai tinkate stovėti šalia pečeliūnų.
Mūsų valdžia, Seimas, Prezidentė pagaliau turi suprasti, kad juos visiškai baigia sukompromituoti jų pačių paskirti teisėsaugos vadovai, bei keletas kitų pareigūnų. Reikia suprasti ir tai, kad savo abejingumu valdžia baigia ir pati prarasti bet kokį pasitikėjimą savo rinkėjų, savo Tautos akyse.
Gal vieną kartą „pabus“ ir generalinis prokuroras, supratęs, kad jį įtakingi nusikaltėliai jau baigia visiškai apraizgyti savo voratinkliu...
Manau, kad visi jau seniai suprato, kad tikrai reikalinga esminė teismų, prokuratūros ir valstybės saugumo departamento reforma. Visi suprato, kodėl taip priešinamasi, kad prie teisminių nagrinėjimų nebūtų prileista visuomenė - kad niekada nebūtų įteisintas visuomenės tarėjų ar atstovų institutas.
Visokiems pečeliūnams noriu pareikšti: visuomenė nėra supuvusi. Ji garbinga ir išdidi. Pelėsiais jau seniai esate apaugę jūs patys.
Manau, kad tai supranta ir įvertins visa tauta
„Teisingumo vykdytojų“ ir visuomenės teismui (kai nebėra teisingumo)
w w w komentaras.lt/?p=15933&cpage=4#comment-1608924
2012-02-22
S.Stulpinas: "Norisi paklausti prokuroro, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Šileikos: kur jis padėjo savo garbę ir sąžinę? Kas jį privertė nuslėpti labai sunkų nusikaltimą ir vieną įtariamąją šio nusikaltimo padarymu? Kas jį privertė akivaizdžiai ignoruoti įstatymus ir sulaužyti prokuroro priesaiką?" D.Kiaunės nuotr
Kodėl FNTT vadovai dėl melo detektoriaus parodymų neteko postų, o panelei Stankūnaitei melo detektoriaus parodymai pedofilijos byloje negalioja? KK nuotr.
Stanislovas Stulpinas
Tikriausiai dažnai susimąstome, kodėl mūsų Valstybė yra atsidūrusi ant visiško teisinio nihilizmo bedugnės krašto? Kodėl mūsų rinkta valdžia visiškai abejinga savo tautos skausmui, nevilčiai, ašaroms? Kodėl, praėjus 20 metų po Nepriklausomybės atkūrimo, mes taip ir nesukūrėme teisinės valstybės?
Kodėl arti milijono mūsų tautiečių tiesos ir duonos ieško kitose valstybėse? Kodėl mūsų rinkta valdžia baigia paversti šalį vargšų ir juos niekinančių, žeminančių saujelės tautą nuskurdinusių „naujųjų lietuvių“ „bananine“ valstybe? Kodėl visoje Europoje mes esame vos ne skurdžiausia valstybė?
Kodėl mūsų kai kurių teisėsaugos institucijų vadovai su didžiule panieka ir arogancija iš savo „didybės olimpo“ žiūri į visą visuomenę?
Kodėl mūsų visų rinkta valdžia į atsakingiausius postus teisėsaugoje, ir ne tik, paskyrė asmenis, kurie savo veiksmais, o dažnai ir neveikimu kompromituoja visą valstybę, kad net leidžia pagrįstai kelti klausimus - ar teisėsaugos atskiri aukšti pareigūnai netarnauja mafijinėms-klaninėms struktūroms? Kodėl nėra jokios atsakomybės už tai?
Kodėl šalyje persekiojami nekalti žmonės, kodėl visai visuomenei, jos balsui valdžios durys yra aklinai užkaltos?
Manau, kad atsakymą visai tautai davė Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys Saulius Pečeliūnas. Vasario 16 dienos BTV laidoje „ Sąmokslo teorija“.
Laidos redaktorius gerbiamas Arnas Klevečka jo paklausė : “Ar valdžia nejaučia atsakomybės dėl to, kas vyksta šalyje, kad visuomenė yra pasipiktinusi teismų, prokuratūros, valstybės saugumo departamento pareigūnų darbu, piktnaudžiavimais, kad VSD veikla nedaug skiriasi nuo KGB...“.
Ponas „tautos atstovas“ visai Lietuvai viešai pareiškė, kad valdžia ir šios institucijos iš esmės dirba gerai, kad “supuvusi pati visuomenė“.
Gerbiamas A. Klevečka, nebesusitvardęs pasakė, ar nemanąs Seimo narys, kad jis “tai supuvusiai tautai turėtų sugrąžinti mandatą“.
