Šiandien Audito komitetas posėdžiavo dėl atstovavimo valstybei AB banko „Snoras“ bankroto byloje. Buvo nustatyta, kad „Snoro“ banko audito išvada buvo neteisingai pateikta ir keliamas klausimas, ar kreditoriams atstovaujanti institucija bei jos atstovai neturėtų kompensuoti žalos valstybei.
Posėdyje apsilankė „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė Aurelija Mažintienė, ant kurios pasipylė komiteto narių klausimų lavina.
Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė buvo itin griežta, formuluodama savo klausimus A. Mažintienei. „Kuo remiantis buvo nustatytas atlyginimas banko „Snoras“ bankroto administratoriui Neilui Cooperiui?“ – teiravosi ji.
„Kreditorių komitete turėjome pasitarimų, susijusių su bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymu, pasižiūrėjome, koks vidutinis mėnesinis atlyginimas mokamas vienos iš didžiausių bendrovių TEO LT generaliniam direktoriui – 80 tūkst. litų (N. Cooperio mėnesinis atlyginimas yra lygus 100 tūkst. litų - aut. past.). Jis turi panašią finansinę ir kitokio pobūdžio patirtį kaip ir N. Cooperis“, – atsakė „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė.
„Prie ko čia TEO LT ir bankroto administravimas? TEO LT yra privati įmonė, kurios tikslas – siekti pelno. Bankroto administratoriaus tikslas yra visai kitoks. Keistas vertinimo kriterijus“, – stebėjosi L. Graužinienė.
„Kaip ir minėjau, atsižvelgėme į vadovą, kuris turi panašią bankinę patirtį, žiūrėjome į tai, kokia paties N. Cooperio patirtis, jo dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir bylose. Įvertinome bylos administravimo sudėtingumą. <...> Kreditorių komitetas šį sprendimą priėmė vienbalsiai“, – teigė ji.
Tačiau Audito komiteto nariai ir toliau piktinosi, kaip penki žmonės galėjo atstovauti visai valstybei ir priimti tokį sprendimą. Į tai A. Mažintienė atsakė, kad bankas – ne valstybės, o kreditorių.
Pasak jos, kreditorių komitetas gali suderinti savo pozicijas su kitomis institucijomis, kurioms jis atstovauja, tačiau nei Finansų ministerija (FM), nei kita valstybės institucija negali tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus. A. Mažintienė prisipažino, kad „Snoro“ atveju jokio tarimosi su kitomis institucijomis nebuvo, kas dar labiau papiktino Audito komiteto narius, juk sprendimo priėmimo ribos yra akivaizdžiai peržengtos, turint omenyje, kad didžiausi įsipareigojimai teko valstybei, o ne asmeniui, kuris juos nustatė.
“Ar jūs penki žmonės turite įgaliojimus tą daryti? Nes sprendimas parduoti ar neparduoti – ne asmeninis sprendimas, o aukščiausios valdžios, kuri atstovauja tam tikrą kredito dalį“, – klausė Andrius Mazuronis. Jis ir toliau stebėjosi, kad FM atsakomybę sutelkė į vieną žmogų ir nemato teisinės bazės problemų tame.
L. Graužinienė savo ruožtu akcentavo, kad draudimo išmokos buvo išmokėtos iš valstybės indėlių fondo, kuriame nebuvo tiek pinigų, kiek reikėjo, ir jie buvo pasiskolinti iš socialinio draudimo fondo. „Ar ne per daug formaliai žiūrima į procesą, kai nematomos problemos dėl atstovavimo ir įgaliojimo?“ – stebėjosi ji ir pridūrė, kad laikas parodys, ar valstybė pridarė klaidų, kai priiminėjo sprendimus dėl banko „Snoras“. „Čia ne vien indėlių draudimo klausimas, čia mūsų visų klausimas, nes mes visi mokėsime palūkanas“, – pabrėžė ji.
Į posėdį atėjęs Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys teiravosi, remiantis kokiais įstatymais buvo paskirtas bankroto administratorius, turint omeny, kad jo atstovaujamas komitetas siūlė, kad bankroto administratorius būtų būtinai užsiregistravęs Lietuvoje ir mokėtų lietuvių kalbą.
FM atstovė jam atsakė, kad administratorius buvo paskirtas pagal galiojusius teisės aktys, tačiau D. Budrio šis atsakymas netenkino.
„Kodėl FM, kurios kompetencijoje yra šie įstatymai, neskundė teismo sprendimo, nes jis neatitiko įstatymo reikalavimų?“ – stebėjosi jis.
Gavęs atsakymą, kad tai Ūkio ministerijos kompetencijos klausimas, D. Budrys atsistojo ir išėjo, trenkdamas durimis.
„Šiandien visą dieną aiškinamės, kad valstybėje įstatymai galioja visiems žmonėms, bet ne FM“, - po šio D. Budrio demonstratyvaus poelgio pastebėjo L. Graužinienė.
Komiteto nariai ėmė reikalauti, kad per savaitę būtų pateikta visa informacija, kurioje atsispindėtų tendencijos, kiek bankroto administratoriai gauna kitose užsienio valstybėse, kadangi kol kas kreditorių buvimas ir atstovavimas, bankrutavus valstybės bankui, netenkina. A. Mazuronis pasiūlė į artimiausius Audito komiteto posėdžius pasikviesti finansų ministrę Ingridą Šimonytę, Sodros ir Lietuvos banko vadovybę, kad šie pateiktų visus atsakymus į iškilusius klausimus.
