Liepos 25 dieną, Kauno apylinkės teisme, Administracinių bylų skyriuje, toliau nagrinėtos dar dviejų asmenų, nukentėjusių per 2012 m. gegužės 17 d. Garliavos šturmą, administracinės bylos, iškeltos neva „už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą“.
14 val. buvo nagrinėjama Dalijos Bulotienės byla. Teisme rekordiškai daug žmonių – net 39 stebėtojai, taip pat dalyvauja policijos atstovas, liudininkas, kaltinamasis ir jo atstovė.
Teisėjas Aurelijus Rauckis netenkina D. Bulotienės atstovės Kristinos Apanavičiūtės prašymo pakviesti 4 liudytojus iš gegužės 17-osios rytą kieme stovėjusių žmonių, bet vieną liudytoją – Zenoną Langaitį – kviesti vis dėlto sutinka.
Policininkas Mindaugas Kabašinskas teigia, kad jis žodžiu nurodęs D. Bulotienei pasitraukti, bet ką konkrečiai pasakė, neatsimena. Teisėjas neleidžia salėje esantiems žmonėms pamatyti vaizdo medžiagos, tad, mano nuomone, dalį įrodymų, kurie pagal LR Konstituciją viešame teismo posėdyje yra vieši, jis neteisėtai įslaptino. Kaltinamosios teigimu, jai parodytoje vaizdo medžiagoje nėra jokių konkretaus policininko nurodymų pasitraukti, tokių žodžių nėra ir per garsiakalbį skelbiamame tekste.
Policininkas M. Kabašinskas teigia, kad kieme susirinkę žmonės bandė suduoti policinkams, kad grasinimai, replikos ir teisėtų nurodymų nevykdymas (nors iki šiol nė viename teisme nebuvo įvardyta, kokie konkretūs nurodymai konkrečiam asmeniui buvo pasakyti) yra smurtavimas prieš policiją.
Salėje susirinkusiems stebėtojams ir toliau nerodoma vaizdo medžiaga. Į mano repliką, kad viešame teisme įrodymai nagrinėjami viešai, teisėjas atsako, kad salėje susirinkę žmonės nėra bylos dalyviai, todėl neturi teisės matyti vaizdinių įrodymų.
Niekaip nepavyksta išsiaiškinti, kokie policijos ir specialieji daliniai dalyvavo šturme. Ši aplinkybė svarbi, nes įstatymuose nurodytomis aplinkybėmis piliečiai privalo vykdyti tik tam tikrų policijos ar kitų pareigūnų nurodymus. Neaišku, kas tie juodai ekipiruoti smogikai, kurie daužė pargriautam vyrui per lyties organus. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla aiškina, kad tokio didelio masto operacija buvo rengiama išgirdus parlamentaro Algirdo Patacko proginę kalbą ir iš Seimo tribūnos nuskambėjusią frazę apie galinčias pasikartoti Kalantines. Policija supratusi, kad gali būti susideginta.
R. Požėla taip pat pareiškė, kad kai kurie Seimo nariai skleidžia netiesą: neva pareigūnai mušė pargriautą žmogų per lyties organus, ir taip piktina 12 tūkstančių pareigūnų bendruomenę. Nors yra nufilmuota, kaip pargriautam vyrui pompinio šautuvo buože smogiama į tarpukojį, R. Požėla teigia, kad to nebuvo. Analogiškai tvirtinama ir apie advokatą Gintarą Černiauską – visi galime pasižiūrėti vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis neša mergaitę, o prokuratūra teigia, kad prie jos net neprisilietė.
15 val. prasideda Raimundo Čiegio bylos nagrinėjimas. R. Čiegio atstovė K. Apanavičiūtė klausia R. Požėlos, kodėl žmones sulaikę policininkai pažeidė įstatymo reikalavimus – kitą dieną nesurašė sulaikymo protokolo. Tai buvo padaryta tik po 9 mėnesių. R.Požėla atsako, kad reikia klausti konkrečių policininkų.
Į klausimą, kodėl buvo užpultas fotografas Juozas Valiušaitis, kuris išgirdęs policininko reikalavimą pasitraukti ir praleisti antstolę, pasitraukė į šoną, t. y. iš jo šiurkščiai buvo išplėštas fotoaparatas, o jis pats suimtas, teisėjas A. Rauckis nurodo neatsakyti, teigdamas, kad tai nesusiję su kaltinamuoju R. Čiegiu.
R. Požėla aiškina, kad jie galėjo įžengti į privatų būstą, priklausantį teisėjos imunitetą turinčiai Neringai Venckienei, nes „pagal teisės teoriją įsiteisėjęs teismo sprendimas prilygsta įstatymui“. Taip leidžiama suprasti, jog pradėjus vykdyti teismo nutartį, visi kiti įstatymai netenka galios.
Tiesos.lt