Žinoma, kad ponai pečeliūnai, kūriai, nekrošiai, adamkai, sakalai jau seniai galimai užmiršo, kad ta pati „ supuvusi“ visuomenė kovojo dėl Lietuvos Nepriklausomybės, kad ta pati „supuvusi visuomenė“ stovėjo susikibusi “Baltijos žiede“, kad tos pačios „supuvusios“ tautos geriausi sūnūs ir dukros savo gyvybes paaukojo „Vardan Tos Lietuvos“. Jie užmiršo, kad Suverenitetas priklauso tik tai pačiai „supuvusiai“ Tautai, Visuomenei, kad jie yra tik savo Tautos tarnai, paniekinę ją ir Valstybę.
Manau, kad komentarai nebereikalingi - kol mes rinksime tokius „sąrašinius“ Seimo narius, tol niekas nesikeis, -mes visada jiems būsime tik supuvusi tauta, o visokie Pečeliūnai ir toliau tyčiosis iš visos visuomenės.
Visos Valstybės pažeminimo, neteisingumo, Konstitucijos, įstatymų , tarptautinės teisės normų ignoravimo etalonu tapo mergaitės seksualinio prievartavimo, tragedijos Kaune ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo parodija.
Aš nusprendžiau pateikti visos „supuvusios“ Lietuvos visuomenės viešam teismui Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Šileikos surašytą A. Ūsui Kaltinamąjį aktą baudžiamąją bylą perduodant į teismą, nes akivaizdu, kad ruošiamasi viską nuslėpti.
Kaltinamasis aktas, 2010 m. vasario 23 d., Vilnius
2008-11-30 Kauno apskrities VPK Kauno ra. Santakos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 153 str., dėl mažametės tvirkinimo.
T-l ,b.l. 1.
Ikiteisminis tyrimas atliktas Vilniaus apygardos prokuratūroje .
Šioje baudžiamojoje byloje Nr. 2344/0834-08: ANDRIUS ŪSAS... kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 dienos bute, esančiame adresu ..., Kaune, kurį nuomavo Laimutė Stankūnaitė, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų mažametei, gim..., laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus bei prašė mažametės laižyti savo kūną, taip tvirkindamas mažametį asmenį t y. jis yra įtariamas nusikaitimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 str., padarymu.
Kaltinamojo Andriaus Ūso atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pranešus apie įtarimą Andriui Ūsui padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str., kaltinamasis kaltu nepripažino.
T - 21 , b.l. 24.
Duomenys baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08, kuriais grindžiamas kaltinimas Andriui Ūsui padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 153 str.
2009-09-23 ir 2009-10-29 apklausiamas įtariamuoju Andrius Ūsas parodė, kad Laimutę Stankūnaitę jis pažįsta nuo tada, kada ji dėl vaiko ir jos teisių pažeidimo klausimo atėjo į Seimo nario priimamąjį Kauno rajono savivaldybėje. Jai A.Ūsas padėjo, kaip žmogus, matydamas, kad jai sunku. Butas, adresu... Kaune priklauso A.O. pažįstamam R. Š. L.Stankūnaitė norėjo susirasti butą, kad galėtų gyventi atskirai nuo tėvų, ir A.Ūsas jai pasiūlė nuomuotis šį butą. Už minėtą butą maždaug nuo 2008 m. mokėjo pats A.Ūsas, o Stankūnaitė jam duodavo pinigus grynais į rankas, o kartais šiuos pinigus ji pervesdavo į A.Ūso sąskaitą Hansabanke.
A.Ūsas pirmą kartą pamatė Laimutės Stankūnaitės dukrą, kai L.Stankūnaitė ją pasiėmė iš Kedžio po teismo sprendimo 2006 m. gale. Mergaitę jis matydavo retai. Tai vykdavo tada, kai jis su L.Stankūnaite bendraudavo dėl civilinės bylos. Su mergaite A.Ūsas niekada nebuvo likęs vienas, visada ji būdavo su L.Stankūnaite. Taip pat A.Ūsas parodė, kad jis su mažamete vienoje vonioje nesimaudė.
2009-12-09 apklausiamas įtariamuoju Andrius Ūsas parodė, kad iki 2006 metų lapkričio mėnesio jo ir L Stankūnaitės santykiai buvo tik grynai darbiniai, juos siejo tik jos bylos reikalai. Be to, Kaune dauguma advokatų atsisakė ją atstovauti, nes žinojo, kad turi kovoti su Venckais. Normalios teisinės pagalbos ji tuo metu, negavo. Jai sutiko pagelbėti A.Ūso surastas ir pasiūlytas advokatas iš Vilniaus.
