„69 danguje“ merginos vakar šventė savo 7-ąjį grupės gimtadienį. Grupės narės - Karina Krysko, Nijolė Pareigytė, Goda Alijeva ir Ingrida Martinkėnaitė - turi ką prisiminti. N.Pareigytė pasakoja, kaip prieš 7 metus ji, dar visai mergaičiukė, atsisakė studijų užsienyje ir pasirinko pramogų pasaulį.
Primink, kaip prieš 7 metus tapai grupės „69 danguje“ nare?
Tada man buvo 19-a. Buvau antro kurso studentė. Karina su Ingrida šoko „Todes“ kolektyve. Kartą lakuodama tėvams pirtį sulaukiau skambučio. Tai buvo Egmontas Bžeskas, kuris pasiūlė dalyvauti kuriamos naujos grupės atrankoje. Šis pasiūlymas man labai patiko. Prieš tai su Egmontu ir Karina teko dirbti viename televizijos projekte. Pirmąkart visi pasimatėme sausio pabaigoje. Puikiai tai pamenu, nes man po sesijos kaip tik buvo žiemos atostogos. Per pirmąjį susitikimą iškart apsilankėme pas stilistus, aptarėme grupės įvaizdžio idėją, pirmuosius žingsnius.
Ar tuo metu turėjai minčių, kad tapsi vienos populiariausių šalyje grupių nare?
Ne, tuo metu turėjau visai kitų tikslų. Intensyviai studijavau tarptautinį verslo administravimą. Buvau pasirengusi važiuoti tęsti mokslų į Prancūziją, nes laimėjau studijų programą Erasmus. Tačiau mano planai sugriuvo.
Atsisakei galimybės studijuoti užsienyje dėl grupės?
Taip, atsisakiau galimybės važiuoti mokytis į Prancūziją, pasisemti patirties. Bet gailėtis neturiu dėl ko. Esu patenkinta savo pasirinkimu, grupėje sukrautu patirties bagažu. Niekada nemąstau, kas būtų, jeigu
būtų. Manau, kad jei būčiau pasirinkusi studijas, būčiau tokia pat laiminga dirbdama kitokį darbą. Viskas vyksta taip, kaip turi būti.
Iš pradžių grupėje dainavote trise - tu, Karina ir Ingrida. Iš karto susibičiuliavote?
Taip jau išėjo, kad pirmąją mūsų susitikimo dieną teko drauge vykti ne tik pas stilistus, bet ir į studiją. Dainavome, klausėmės būsimų kūrinių įrašų, galvojome apie šokius. Mūsų pažintis buvo labai produktyvi. Bendri interesai, kūrybinis darbas padėjo mums lengviau susipažinti, nei sėdint kavinėje prie puodelio arbatos. Mes greitai susibičiuliavome ir pritapome. Pusmetį neturėjome koncertų, - tik filmavimus. Tad grupė veiklos pradžioje nebuvo pragyvenimo šaltinis. Tiesiog intensyviai dirbome, šokome, dainavome, repetavome. Greitai išryškėjo pirmieji darbo vaisiai, - pradėjome uždirbti, pasipylė apdovanojimai, sulaukėme žmonių pripažinimo ir svaiginančios šlovės. Taip gyvuojame jau 7 metus. Apdovanojimų, dėmesio, koncertų ir filmavimų netrūksta ir dabar. Niekur neforsuodamos vis judame į priekį.
Nepaneigsite, kad grupei populiarumo pridėjo ir skandalai, meilės daugiakampiai, skyrybos ir naujos draugystės. Ar tuo laiku, kai visuomenė aptarinėdavo jūsų asmeninio gyvenimo detales, nebuvo sunku dirbti grupėje?
Skandalai - neišvengiami. Tik kartais prodiuseriai patys kuria dirbtinius skandalus. Mes daugumą skandalų išgyvenome labai skaudžiai. Ašaros ir skausmas mus ne tik užgrūdino, bet ir suteikė populiarumo. Viskas praeina. Svarbiausia, kad mes dar kuriame, dainuojame ir nežadame skirstytis. 7 - labai gražus skaičius, kaip tik pradėjome eiti į pirmą klasę. (Juokiasi.) Per tuos metus pažinome daug dalykų, tikiuosi, kad ateityje jų patirsime dar daugiau.
Per visą grupės karjerą niekada nekilo minčių skirstytis? Juk buvo akimirkų, kai pavyduoliai galėjo trinti rankas, kad „šeškės“ pasuks į skirtingas puses: Ingrida susilaukė vaikelio, Karina pradėjo rengti solinius koncertus, ištekėjo ir šeimos pagausėjimo sulaukė Goda...
Galiu ranką prie širdies pridėti - kalbų apie skyrybas tikrai niekada nebuvo. Mes negyvename vien grupe ar pasistaipymais prieš kameras. Džiugu, kad grupė mums suteikė galimybę dainuoti, bet tuo pačiu metu turėti savo gyvenimą, kurti santykius, jei tik labai pasistengsi - baigti mokslus. Tai nėra projektas, kuris pririša ir nepaleidžia. Per 7 metus mes daug nuveikėme ir kitose srityse. Ačiū Dievui, kad „69 danguje“ yra tik vienas iš pagrindinių užsiėmimų mūsų gyvenime. Kai pradėjome dainuoti, mums buvo po niolika. Dabar jau dvidešimt keleri. Tačiau pačios per tą laiką nepasikeitėme, nebent mūsų požiūris. Ingrida su Goda sugebėjo sukurti šeimas, atžalų susilaukti. Mudvi su Karina taip pat rimtos. Seniau, kiek metai leido, kvailiojome, dabar esame rimtesnės, bet ne prastesnės.
Nenusivylei supratusi, kad pramogų pasaulyje gali būti skersvėjų ir povandeninių srovių, netikrų šypsenų, veidmainiškų draugų?
Daug kas sako, kad šou verslas supuvęs, ir visi pramogų pasaulio atstovai miega po viena antklode. Tačiau taip yra bet kurioje kitoje srityje. Nerasi įmonės, kurioje nebūtų intrigų, apkalbų. Iš būrio žmonių
tikrai atsiras tokių, kurie dirbtinai šypsosis. Skirtumas gal tik tas, kad mes su savo vadinamaisiais konkurentais bendradarbiaujame, draugaujame. Juk konkuruojančių bankų atstovai kasdien nesitrina tuose pačiuose susirinkimuose. (Šypsosi.) Manau, kad pavydas ir intrigos priklauso nuo žmogaus, ne nuo profesijos.
Koks įvykis per tuos metus tau buvo įsimintiniausias?
Galbūt bendras pasirodymas su „Mumij trol“, dalyvavimas Vitebsko festivalyje „Slavianskij bazar“, „Dainų dainoje“ užimta trečioji vieta, daugybė apdovanojimų, tarp jų Metų debiutas, vaikų Metų grupė, platininis albumas. Yra daug ką prisiminti ir pačiupinėti.
Ar su merginomis pakalbate apie ateitį, kas bus po 5-10 metų?
Mes niekada neskaičiuodavome metų. Todėl tik pavasariui atėjus prisimindavome, kad vasarį turėjo būti grupės gimtadienis. Niekada jo nešvęsdavome. O kai negalvoji apie tai, tai ir galvos neskauda. Norėčiau, kad mes ir ateityje negalvotume apie bėgančius metus. Galėtum mąstyti: „69 danguje“ - jau 7-eri, tokių metų grupės dažnai skirstosi, kitos apskritai tiek neištempia." Nenoriu, kad metai būtų atsvara.
