Šiame pašėlusiame, ištvirkusiame XXI amžiuje - anoks iššūkis aktoriui suvaidinti erotinėje scenoje. Ypač prisiminus Holivudo „atrankos lovą“, pornografijos industriją, kino scenas, besivaržančias drąsa ir atvirumu...
Visa tai - pasaulyje. Na, o pas mus, Lietuvoje, erotikos kontekste vadinamoje davatkų kraštu? Žinoma, erotinių scenų drąsa ir gausa Lietuvos kinas niekada nepasižymėjo, tačiau viena nuogutėliams ekrane virpėti Holivudo aktoriams, o visai kita - lietuviams, kuriems su visai ne meno aukštumas vertinančiais žiūrovais vėliau tenka susitikti parduotuvėse, kavinėse, buitinio aptarnavimo įstaigose... Tam irgi juk reikia turėti drąsos. Apie ją ir kalbamės su, ko gero, iki šiol vienintelio S raide papuošti verto lietuviško kino filmo - Algimanto Puipos režisuoto „Nuodėmės užkalbėjimo“ - aktoriais, suvaidinusiais erotinėse scenose.
Barškinimasis - dar ne erotika
Užkietėjusį seksoholiką „Nuodėmės užkalbėjime“ vaidinęs aktorius Remigijus SABULIS sako, kad erotika galima vadinti tik tai, kai akte dalyvauja jausmai. „Mes ten vaidinom barškinimąsi, o ne erotiką. Juk kai du žmonės mylisi, įvyksta kažkas antgamtiško, švento, akte dalyvauja ne vien kūnai. Man „Nuodėmės užkalbėjime“ viso to vaidinti nereikėjo - mano personažas buvo cinikas, seksą suvokiantis tik kaip fiziologinį malonumą“, - pasakoja jis.
Aktorius prisipažįsta sutikdamas vaidinti šiame filme apie jokias erotikas negalvojęs - pasak jo, profesionalas net nesileidžia į tokias mintis, jam rūpi ne ar jis nuogas bus, ar apsirengęs, o kas verda herojų sielose. Be to, privalo pagalvoti ir apie vaidmens atlikimą, kameras... Žiūrovų vertinimu, R.Sabulis sako niekada nesistengiąs prognozuoti - vadovaujasi posakiu, kad kiekvienas vertina pagal savo sugedimo laipsnį.
„Su Nele Savičenko man jau ir iki „Nuodėmės užkalbėjimo“ yra tekę vaidinti panašioje scenoje Radiono Nachapetovo filme „Auštant“. Rodos, 1986-aisiais... Štai ten, tarp mūsų, pirmąkart susitinkančių vokietės ir ruso, iš tiesų gimsta erotika. Suprantat, jeigu žiūrovas susijaudina tik dėl nuogų kūnų grožio, tuomet nėra jokios prasmės - kinas tik tuomet laimi, jei žiūrovą jaudina ne nuogybės, o tai, kas vyksta tarp dviejų žmonių ekrane. Štai čia jau menas“.
Paklaustas, ar sudėtinga suvaidinti lytinį aktą techniniu požiūriu, Remigijus Sabulis atsakė, kad išties gerai suvaidinti seksą yra kur kas sudėtingiau nei mirtį ar muštynes: „Kad ir kokie būtume viduje laisvi, vis tiek esama tam tikrų blokatorių, kurie kausto. Tai jau nebepriklauso nuo profesijos - nė vienas Vakarų pasaulio žmogus išsirengęs viešumoje visiškai nuogai nesijaus natūraliai ir laisvai. Tai formuoja epocha, kultūra, moralė, tradicijos ir begalė kitų dalykų.
Turint visus tuos trukdžius omeny, reikia labai apgalvotai kurti lytinio akto vaizdą, nes ekrane visas susikaustymas bus matyti, neįtikins žiūrovo, atrodys komiškai. Kaip tik dėl to vaidindamas stengiuosi negalvoti apie tai, ką darau, sugalvoju, kuo užimti mintis, kad jos nekaustytų judesių“.