Pačio A.Ūso šeimoje tuo metu santykiai buvo pašliję. Bendraujant su L.Stankūnaite A.Ūsas įsitikino, kad ji yra padori, pareiginga, graži moteris, todėl ji pradėjo patikti ir kaip moteris. Tada A.Ūsas jai pradėjo rodyti daugiau, dėmesio, dažniau bendrauti. Būdavo taip, kad jie eidavo kartu pietauti kartu su L.Stankūnaite, jos dukra ir A.Ūso dukra. L.Stankūnaitė jam ilgą laiką tuo pačiu neatsakė, nes į A.Ūsą žiūrėjo daugiau kaip į padėjėją atgauti jos vaiką, nei vyrą A.Ūsas yra padovanojęs keletą daiktų mergaitei. Tačiau ką nors dovanodamas A.Ūsas jos nebučiuodavo ir ant rankų nepaimdavo, nebent ją įkėlęs į automobilį ar pasodinęs ant kėdės picerijoje. Mergaitė į A.Ūsą žiūrėjo gana atšiauriai, vadino, dėde, o, kartais - dėde Andriumi. A.Ūsas kartais pabučiuodavo į skruostą L.Stankūnaitei, o mergaitė tai galėjo matyti. Tačiau tarp jų niekada nebuvo šiltesnių bučinių. Dėmesys buvo telkiamas ne į patį vaiką, o į L.Stankūnaitę.
T-21,b.l.3-6,11-13, 14-16.
Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal D.Kedžio 2008-11-29 pareiškimą, kuriame nurodyta, kad „paskutinį kartą Laimutė Stankūnaitė dukrą buvo pasiėmusi 2008 m. lapkričio 21-23 dienomis. Šiomis dienomis dukra pradėjo pasakoti, kad kai būna pas mamą, tat pas mamą ateina Frančeskas arba Andrius, o kai guli lovoje mama, Andrius ir ji, tai mama ir Andrius ją laižo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu L. Stankūnaitę atstovavo Andrius Ūsas, prisistatydavęs kaip vaiko teisių gynėjas, gyv... Dukra nurodė, kad ją laižo storas vyras".
T-l,b.I. 12.
2008-12-17 apklausta liudytaja mažametė parodė, kad „ją laižo Ūsas, tokia jo pavardė. Vardas Andrius". Jis laižo liežuviu, tuo metu dar buvo mama. Pateikus mergaitei paveikslėlį su berniuku ir mergaite, mergaitė ant berniuko veido pažymėjo ir vardijo vietas, kurias jai laižė - tai (iš apklausos vaizdo įrašo) nosis, veidas, burna, kaklas.
Apklausos metu praėjus dar apie 28 minutėms, psichologė, apklausinėjanti mergaitę, pateikė jai dar vieną paveikslėlį su berniuku ir mergaite ir vėl prašė parodyti, kur ją laižė. Tada ji pieštuku ant mergaitės parodė, kur jai laižė - pradėjo nuo burnos, nosies, kaklo, o po to parodė lytinius organus, kojas, pilvą, rankas. Paklausta, ar laižė iš kitos pusės, mergaitė nurodė nugarą, sėdmenis, kojas, rankas, veidą. Paklausta, kiek kartų jai laižė, mergaitė atsakė - daug. Paklausus, ar Andrius prašė jį laižyti, mergaitė atsakė, kad prašė, ir pateiktame paveikslėlyje atžymėjo vietas, kurias prašė laižyti - krūtinę, lytinius organus, kojas. Paklausus, ar kas miega su mama dar lovoje, ši atsakė - tikrai ne.
T -1, b.l. 20-26.
2008-12-30 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta liudytoja mažametė parodė, kad jai nebuvo geras Ūsas, nelabai nori apie jį kalbėti. Pateikus jai berniuko ir mergaitės paveikslėlį, mergaitė pieštuku nurodė įvairias kūno vietas ir sakė, kad čia jai laižė (ant mergaitės paveiksliuko nurodė krūtinę ir sėmenis, ant berniuko - veidą ir lytinius organus). Pati D.K. sakė, kad jai laižė „sysalą", šikną", laižė visur. Mergaitė sakė, kad nenori susitikti su Andriumi, jie nieko įdomaus neveikdavo.
T-l, b.l. 30-32.
2008-11-30 apklaustas liudytoju Drąsius Kedys parodė, kad 2008-03-19 taikos sutartimi apylinkės teisme buvo patvirtinta taikos sutartis su jo buvusia sugyventine L.Stankūnaite, šia sutartimi buvo nustatyta, kad jų dukra gyvena su tėvu, o motina galės bendrauti su ja nustatyta tvarka. Paskutinį kartą ji dukrą buvo paėmusi 2008 m. lapkričio 21-23 d. Šiomis dienomis jai dukra pradėjo pasakoti, kad, kai ji būna pas mamą, tai ateina koks tai Frančeskas, ar tai Andrius, ir prie jos priekabiauja. Teigė, kad jie guli lovoje, o tas vyras laižo dukrą ir liepia laižyti jį patį. Civilinio proceso metu L.Stankūnaitę atstovavo Andrius Ūsas, kuris prisistatydavo vaiką teisių gynėju.
