Šių dienų moteris drąsiai atideda į šalį prijuostę ir drąsiai išbando savo jėgas versle ar politikoje. Tiesa, taip buvo ne visuomet. Visuomenės veikėja, aktorė ir politikė Nijolė Oželytė sako, kad šiandieninei moteriai didžiausią pavojų kelia ji pati su savo ambicijomis ir nesuvaldoma energija.
Kalbėdama apie tai, kaip pasikeitė moters vaidmuo mūsų visuomenėje per pastaruosius dešimtmečius, žinoma moteris sakė: „Kai buvau išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą, žurnalistų visi klausimai prasidėdavo tokia įžanga: „O jūs, kaip moteris, ar jaučiate, kad jums čia tinkama vieta? O kas prižiūri jūsų vaikus? Ką sako jūsų vyras?“ – Vakar išgirdau, kad prezidento rinkimuose dalyvaus trys moterys, tai ką daugiau galima pakomentuoti? Progresas yra įgavęs pagreitį. Laimi tas, kas yra kokybiškesnis, o moterys būtent tokios ir yra – kokybiškesnė žmonijos dalis ir užima sau prideramą vietą.“
Užmušti mamutą dar ne viskas
Esama nuomonės, kad moterų siekta lygybė ir galimybė atskleisti savo potencialą atsisuko niūriausiu veidu pačioms moterims, mat suvokę, kad jos daug gali pačios, vyrai šiek tiek ėmė aptingti. Apie tai N. Oželytė sakė: „Lygybės tarp vyrų ir moterų nėra ir būti negali, nes skirtingesnių būtybių nei vyrai ir moterys nėra iš viso. Jei vyrą lyginsime su vėju, moterį galime lyginti su vandeniu – tai skirtingos būtybės, kurių skirtinga paskirtis ir skirtingus veikimo būdai.
Jeigu gyvenimas yra banga, nesusijungus vandeniui su vėju jos nebus, tačiau juk vėjas su vandeniu nesusimaišo. Reikalas tas, kad motyvai dėl kurių veikia vyrai ir dėl kurių veikia moterys, labai skirtingi. Vyrai dažniausiai ko nors imasi dėl savimeilės, norėdami įrodyti savo vyriškumą, iš asmeninių paskatų, turėdami asmeninę motyvaciją ir norėdami sureikšminti save, siekia sau ir pasauliui įrodyti, kad būtent jie yra valdovai, gražūs ir t. t., o moterys puikiai tą išmano ir kiekvienam negražuoliui sako, kad jis gražiausias, o kiekvienam kvaileliui, kad jis protingiausias. Už tai gauna iš jų viską, ko nori.“
Anot pašnekovės, moterys iniciatyvos gyvenime imasi visai iš kitokių paskatų: „Moteris visuomet ką nors daro ne dėl savęs, o dėl aplinkos, vaikų. Moteris puikiai supranta priežasčių ir pasekmių ryšį, suvokia, kad jei ko nors nepadarysi šiandien, tai rytoj to ir nebus. Šis motyvų skirtumas suteikia moteriai labai didelių privalumų, nes tai, ką ji daro, daro iš esmės, nesiekdama išgarsėti. Vyrui svarbu pagarsinti, kad jis ką nors daro, o paskui jis gali nieko ir nepadaryti, svarbu, kad pasigyrė garsiai. Moteriai svarbu padaryti, o kam klius garbė – antraeilis dalykas“, – sakė N. Oželytė ir pridūrė, kad kiekvienas užima tą vietą pasaulyje, kurios pagal prigimtį yra vertas.
„Pažiūrėkime, kas parašė daugiausia romanų apie vyrus didvyrius ir karžygius. Juk tai padarė patys vyrai, ne moterys. Gal aprašė apie savybes, kurių neturi? Sakoma, kad geriausiai žmogus apibūdina tai, ko pats stokoja. Žinoma, vyrai fiziškai yra tvirti, juk turėjo užmušti mamutą, bet vidinė tvirtybė – abejotinas reikalas“, – lyčių temos subtilybes gvildeno pašnekovė.
Nėščia sklandytuvo pilotė
Skandinavų šalių moterys dažnai apibūdinamos kaip labai emancipuotos, Balkanų regiono moterims dažniau priskiriamas šeimos židinio kurstytojų vaidmuo, o kaip būtų galima apibūdinti lietuves? „Man teko būti globojamai Skandinavijos feminisčių. Tuomet jos kovojo, kad vienodas skaičius moterų ir vyrų vairuotų sunkiasvores mašinas. Į mano pasakymą, kad Lietuvoje ta lygybė jau buvo, kai moterys su „kuvalda“ rankose tiesė geležinkelius, buvo pažiūrėta keistai. Jos siekė yra įrodyti, kad yra lygios su vyrais. Kai Islandijoje kongrese pasakiau kalbą ir pakartojau tą teiginį, jog lygūs vyras ir moteris būti negali, tai ir buvo mano paskutinis pasisakymas feministėms, daugiau kvietimų nesulaukiau“, – pasakojo moteris.
