Apie tai, kokia Lietuva bus dar po dešimtmečio ar dviejų – diskutuojama daug, smarkiai išsiskiria nuomonės ir apie tai, kokią šiandien matome ir norime matyti Lietuvą. Kovo 30-ąją Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos ateitis: tarp vizijos ir realybės“ vieną iš pranešimų skaitė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas savo pranešime apžvelgė Lietuvos konkurencingumo perspektyvas.
Kalbėdamas apie įvairias manipuliacijas statistika ekonomistas N. Mačiulis „Statistika yra kaip bikinis – ką parodo, tai suintriguoja, bet ką paslepia – esmė. Prieš trejus metus pagal nuosmukio lygį Baltijos valstybės pirmavo pasaulyje. Galima tik džiaugtis, kad Lietuvos smukimas buvo mažesnis nei Latvijos ar Estijos. Vienas iš rodiklių, kuriais Lietuva gali džiaugtis – tai darbo našumas. Lietuva yra viena iš kelių ES valstybių, kurios viršija darbo našumo rekordą. Per paskutinius trejus metus Lietuvos ekonomika parodė didelį lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti. Viena iš tokio reiškinio priežasčių – įmonės sugebėjo išlaikyti iki krizės buvusį darbo našumą. Nors darbuotojų įmonėse buvo net penktadaliu mažiau, bet dirbama – kaip našiausiais laikais. Žinoma, darbuotojams tai nėra gerai, tačiau įmonės negali samdyti darbuotojų, kurių jiem nereikia“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, bendra konkurencingumo atmosferą valstybėje kuria fizinis kapitalas ir jo kokybė: „Žmogus lauke su grėbliu ir kauptuku padarys daug mažiau už tą, kuris dirbs automobilių surinkimo ceche. Konkurencingumui taip pat svarbus ir žmogiškasis kapitalas, ir jo kokybė, kurį sudaro tokių veiksnių, kaip išsilavinimas, darbuotojų požiūris ir motyvacija ir net sveikata, visuma. Kitaip tariant pati šalies aplinka užtikrina arba užkerta kelią tinkamam kapitalo augimui.“
„Per metus Lietuvos darbuotojas sukuria vidutiniškai keturiolika tūkst. eurų kapitalą, o kitose ES šalyse šis skaičius yra net keturis kartus didesnis. Skirtumas išlieka ženklus net ir atsižvelgus į kainų skirtumus tarp šalių“, – kalbėjo ekonomistas ir pridūrė, kad Lietuvoje vienam darbuotojui tenkantis kapitalas – 85 tūkst. eurų, o kitose ES šalyse šis skaičius siekia virš 300 tūkst. eurų.
„Mažesnis kapitalas neturėtų stebinti, nes Lietuva rinkos ekonomikoje – vos dvidešimt metų ir kuria viską nuo nulio, kitas šalis vejasi, bet labai lėtai ir neadekvačiai. Viena iš priežasčių yra tai, kad Lietuvoje žmonės mokosi per ilgai“, – kalbėjo ekonomistas ir priminė, kad Lietuva pirmauja ES pagal turinčių vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą skaičių, bet mūsų diplomuoti specialistai galiausiai rinkasi jų kvalifikacijos neatitinkantį darbą arba emigruoja.
