Šiame kontekste Lietuva yra viena iš labiausiai išsiskiriančių valstybių. Mėgstanti būti mušama šalis, ko gero, nori būti dar ir nokautuota. Muša, vadinasi – myli? Šiuo atveju toli gražu. Atrodo, kad dėl Rusijos rinkos vyksta kova iki galo bet kokia kaina. Mūsų savaitraščio redakcija aiškinasi kodėl.
Rusija yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė. Vis dėlto Lietuvoje tris ketvirtadalius į embargo gniaužtus patenkančio eksporto sudaro reeksportas (daugiausia – vaisių, daržovių ir alkoholinių bei nealkoholinių gėrimų). Ketvirtadalį eksporto sudaro lietuviškos kilmės produkcija, daugiausia – pieno ir mėsos gaminiai. Taigi dėl santykinai aukšto reeksporto būtent transporto ir logistikos sektorius yra jautresnis paskelbtoms sankcijoms negu produkcijos gamintojai.
Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbintas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, paklaustas, kodėl mūsų šalies verslininkai, nepaisydami rizikų Rusijos rinkoje, vis tiek renkasi šią šalį, teigė, kad verslininkai vadovaujasi logika „vežame iki paskutinės akimirkos“.
„Prekybos niekas negali nacionalizuoti, blogiausiu atveju gali būti neatsiskaitoma už prekes, – verslininkų logiką aiškino G. Nausėda. – Vadinasi, vežu, rizikuoju, o jeigu užsidarys Rusijos rinka, tai turiu atsargoje alternatyvių rinkų, kurios gal ir ne tokios pelningos.“
Skirtingosios Baltijos šalys
Tai, kad verslininkai intensyviai vadovaujasi tokia logika, iliustruoja ir skaičiai. Lietuva yra labiau pažeidžiama Rusijos sankcijų, palyginti su Latvija ir Estija. Remiantis SEB banko pateiktais duomenimis, Lietuvos eskporto į Rusiją dalis 2014 metais sudarė 21 proc. viso eksporto, Latvijos ir Estijos – vos po 10 proc. Aukštą Lietuvos pažeidžiamumą įvertino ir Europos Komisija. Šios duomenimis, pagal uždraustų produktų spektrą rugpjūčio 7 dieną sankcijos buvo kenksmingiausios Lietuvai ir Lenkijai.
„Kaip ir kiekvienu rizikos prisiėmimo atveju reikėtų suprasti, kokio dydžio tai rizika, – kalbėjo „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė. – Mes ir vėl prisiminėme padidintą Rusijos riziką.“ Vis dėlto G. Gečiauskienė pabrėžė, kad iš viso nuo Rusijos rinkos nusigręžti negalima, nes tai – pelninga rinka.
„Verslas privalo rizikuoti“, – kalbėjo „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė. Jai pritarė ir kitas savaitrščio „Ekonomika.lt“ kalbintas komercinio banko ekonomistas. „Embargas bent jau kol kas yra tik maisto produktams. Yra ir kitų sektorių, – teigė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. – Esame vieni iš didžiausių investuotojų Kaliningrado regione, tad bent jau šio regiono nereikėtų ignoruoti.“ Jis pridūrė, kad nereikėtų nusisukti ir pamiršti Kazachstano bei Baltarusijos, t. y. kitų Muitų sąjungos šalių.
Tokių minčių logika paprasta – Lietuvai eksportas yra pagrindinis ekonomikos variklis. „Laikinas eksporto augimo sulėtėjimas tikrai neturi sukelti iliuzijų, kad mes galime pasikliauti tiktai vidaus rinka“, – įsitikinęs Ž. Mauricas. Pasak jo, Lietuva jau turėjo tokį patyrimą 2006–2008 metais, kai eksportas augo labai vangiai, o vidaus vartojimas augo sparčiai.
„Matome, kuo tai baigėsi, – išbalansavome savo ekonomiką“, – kalbėjo banko „Nordea“ ekonomistas. Sankcijų padariniai juntami ne tik dabar, tačiau turės pasekmių ir ateityje. Lietuvos banko duomenimis, numatoma, kad realusis BVP šiemet padidės 2,9 proc., – anksčiau buvo prognozuota 3,3 proc. G. Nausėda leidiniui „Ekonomika.lt“ tvirtino, kad vieni iš svarbiausių kylančių iššūkių – psichologiniai.
„Žmones Rusijos ir Ukrainos konfliktas neramina ir būtent dėl neaiškios ateities gali stipriai sumažinti vartojimą“, – apie galimas rizikas kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas. Pasak jo, norint išvengti vartojimo sumažėjimo ir dėl to atsirandančio šalies ekonomikos letėjimo, reikėtų visų pirma ne palikti jį savieigai, o „suteikti gerų naujienų šalies viduje“.
„Tai galėtų būti MMA didinimo pastangos, mažesnės šildymo kainos ir pan.“, – konkretizavo G. Nausėda. Jis dar kartą pabrėžė, kad nereikėtų leisti įsiviešpatauti neigiamoms emocijoms šalies viduje.
Naujų rinkų paieškos
Ž. Mauricas pataria Lietuvai plėsti eksporto žemėlapį, aktyviai ieškoti alternatyvių rinkų. „Manau, kad mažai išnaudojame ir ES rinką“, – kalbėjo banko „Nordea“ ekonomistas. Alternatyvių rinkų ieškojimą taip pat minėjusi G. Gečiauskienė pastebi, kad jos neatsiranda taip greitai, kaip norėtųsi. „Reikėtų atitinkamo įdirbio, susitarti su visais partneriais, – vardijo „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė. – Galiausiai privalu atitikti tam tikrus reikalavimus, kriterijus.“ G. Nausėda leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė, kad tarp rinkų, į kurias įvežami maisto produktai, jau pradėjo figūruoti Vietnamas.
„Manau, kad ateityje perspektyvios gali tapti ir Artimųjų Rytų, Golfo įlankos šalys, Izraelis“, – kalbėjo G. Nausėda. Jis taip pat pabrėžė, kad reikėtų žingsnis po žingsnio skverbtis į naująsias rinkas ir nesitikėti greito atėjmo.
„Vyriausybė taip pat gali padėti įžengti į naujas rinkas, pasirašydama sutartis, kurios tas rinkas atvertų“, – teigė G. Nausėda. Jis teigia, kad jeigu sankcijos nebus sušvelnintos, t. y. maisto produktai į Rusijos rinką bus įleidžiami tik po metų, Rusijos vartotojai jau bus nuo jų atpratę.
„Pasitraukus iš rinkos ir kitiems prekių ženklams įsitvirtinus toje rinkoje, jeigu praeina daugiau nei 6 mėnesiai, aš jau nekalbu paie metus, – labai sudėtinga vėl įsilieti“, – kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas. Pasak G. Nausėdos, klausimas yra tas, ar Rusijos rinka bus tokia pat imli, kokia ji buvo anksčiau. „O kad mūsų verslininkai norės ten dirbti – tai manau, kad tikrai taip“, – prognozavo ekonomistas.