Pasak aktoriaus, tai yra intymūs dalykai, kuriems filmavimo aikštelėje stengiamasi sudaryti ypatingesnes sąlygas, saugančias aktorius nuo svetimos akies, kiek įmanoma sumažinama aplink zujančių žmonių... Holivude daroma dar subtiliau - jei aktorius ar aktorė nenori vienas su kitu vaidinti sekso, jie patys išsirenka dublerius. R.Sabulis sako, kad tai labai gera metodika, mat akto scenas ne su kiekvienu partneriu gali vaidinti - tokios scenos partneriai turi bent minimaliai jausti simpatiją vienas kitam.
Esama legendos, kad garsiam Holivudo aktoriui Jackui Nicolsonui jaunystėje besifilmuojant erotinėje scenoje nutiko taip, kad nesusivaldė ir išties pamylėjo aktorę. Paprašytas iš patirties pasakyti, ar taip galėtų nutikti, kvatodamasis aktorius atsakė, kad visko gyvenime gali pasitaikyti. „Jei taro jų užsimezgė dvasinis kontaktas, tuomet nieko nepaveiksi. Erotinių scenų filmavimas nėra toks viešas, kaip gali pasirodyti - iš aplinkinių būna tik kokie trys žmonės, aplinka intymi... Sunku patikėti, kad taip nutiko Nicolsonui, bet juk būna, kad tokios scenos pasibaigia ne tik seksu, bet ir romanais ar vedybomis“.
Tik štai gaila, kad pats aktorius Remigijus Sabulis gandais visai nesidomi - nieko nežino apie „savo nuotykius“ filmavimo aikštelėje ir už jos ribų. Kad ir su ta pačia Nele SAVIČENKO...
Jei apsinuoginti - tai tik dėl meno
Na, o ši, „Juliui“ pasiteiravus apie gandus ir reakcijas, trumpai nutyla ir atsako: „Laimė, prieš sutikdama filmuotis apie tai nepagalvojau - būtų buvę dar sunkiau. Išties, jei būčiau pasvarsčiusi apie tai, kad su tais pačiais žmonėmis, kurie matė mane apsinuoginusią, dūsaujančią ekrane, susitinku mieste, kasdienėse situacijose... Tai šiurpu“.
Paklausta, ar moteriai erotines scenas sunkiau vaidinti nei vyrui, neabejojo: „Žinoma, moteriai sunkiau, tačiau labai sunku ir apie tai kalbėti, paaiškinti kodėl. Galiu pasakyti, kad su kūno rodymu tai nesusiję - bent jau mano drovumas yra kitokios prigimties, man nėra drovu rodyti kūną, tačiau tokios scenos suardo kaži kokius neregimus moters privatumo laukus, todėl labai svarbu moteriai pasitikėti partneriu, su kuriuo ta scena kuriama“.
Aktorė sako, kad ryžtis tokiam vaidmeniui, išdrįsti kiekvieną kartą yra vienodai sunku, nepaisant patirties. Nelė prisipažįsta, kad su daugeliu lietuvių aktorių nesutiktų vaidinti tokioje scenoje. Remigijus Sabulis galėtų jaustis malonia išimtimi, mat aktorė su juo kine dirbusi begales kartų, vaidinusi ir erotinėse scenose, tad daugelis dalykų buvo savaime suprantami - požiūris į darbą, abipusis pasitikėjimas, profesionali reakcija į begales filmavimo metu iškylančių smulkmenų, kurios aktoriams gali virsti rimtu psichologiniu barjeru.
„Iš prigimties esu drovi, todėl kiekvieną kartą sulaukusi pasiūlymo filmuotis meilės scenose patiriu didžiulę įtampą, mane apninka spiečius abejonių, tuojau pat imu svarstyti, ar filmui tokių scenų iš tiesų reikia, ar tai tik režisieriaus sumanytas pikantiškas masalas žiūrovui. Niekada nesutikčiau vaidinti erotinėje scenoje, jei pati sau neįrodyčiau, kad to tikrai reikia, - jei ir sutinku apsinuoginti ekrane, tai tik dėl meno, o ne dėl erotikos“, - sako aktorė.
