Ketvirtadienį Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad D. Kedžio dukters globėjos Neringos Venckienės skundą nagrinės teisėjas Vitalijus Kondratjevas.
Kėdainių rajono apylinkės teismas Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas Vitalijus Kondratjevas nutarė pats nagrinėti Neringos Venckienės skundą, kuriuo ji prašo įvertinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmus jėga perduodant mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei.
2011 m. gruodžio 16 dieną V. Kondratjevas tenkino L. Stankūnaitės ieškinį ir įpareigojo globėją Neringą Venckienę perduoti mergaitę motinai.
Šių metų kovo 23 dieną apie 10.00 val. Į D. Kedžio tėvų namą, esantį Garliavoje, atvyko Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja Andželika Vežbavičiūtė ir psichologė.
Netrukus atvyko L. Stankūnaitė ir mažametės apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantys bei vykdantys Remigijus Juodkazis. Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė informavo, kad vyks suplanuotas L. Stankūnaitės ir dukters susitikimas. Tokiam jų susitikimui buvo skirtas vienas namo kambarys, kuriame be pašalinių bendravo motina ir dukra.
Į D. Kedžio tėvų namus atvyko antstolė S. Vaicekauskienė ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas T. Stauskis, o į kiemą – kelios dešimtys uniformuotų policijos pareigūnų.
N. Venckienė skunde rašo, kad L. Stankūnaitei užėjus į vidų mergaitė pribėgo prie močiutės. Kai L. Stankūnaitė puolė tempti mergaitę iš priekio, iš nugaros pribėgęs apsaugos darbuotojas vardu Vaidas mėgino mergaitę prievarta atplėšti nuo močiutės.
L. Stankūnaitei naudojant fizinę prievartą mergaitės atžvilgiu ir mėginant ją atplėšti nuo močiutės, tą patį bandydamas padaryti apsaugos darbuotojas vardu Vaidas. Pareigūnas iš nugaros čiupo L. Kedienę ir nusitempė kartu su mergaite ir parvertė ant žemės.
„Mažametė išsigandusi tokio smurto verkė, klykė, šaukė: „nenoriu“, „šlykštynė“, parodydama, kad ji nenori niekur važiuoti su L. Stankūnaite ir su ja bendrauti. Bandydami atplėšti mano globotinę nuo jos močiutės abu prieš tai nurodyti asmenys, tai yra L. Stankūnaitė ir mergaitės apsaugos darbuotojas vardu Vaidas, dar kurį laiką naudojo fizinę prievartą, dėl to mano globotinė buvo fiziškai sužalota.
Visą nurodyto smurto vartojimą mažametės mano globotinės ir jos močiutės atžvilgiu ramiausiai stebėjo antstolė Sonata Vaicekauskienė, Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis ir mažametės apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantis pareigūnas Remigijus Juodkazis, kurie nesiėmė aplamai jokių veiksmų, kad būtų sustabdytas neteisėtas prievartos bei smurto naudojimas vaiko atžvilgiu“, – rašoma skunde.
N. Venckienės teigimu, Įvertinus aplinkybes akivaizdu, kad būtent antstolė S. Vaicekauskienė galimai piktnaudžiavo tarnyba bei viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
„Vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti, nes mažametei buvo sutrikdyta sveikata, ji patyrė ir didelę psichologinę traumą, taip pat ir didelę neturtinę žalą. Šių įvykių metu mergaitė patyrė didelį stresą, po kurio pasikeitė jos psichinė būsena ir elgesys. Mergaitė pastoviai prisimena tos dienos įvykius ir apie juos kalba. Prašo, kad žmonės niekur neitų iš kiemo. Verkdama sako „bijau“. Prisiminimai yra lydimi stiprių išgyvenimų – ji verkia, piktinasi, bijo, šaukia, kad nekenčia Laimutės Stankūnaitės.
Mano globotinė ėmė bijoti incidentą primenančių asmenų – policininkų, uniformuotų vyrų, apsaugos darbuotojų, mamos, kurią vadina Laima. Ji pastoviai įsitempusi, tarsi nuolat pasiruošusi atremti užpuolimą – stebi pro langą, ar neatvyksta policininkai, keistos nematytos mašinos, apsauginiai su mama, – dėstoma teismui. – Mergaitė stebi, kad neišsiskirstytų žmonės: „Kai jų sumažėja, mergaitė verkia, bijo eiti toliau nuo namų ar kiemo vaikui pasidarė sunku sutelkti dėmesį į kitus, su traumuojančiais įvykiais nesusijusius dalykus.
Mergaitė nuolat tiesiog paniškai bijo, kad „ateis vėl imti“, nepasitiki svetimais žmonėmis, prašo užrakinti duris ir į namus nieko neįleisti. Dabar tik pamačiusi į namus ateinančias vaiko teisių tarnybos atstoves ar psichologes, mergaitė užsisklendžia savyje, nekalba, o jos skruostais kaip pupos pačios ima riedėti ašaros. Po incidento iš esmės pasikeitė santykis į motiną Laimą Stankūnaitę – mergaitė kategoriškai atsisako su ja susitikti ir bendrauti, sako, kad ji „nekenčia Laimos“. Kadangi šie mano globotinės psichikos ir elgesio pakitimai atsirado po 2012-03-23 įvykių, šiuo metu mergaitei būtina ambulatorinė psichologinė reabilitacija, o teismo sprendimas jokiu būdu negali būti vykdomas.“
N. Venckienė reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti vykdymo veiksmus.