T-l, b.l. 143-144
2009-02-17 apklausta liudytoja D.Kedžio motina L. K. parodė, kad 2008 metų spalio pabaigoje jos anūkė atėjo prie jos ir išsižiojusi, leisdama seiles, pradėjo lyg laižyti veidą. Tada L.K. paklausė, kas taip bučiuojasi, tai anūkė atsakė - Andrius. Apie tai L.K. papasakojo savo sūnui. Po to anūkė pasakojo, kad ji miega kartu su Laimute ir Andriumi Ūsu, kuris ją laižo visada. Tada D.Kedys paskambino A.Ūsui ir klausė jo, ką jis, daro mergaitei, A.Ūsas viską neigė. Tada D.Kedys kreipėsi į policiją. Taip pat L.K. parodė, kad D.K. kartais užsimena jai laižė ne tik veidą, bet ir kūną. Po to, kai D.Kedžio nebuvo namuose, atvyko L.Stankūnaitė paimti dukros. Paklausus apie mergaitės tvirkinimą, L.Stankūnaitė atsakė, kad jie viską išsigalvoja. Taip pat L.K. yra girdėjusi, kad anūkė sakė, kad jos vyro pilvas mažas, ir rankomis parodė koks didelis Andriaus pilvas.
T-l, b.l. 186-187.
2009-02-17 apklaustas liudytoju D.Kedžio tėvas V. A. K. parodė, kad jis iš savo anūkės girdėjęs, kad A.Ūsas dažnai pas juos ateina į svečius. Anūkė vieną kartą sakė, kad nekenčia A.Ūso, tačiau V.A.K., kodėl nekenčia, nepaklausė. Vieną kartą, kai V.A.K. išėjo iš dušo su trumpikėmis, mergaitė pasakė, kad jo pilvas mažas, ir parodė rankomis, koks A.Ūso pilvas. Dar prieš D.Kedžiui parašant pareiškimą į policiją, anūkė pasakojo, kad A.Ūsas ją laižė. Paprašius tai paradyti, anūkė parodė, kad jai laižė veidą. Maždaug prieš tris savaites (past. - 2009 m. sausio pabaigoje) paklausus anūkę, ką ji myli, ši atsakė, kad myli mamą, tėtį, senelį, o A.Ūso nekenčia.
T -1, b.l. 192-193.
2009-06-11 apklausta liudytoja D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė parodė, kad ji 2008-11-23 pirmą kartą sužinojo, kad mergaitę laižė Andrius. Kas taip pasakė, N.Venckienė neatsimena – mergaitė arba L.K. Tada pradėjus klausinėti, mergaitė paaiškino, kad pas mamą ateina Andrius ir Frančeskas. Mergaitė, jos mama ir Andrius guli vienoje lovoje ir pastarieji ją laižo. Iš pradžių buvo manoma, kad tai vyksta Stankūnų bute Kalantos gatvėje, tačiau mergaitė D.Kedžiui parodė kitą butą, esantį Gimbutienės g. 8-1, Kaune.
2009 m. balandžio mėnesį mažametė papasakojo naujas iš esmės L.K. apklausoje nurodytas jos tvirkinimo aplinkybes. O gegužės mėnesį mergaitė pradėjo pasakoti, kad Andrius jai „sysalą" kiša ir į burną. Tai matydavo ir jos mama.
Dar vėliau mergaitė pasakojo, kad ji maudydavosi kartu su A.Ūsu. Vonioje A.Ūsas vėl jai kišdavo „sysalą" į burną, kremas išbėgdavo į vandenį. Taip pat mergaitė pasakojo, kad A.Ūsas jai „sysalą" kišdavo ir sėdėdamas, ir stovėdamas, ir ant lovos, ir tualete, ir valgydamas sriubą. Pas A.Ūsą kelis kartus „sysalas" būdavo didelis, o po to mažas. Per dieną jai kelis kartu kišdavo „sysalą" į burną. Dar N.Venckienei mergaitė pasakojo, kad A.Ūsas jai liepdavo atsigulti ant pilvo ir kišdavo savo „sysalą" jai į „šikną". Išeidamas A.Ūsas visada duodavo pinigų nmergaitės motinai. Pinigai buvo dedami į raudoną piniginę, už tuos pinigus buvo perkamas maistas. Pati mergaitės mama kartais būdavo namie, o kartais - ne. Ji išvalydavo kremą nuo grindų. Taip pat N.Venckienė parodė, kad 2009-02-20 ir 2009-03-16 mergaitę darželyje aplankė L.Stankūriaitė. Po to mergaitė ilgai nekalbėjo, o po to pasakė, kad ją krikštijo A.Ūsas, žadėjo nupirkti kompiuterį, nuvežti pas Violetą, kur yra šuniukų. Tuomet ir buvo suprasta, kad prie mergaitės tvirkinimo yra prisidėjusi ir L.Stankūnaitė, ir nuo 2009-03-17 mergaitė daugiau nebuvo vedama į darželį.
Po to mergaitė prisiminė dar daugiau jos tvirkinimo aplinkybių. Dar mergaitė viską yra pasakojusi kaimynėms O. G. ir D. D.
T-5,b.l. 91-93.
