Ekonomistas Nerijus Mačiulis pasaulio lietuviams pristatė ateities scenarijų, kuris privertė suklusti visus – mūsų darbus perima robotai. Specialisto teigimu, darbingo amžiaus gyventojų reikia vis mažiau, nes kompiuteris revoliucionuoja pasaulį. Labiausiai paliečiamų sektorių sąraše – pramonė, transportas ir net paslaugų sektorius…
Skaitmeninės revoliucijos galia
Pasak N. Mačiulio, svarbus klausimas - kas gali lemti tolimesnį spartų augimą, kai naujų inovacijų iš esmės neatsiranda. Jau 1982 metais žurnalas “Time”, kiekvienais metais renkantis žmogų, labiausiai prisidedantį prie pasaulio gerovės vystymosi, išrinko kompiuterį. Jau tada suvokta, kad kompiuteris revoliucionuoja pasaulį ir jo įtaka bus milžiniška. Bet technologinę revoliuciją, pakeisiančią visą mūsų aplinką, dėl trijų jėgų arba dėsnių pamatysime tik dabar.
“Pirmasis dėsnis yra vadinamasis Moore’o dėsnis – skaičiavimo galia auga ekponentiniu greičiu, t.y. maždaug kas 18 mėnesių ji padvigubėja. Nuo 1982 metų skaičiavimo galia padidėjo 200 tūkst. kartų. Tik dabar yra pasiekta galia, kuri leidžia daryti dalykus, kuriuos anksčiau matydavome tik fantastiniuose filmuose, pavyzdžiui, sukurti save vairuojantys automobiliai”, - aiškino ekspertas.
Antrąja galia N. Mačiulis įvardijo skaitmenizaciją.
“Visa informacija tampa skaitmenine. 2008 metais prie interneto prijungtų irengimų skaičius jau viršijo žmonių skaičių. Tų daiktų yra vis daugiau. Ir jie visi kuria daugybę duomenų. Vien 2012 metais buvo sukurta daugiau informacijos nei per visus praėjusius 5000 metų. Iškyla esminis klausimas: kas iš tos skaitmenizacijos? Kūnus galima prijungti prie interneto ir turima informacija gali padėti optimizuoti procesus bei optimaliau paskirstyti išteklius. Tik laiko klausimas, kada ir žmogus bus prijungtas prie interneto”, - pasakojo ekonomistas.
Trečią vietą galių sąraše, pasak specialisto, užima kombinatorinė arba jungiamoji galia.
“Tai rodo, kad inovacijų potencialas yra neišsisėmęs. Pastaruoju metu fundamentaliai naujų atradimų yra mažai, bet senesni atradimai yra apjungiami, tobulinami, kombinuojami. Dėl to nemažėja inovacijų tempas. Dar svarbiau – idėjų generavimui atsiranda naujų platformų. Anksčiau tai buvo individualios idėjos ar tos, kurios sukuriamos mažose mokslininkų bendruomenėse, o dabar atsirado internetinė erdvė”, - teigė N. Mačiulis
Anot specialisto, visam šiam procesui iliustruoti pavyzdžių jau netrūksta. Technologijų pažanga jau veikia daugybę sektorių ir pramonėje vis daugiau funkcijų atlieka robotai. Jiems patikimos ir nestandartizuotos funkcijos: robotai užprogramuojami ne tik atlikti vieną funkciją, bet ir skanuoti aplinką, prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Dėl šių priežasčių N. Mačiulis yra įsitikinęs, kad žmonės praras labai daug darbo vietų, o specialybių sąrašas bus labai ilgas – vairuotojai, pardavėjai-konsultantai, naujienų rašytojai, slaugės, kelionių agentai, etc.
Ką daryti?
Ekspertas taip pat uždavė klausimą, kaip spręsti tokią besiklostančia situaciją. N. Mačiulio teigimu, kol kas neaišku, ar situacija bus panaši kaip ir per praėjusias pramonines revoliucijas, t.y. atsiras nauji paslaugų sektoriai, kurie įdarbins žmones, ar jie liks neįdarbinti ir tai sukels milžiniškas įtampas.
“Ar tuos asmenis bus galima perkvalifikuoti, suteikti naujas kompetencijas, ar turės sutrumpėti darbo savaitė? 1929 metais Johnas Maynardas Keynesas prognozavo, kad po šimto metu, t.y. 2030-aisiais, darbo savaitė bus 15 valandų. Kol kas jo prognozė nei kiek nepriartėjo prie realybės. Nesakau, kad tai geras sprendimas, bet kai politikai susidurs su tokio pobūdžio problema, daug sprendimų nebus ir matysime daug chaoso. Be to, alternatyva yra aukštas nedarbo lygis, didėjanti pajamų ir socialinė nelygybė. Jau dabar populiariausios knygos kaip ir judėjimai yra apie pajamų nelygybę. Tai jau yra užuomazgos tos technologinės revoliucijos, kuri kardinaliai keičia darbo rinką”, - akcentavo ekonomistas.
N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad svarbiausia bus tai, kaip į šiuos fundamentalius pokyčius reaguos pasaulis ir politikai.
“Šios tendencijos per ateinantį dešimtmetį vis labiau aiškės. Klausimas, ar mes matysime tokias reakcijas, kokios buvo 1812 metais pramonės revoliucijos metu, kai žmonės daužė įrengimus dėl to, kad šie atemė jų darbus. Tokios prognozės gali atrodyti keistai, bet juk ir 2013 metais žmonės protestavo prieš tai, ko nesupranta. Ir jie nesigilina, ar yra teisūs, ar ne. Jie nesupranta kažko naujo ir, mano, kad tai reikia sustabdyti. Tai nėra lokalizuota problema. 2014 metais pasirodė, kad tokių žmonių yra daugiau, Pavyzdžiui Londono ir beveik visų kitų didžiųjų Europos miestų taksistai pasipiktino, kad mobili aplikacija leidžia greičiau, patogiau ir paprasčiau užsisakyti taksi. Ir dėl to jie streikuoja, sukuria kamščius. Manau, kad pavojingiausi yra tie tokio tipo žmonės, kurie priima sprendimus ir įstatymus. Tam, kad pavyktų prisitaikyti ir prie visuomenės pokyčių ir prie naujovių darbo rinkoje, reikės didelių įstatyminių pakeitimų. Ir suklysti tikrai bus ne laikas”, - baigė savo kalbą ekspertas.