N. Oželytė prisiminė vieną išskirtinį atvejį, kai viena britė su lyčių lygybės tema nužygiavo net iki teismo. „Teko bendrauti su moterimi iš Jungtinės Karalystės, kuri dirbo karinių sklandytuvų pilote ir padavė į teismą konstruktorius, taip sukonstravusius lėktuvą, kad ji 8 nėštumo mėnesį netilpo už šturvalo. Ji padavė kompaniją į teismą, kad parodytų formaliai taikomų įstatymų kvailumą norėdama įrodyti, kad viskas turi turėti tam tikras ribas. Moteris pati labai nustebo, kai teismą laimėjo. Niekas jos nepaklausė, koks velnias tave grūda nėščią aštuntą mėnesį į sklandytuvą? Atrodo, kad normali žmogiška logika nustoja galiojusi. Manau, kad lietuvės yra „gerajame viduryje“. Nesame užsidariusios namuose, nenorime būti vienodos, puikiai suvokiame esančios skirtingos, motyvuotos, kuklios – geresnioji žmonijos pusė,“ – kalbėjo pašnekovė.
N. Oželytė prisiminė žydų tautos paprotį, kuris, anot jos, atsirado ne šiaip sau: „Žydai nėra tokie kvaili, jei priklausomybę tautai matuoja pagal motinos liniją. Kai ką nors pasodini, visuomet žinai, kokioje dirvoje tai padarai, o koks vėjas tą sėklą atnešė, kartais niekas negali pasakyti, net pati dirva... Dirva yra pagrindas, pamatas, tad ir moteris yra pagrindas ir pamatas.“
N. Oželytė juokavo, kad šiame pasaulyje be vyrų būtų blogai, bet jei šie imtų daugiau klausyti moterų, pasaulis būtų harmoningesnis ir laimingesnis.
Pavojus – pergudrauti save
Paklausta, apie problemas, su kuriomis susiduria moterys šių dienų visuomenėje, pašnekovė sakė: „Šiandien moterys daugiausia susiduria su savo pačių problemomis, nes pergudrauja pačios save. Visos moterys žino, kas tokios esame, visos žino, kaip sugebame manipuliuoti vyrais, puikiai suvokia, kad savo liežuviu, psichine energija galime vyrą įvaryti į alkoholizmo liūną, kilpą, galime išprovokuoti „apdovanoti“ mus mėlynėmis. Jeigu vėliau nueisime pas medikus, galėsime pažymą apie sužalojimus pasiimti, o jis savo sužalotos psichikos jokiems medikams nenuneš ir jokios pažymos niekas neišduos. Moterims gresia būti savo pačių budrumo ir jėgos įkaitėmis. Moterys viską, ko tik įsigeidžia, gauna vos pasitrumpinusios sijoną ir išnaudodamos tam tikrą vyrų fiziologiją... Kartais juokauju, kad jei vyrai žinotų, koks moterų procentas vaidina orgazmą, visi iš karto taptų impotentais. Iš tiesų moterys kartais apgauna pačios save, nes ir vyrams, ir moterims reikia nuoširdžių santykių ir nuoširdžios meilės, tad taip moteris gali pergudrauti pati save, nes vyrą ji jau pergudravo.“
Anot N. Oželytės, moterys manipuliuoja vyrais ir to pavyzdžiai visa pasaulio istorija ir tai daro net tada, kai pačios jausčiasi kokios nors situacijos aukomis, ar ima kankinti savigailos jausmas. „Tai tam tikras sadomazochistinis malonumas. Kiekviena moteris puikiai supranta, kad negali gyventi taip, kaip ji nori – ne kiekvienai lemta ištekėti už mijardieriaus ar princo, bet kiekviena puikiausiai gali negyventi taip, kaip ji nenori. Moteriai vienintelis pavojus – pergudrauti pačiai save ir būtina suvokti, kad moters psichinė energija yra galingesnė už bet kokio vyro kumščius, tad ją reikia naudoti pagal paskirtį, kūrybai, o ne griovimui. Jei moteris suvaldys save, tai bus suvaldytas ir visas pasaulis, nes vyrus ji jau valdo“.