2009-03-06 apklausta liudytoja Kedžių ir Venckų kaimyne O. G. parodė, kad kartais mergaitė ateina pas ją į namus. Daugiau kaip prieš metus laiko mergaitė jai pradėjo pasakoti apie Andrių Ūsą. Apie Andrių ji sakydavo, kad jis negeras. Paklausus, kodėl negeras, mergaitė neaiškindavo.
Maždaug po Naujųjų Metų atėjusi mergaitė pasakė, kad ją laižė Andrius. Pasakius jai, kad taip negali būti, juk ji ne saldainis, mergaitė atsakė, kad ji „dabar nenori kalbėti", ir smulkiau nieko nepaaiškino. Prieš dieną, (t.y. 2009-03-05) mergaitei atėjus į svečius, ši pradėjo pasakoti, kad, kai ji guli lovoje, tai mama guli per vidurį, kad Andrius jo nelaižytų, tačiau šis vis tiek laižo. Paklausus, kur ją laižo, mergaitė pasakė, kad jai laižo kaklą,, veidą, kaktą, rankomis parodė krūtinę, rankas iki delnų, kojas nuo apačios iki viršaus ir rankomis paplojo per šlaunis, mergaitė pasakojo, kad vieną kartą ji Andriui numovė triusikus, ir šis pabėgo. Dar Andrius ją neša į vonią ir maudo „kaip žuvytę".
T-l, b.l. 196-197.
2009-09-29 apklausta liudytoja Kedžių ir Venckų kaimynė D. D. parodė, kad maždaug prieš metus L.K. papasakojo, kad mergaitė pradėjo keistai elgtis, be priežasties meilintis, liežuviu liesti veidą, seksualiai rodyti kažkokius vaizdus. 2009 metų vasarą D .D. užėjo pas Kedžius. Tuo metu kieme buvo mergaitė, kurią užkalbinus, ši pati pradėjo pasakoti, kad žmogus vardu „Ūsas" liepdavo jai pakelti kojas, gultis. Jai atsigulus Ūsas tampydavo savo lytinį organą, iš kurto išbėgdavo „kremas". Pati mergaitė atsigulė ant plytelių kieme, išskėtė kojas ir, imituodama tampymą rankomis, parodė, kaip išbėgo „kremas". D.D. nuomone, mergaitė tai parodė, nes išgirdo jos ir L.K. pokalbį apie pasikeitusį mergaitės elgesį. Taip pat D.D. parodė, kad iki 2008 metų lapkričio ji nieko įtartino mergaitės elgesyje nepastebėjo. Su ja iki minėto mergaitės pasakojimo mergaitė nekalbėjo apie jokius vyrų ir moterų santykius ar lytinius organus.
T-l*, b J. 181-182.
2008-12-30 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė, kad su D.Kedžiu ji kartu pragyveno 3 metus. 2004-02-19 jiems gimė dukrelė. 2006-04-16 jie išsiskyrė. 2006 metų gegužę D.Kedys pasiėmė dukterį ir neleido L.Stankūnaitei su ja matytis. Dėl dukters gyvenamos vietos nustatymo jie pradėjo bylinėtis. Bylinėjimosi metu L.Stankūnaitė susipažino su A.Ūsu, kuris padėjo jai kovoti dėl dukters. L.Stankūnaitė niekada nėra palikusi savo dukters vienos su A.Ūsu. Ji visuomet būdavo šalia. A.Ūso ji nematė nuo savo dukters krikštynų 2008-08-09. Jie tik kalbėjosi telefonu.
2008-11-29 jai paskambinęs A.Ūsas pasakė, kad D.Kedys jam pranešė, kad kreipsis į policiją dėl mergaitės tvirkinimo. Tada L.Stankūnaitė paskambino D.Kedžio tėvams, kurie pasakė, kad mergaitė D.Kedžiui pasakojo, kad A.Ūsas ją laižė, bučiavo, tvirkino.
2009-02-10 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė, kad ji pati nuo 2006 m. gruodžio nuomavosi butą, esantį Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, iki 2008 m. spalio. Vėliau ji gyveno pas savo tėvus. Su A.Ūsu ji susipažino 2006 m. rudenį, sudarė su juo atstovavimo sutartį. Jie nebuvo sugyventiniais, tačiau A.Ūsas lankydavosi jos tėvų namuose. A.Ūsas niekada jų namuose nenakvodavo.
2009-04-02 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė,, kad A..Ūsas lankėsi ir bute, esančiame Gimbutienės g. 8-1, Kaune. Paskutinį kartą jos dukra D. A.Ūsą matė 2008-08-09 per krikštynas. Šios krikštynos vyko Kaune Vytauto bažnyčioje. Krikšto tėvas buvo A.Ūsas,
2009-07-07 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė, kad butą, esantį Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, ji nuomavosi kartu su E. B., kuri gyveno viename kambaryje, o L.Stankūnaitė su dukterimi kituose dviejuose kambariuose. Duktė su ja gyveno iki 2008-06-05. Vėliau ji gyveno su D.Kedžiu, o L.Stankūnaitė ją pasiimdavo tik pagal pateiktus pareiškimus... A.Ūsas buvo užėjęs ir į minėtą butą, ir į L.Stankūnaitės tėvų butą.
2009-08-27 apklausta liudytoja Laimutė Stankūnaitė parodė, kad už buto, adresu M.Gimbutienės g. 8-1, Kaune, nuomą mokėdavo ji pati, bet kelis kartus už buto nuomą pavedimu mokėjo Andrius Ūsas.
T -3, b.l. 2-3, 14 - 16, 42 —46, 47-50. T-19, b.l. 1-5.
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, esantis M.Gimbutienės g. 8-1, Kaune, priklauso R. Š. Dėl šio buto nuomos 2007-02-14 yra sudaryta nuomos sutartis su Laimute Stankūnaite.
T-21, b.l. 154.
Apklaustas liudytoju R. Š. parodė, kad L.Stankūnaitė butą, esantį Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, nuomavosi nuo 2006 metų pabaigos, ar 2007 metų pradžios. Pats R.Š., atvykęs į butą 2009 metų vasario mėnesį nuomininkų jau neberado. Už buto nuomą buvo mokama kas mėnesį pervedimu į R.Š. asmeninę sąskaitą. Pagrinde už nuomą atsiskaitinėjo pati L.Stankūnaitė, taip pat R.Š. parodė, kad ji pažįsta A.Ūsą, nes turėjo bendrų verslo reikalų. A.Ūsas ir paprašė išnuomoti šį butą L.Stankūnaitei, nes R.Š. ir taip tą butą nuomodavo. R.Š. keletą kartų buvo susitikęs su kaimynais ir klausė, ar tvarkingi nuomininkai. Kaimynės pasakė, kad bute gyvena jauna moteris su maža mergaite, jie gyvena tvarkingai, ramiai.
T-18, b.l. 183, T-21, b.l. 155, 157- 158.
Apklausta liudytoja E.B. parodė, kad nuo 2008 m. gegužės 6 d. ji bute, esančiame M.Gimbutienės g. 8 — 1, Kaune, nuomavosi vieną kambarį. Ji pati nuomavo buto vieną kambarį, o kituose dviejuose kambariuose gyveno Laimutė Stankūnaitė su dukrele. L.Stankūnaitė jai sakė, kad anksčiau ji gyveno tik su dukrele ir jokių nuomininkų nebuvo. Vieną kartą 2008 metų gegužės antroje pusėje E.B. matė, kad į butą pas L.Stankūnaitę buvo atėjęs ir A.Ūsas. Jie tarpusavyje pasikalbėjo apie valymo paslaugų lankstinukus. E.B. nėra mačiusi, kad pas L.Stankūnaitę būtų atėjęs ir nakvojęs koks nors vyriškis.
T-3,b.l. 69-71,
Susipažinus su A.Ūso, L.Stankūnaitės ir R,Š. turinių sąskaitų bankuose duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-01: 1) A.Ūsas iš sąskaitos, esančios AB „Swedbank" pervedinėjo pinigines lėšas L.Stankūnaitei ir R.Š., o taip pat pervedinėjo pinigines lėšas už buto, esančio Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, komunalines paslaugas; 2) L.Stankūnaitė iš savo sąskaitos pervedinėjo pinigines lėšas A.Ūsui, o taip pat pervedinėjo pinigines lėšas už buto, esančio Gimbutienės g. 8 - 1, Kaune, komunalines paslaugas; 3) R.Š. į savo sąskaitą banke periodiškai gaudavo A.Ūso pervedamas pinigines lėšas - 400 Lt dydžio, tačiau pats nei L.Stankūnaitei, nei A.Ūsui piniginių lėšų nepervedinėjo.
T - 12, b.l. 256-257.
2006-11-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko,. gimusios..., gyvenamąją vietą kartu su motina Laimute Stankūnaite.
2006-11-16 antstolio R.V. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo nurodyta, kad Drąsius Kedys perdavė mergaitę, gim...., jos motinai Laimutei Stankūnaitei.
T -7, b.l. 77-78,79.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 išvadoje nurodyta, kad mergaitė, atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas, bylai aplinkybes (įvykio, vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Mergaitei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Ji negali (negalėjo) suprasti su ja atliekamų veiksmų-esmės ir negalėjo jiems priešintis. Tarp tėvų vykstantys ginčai neišvengiamai turi neigiamos įtakos mergaitės emociniams bei elgesio ypatumams. Mergaitės atminties procesai atitinka jos amžiaus tarpsnio normas. Padidintas įtaigumas mergaitei nenustatytas. Mažametės emocijas bei elgesį priverstinis jos dabartinis atskyrimas nuo motinos L.Stankūnaitės veikia neigiamai, tačiau objektyvių duomenų, kad konstatuoti mergaitės psichikos būsenos pakitimus, sutrikimus nėra. Mergaitės parodymai. apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ilgainiui gali stokoti tikslumo, detalumo, nuoseklumo, kadangi atgaminimo kokybė prastėja, kuo daugiau laiko praeina po įvykio.
T-l, b.l. 75-78.
Kiti baudžiamosios bylos duomenys:
Andrius Ūsas neteistas; Kauno apskrities priklausomybės ligą centre neregistruotas, Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare ir konsultacijų kabinete nesigydė. (T -21 b.l. 25,56,53).
Kaltinamąjį Andrių Ūsą gynė ...
Mažametę nukentėjusiąją atstovavo...
Kaltinamojo Andriaus Ūso nuosavybės teisės į turtą neapribotos.
2009-09-23 įtariamajam A.Ūsui paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (T - 21 b.l. 7, 8).
Proceso išlaidų byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta Kauno miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, o nukentėjusiosios mažametės įstatyminė atstovė N.Venckienė yra Kauno apygardos teismo teisėja, todėl, siekiant užtikrinti teisingumo interesus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 229 str., klausimo dėl bylos perdavimo kitam teismui sprendimui. Ši baudžiamoji byla perduodama Lietuvos Apeliaciniam teismui.
Prokuroras
parašas
Mafija – nemirtinga?
Esu įsitikinęs, kad visi teisininkai, kurie šį kaltinamąjį aktą perskaitė, jau susigriebė už galvų, pašiurpę nuo to, kas mūsų valstybėje darosi.
Tikriausiai visi suprato, kodėl viskas buvo daroma, kad ši baudžiamoji byla niekada neišvystų dienos šviesos. Kodėl tik pradėjus ją nagrinėti, jos nagrinėjimas prokuroro-advokato prašymu buvo atidėtas, kol nebus išspręstas civilinė byla dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo - tai yra, kol nebus baudžiamojoje byloje mergaitės atstovė Neringa Venckienė pakeista L. Stankūnaite. Faktiškai viskas turėjo būti atvirkščiai.
Tikriausiai visi įsitikino, kad šiose bylose teisingumo vykdymo sąvoka iš viso neegzistuoja. Visi suprato ir tai, kodėl šiose bylose „veikia“ tik Panevėžio apygardos ir Kėdainių teismo tandemas, pajungiant Vilniaus 2-jį apylinkės teismą, kuriam iki paskiriant generaliniu prokuroru vadovavo ir dabar jame dirba liūdnai pagarsėjęs A. Valantinas.
Kiekvienam aišku tai, kad kaltinamajame akte aprašyta nusikalstama veika privalėjo būti kvalifikuota ne kaip nesunkus nusikaltimas - tvirkinamieji veiksmai, bet, kaip labai sunkaus nusikaltimo - mergaitės seksualinio prievartavimo veiksmai, numatyti BK 150 str. 4 d., - padarymas, kad pilnai pakako įrodymų, jog byla būtų perduota teismui.
Tai ne kartą yra savo nutartyse ir nutarimuose yra išaiškinęs ir Aukščiausiasis Teismas. O gal jau ruošiamasi formuoti naują teisminę praktiką ir pradėti viską aiškinti atvirkščiai?
Kiekvienam visiškai akivaizdu, kad įtarimai bendrininkavimu padarant labai sunkų nusikaltimą privalėjo būti pareikšti ir Laimutei Stankūnaitei.
Norisi paklausti Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūros vadovų: nuo kada prokuratūrų labai sunkių nusikaltimų skyriai, net asmeniškai patys jų vadovai tiria nesunkius nusikaltimus?
Todėl tyrė, kad iki tam tikro laiko, iki „parėdymo iš aukščiau“, buvo aišku, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas. Dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo tos pačios prokuratūros, to paties skyriaus prokuroras N. Bieliauskas ir buvo spėjęs pareikšti A. Ūsui įtarimą, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas.
Deja, mafija nemirtinga - nebeliko nei labai sunkaus nusikaltimo, nei įtarimų L. Stankūnaitei.
Norisi paklausti prokuroro, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Šileikos: kur jis padėjo savo garbę ir sąžinę? Kas jį privertė nuslėpti labai sunkų nusikaltimą ir vieną įtariamąją šio nusikaltimo padarymu? Kas jį privertė akivaizdžiai ignoruoti įstatymus ir sulaužyti prokuroro priesaiką?
Noriu paklausti, kodėl prokuroras užmiršo paminėti kaltinamajame akte, kad Ūso ir L. Stankūnaitės parodymai buvo tikrinami poligrafu (melo detektoriumi), kurio parodymai leidžia teigti, kad abu viską meluoja.
Šiandien, net teisėsaugos institucijų vadovai lekia iš darbo remiantis patikrinimu poligrafu rezultatais. Tikriausiai net, mano nuomone, provokatorius M. Žalimas tokiu pat būdu bus ar yra tikrinamas.
Atkreipiu dėmesį, kad prokuroras „užmiršo“ kaltinamajame akte paminėti ir kitus įrodymus, kurių „sočiai“ baudžiamojoje byloje. Bet ir išvardintų įrodymų „yra per akis“ , kad tiek A. Ūsas, tiek L. Stankūnaitė būtų buvę teisiami.
Esu įsitikinęs, kad dar kartą susilauksiu „pedofilinių“ ar kitokių „klaninių“ jėgų nuožmaus puolimo - kaip aš išdrįsau viešinti baudžiamosios bylos medžiagą. Vėl būsiu išvadintas nusikaltėliu...
Atsakingai pareiškiu, kad aš visą savo gyvenimą buvau toks, koks esu. Visi garbūs teisininkai žino, kad aš jokio nusikaltimo nesu padaręs, žino ir dėl ko su manimi buvo susidorota. Visi žino ir tai, kad jau laikas pradėti mesti visas šiukšles iš teisėsaugos institucijų.
Aš negaliu ramiai stebėti, kai visokie niekšai, atsitiktinai patekę į aukštus postus teisėsaugoje, pamynę garbę ir moralę, tyčiojas iš Valstybės, teisingumo, visos visuomenės. Negaliu ramiai stebėti, kai valstybę baigia užvaldyti nusikaltėliai.
Dar kartą pareiškiu: manau, kad L.Stankūnaitei privalo būti pareikšti įtarimai dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 4 d. padarymo ir byla teisingumo vykdymui perduota tikrai nešališkam ir garbingam teismui.
L. Stankūnaitei turi būti panaikinta valstybės apsauga, kuri jau mums visiems kainavo apie 2 milijonus litų, ir paskirta kardomoji priemonė.
Jeigu „teisės korifėjai“ mano kitaip, tai jie turėtų jausti pilną atsakomybę už tai, kad kiekvienais metais šimtus tokių pat vaikų seksualinių išnaudotojų, su daug mažesniais įrodymais, jie patys, vykdydami teisingumą ir nuteisia. Beveik visus tokius nuosprendžius patvirtina savo verdiktais ir Aukščiausiasis Teismas.
Aš žinau, kad dauguma teisėjų ir prokurorų tikrai yra dori, principingi ir garbingi. Manau, kad jiems patiems gėda dėl savo kai kurių kolegų veiksmų, gėda kartais net prisipažinti, kad dirba tokiose institucijose.
Niekada per savo ilgametį darbą nėra buvę, kad dėl kažkokios paprasčiausios eilinės vaiko prievartavimo bylos nenagrinėjimo ir nusikaltimo nuslėpimo būtų į „kovą“ pakilęs net buvęs Prezidentas su „teisės“ korifėjų“ komanda... O gal sekantis žingsnis bus visus nuteistus pedofilus išteisinti ir jų viešai atsiprašyti?
Baimės akys didelės. Yra ką slėpti, yra ko bijoti, yrą ką prarasti.
Gėda, ponai . Manau, kad Jūs tikrai tinkate stovėti šalia pečeliūnų.
Mūsų valdžia, Seimas, Prezidentė pagaliau turi suprasti, kad juos visiškai baigia sukompromituoti jų pačių paskirti teisėsaugos vadovai, bei keletas kitų pareigūnų. Reikia suprasti ir tai, kad savo abejingumu valdžia baigia ir pati prarasti bet kokį pasitikėjimą savo rinkėjų, savo Tautos akyse.
Gal vieną kartą „pabus“ ir generalinis prokuroras, supratęs, kad jį įtakingi nusikaltėliai jau baigia visiškai apraizgyti savo voratinkliu...
Manau, kad visi jau seniai suprato, kad tikrai reikalinga esminė teismų, prokuratūros ir valstybės saugumo departamento reforma. Visi suprato, kodėl taip priešinamasi, kad prie teisminių nagrinėjimų nebūtų prileista visuomenė - kad niekada nebūtų įteisintas visuomenės tarėjų ar atstovų institutas.
Visokiems pečeliūnams noriu pareikšti: visuomenė nėra supuvusi. Ji garbinga ir išdidi. Pelėsiais jau seniai esate apaugę jūs patys.
Manau, kad tai supranta ir įvertins visa tauta
kryziaus keliai jai dar tik priesakyje,ir garantuotai bus labai astriai akmenuoti...uz tokias suktybes ir pragaro mazoka....
kad kaip bananu salyje viskas ir prasidejo.prisigere psichinis su policajum ir sukurpe byla ir uzvire pekla.vienas prizudes zmoniu prasigere ir uzsilenke pabaly,o kitas velniai zino ka veikia,nors pagal teisybe turetu cypej sedeti.
KEDAINIU IR PANEVEZIO teisejai susitare ir nusprende kenkti venckienei... GLUSAI pries rasydami nors kartais pamastykit,zinoma,jeigu dar nors kiek mastykles veikia.
REKLAMA
REKLAMA
N. Venckienės skundas nebuvo pradėtas nagrinėti