Kazanovos pravardę jau ir taip turėjo
Pagrindinį vaidmenį - meilės tinkluose įsipainiojusio kunigo - filme „Nuodėmės užkalbėjimas“ suvaidinęs aktorius Aleksas KAZANAVIČIUS sako, jog darbas prasidėjo nuo svarstymo, kaip reikės vaidinti, kaip jaustis - juk scenos partnerė aktorė Rasa Samuolytė (beje, atsisakiusi šia tema kalbėtis su žurnalistais, nes visi vien apie tai jos ir teklausinėja ir kad kalbėtis apie tai jai tiesiog gaila laiko), o ir pats Aleksas taip pat turi šeimą, jų abiejų šeimos draugauja, su Rasos vyru Dainiumi Aleksas vienas kitą laiko draugais...
Pasak aktoriaus, viskas baigėsi laimingai - Alekso žmona kantriai peržiūrėjo filmą ir neištarė nė vieno priekaišto, Dainius taip pat į nosį nepasiūlė.
„Galvoti apie tai buvo sunku, o atlikti - nepalyginti lengviau. Pasisekė. Pasisekė, kad sutapo mudviejų požiūris į darbą, nesijautė jokių nepatogumų nei vaidinant, nei po filmavimo, nei dabar“. Tačiau aktorius sako, kad kitą kartą (jei toks bus), teks viską vėl išgyventi ir psichologiškai rengtis iš naujo - lengviau nebus nė per nago juodymą.
Pasak aktoriaus, mylėtis ekrane nepalyginti sunkiau nei muštis. „Kai vaidini konfliktinę situaciją - turi tekstą, turi veiksmų laisvę, galimybę pasitelkti aplinkos daiktus, o kai du žmonės mylisi, tekstas negali gelbėti, o veiksmų spektras taip pat gana vienpusiškas, - juokiasi Aleksas. - Reikia išvengti gašlumo, sugebėti nerodyti to, ko nenori rodyti, ir vis dėlto sukurti dviejų besimylinčių žmonių iliuziją. Be to, visa tai reikia daryti taip, kad nebūtų juokinga žiūrėti, kad tai įtikintų, jaudintų“.
Paklaustas, ar kurdamas sceną pasirėmė asmenine patirtimi, aktorius juokiasi, kad visą kadruotę, vaizdo planus kuria režisierius ir operatorius, o aktoriai tiesiog turi jų idėjas įgyvendinti. Tarp aktorių nebuvo tariamasi - „dabar darom taip, o dabar taip“, nebuvo jokios erotinių fantazijų laisvės. Tai buvo darbas. Aktorius prisipažino, kad filmuodamasis apsinuoginęs net neuždavė sau klausimo, ar jo kūnas ekrane atrodys seksualiai, ar filmo žiūrovės ganys akis po jo linijas - tai, pasak Alekso, tebuvo personažo kūnas, toks, kokio reikėjo šiame filme. „Atvirai tariant, man net nemalonu įsivaizduoti, kad kaži kas žiūrėdamas tą filmą matys ne besimylintį kunigą, o mane“.
Aktorius nei prie šeimą, nei prieš Dievą nesijaučia padaręs nuodėmę (juk vaidino nuodėme besimėgaujantį jo tarną). Kunigai, pasak aktoriaus, taip pat žmonės, kurie irgi patenka į jausmų kryžkeles, kuriems taip pat visko gyvenime gali pasitaikyti.
„Filmas juk to personažo neteisia. Tiesa, iš kolegų aktorių visokių juokingų pastabų sulaukiu, bet naujo nieko neišgirdau - matot, Kazanova mane jau ir iki „Nuodėmės užkalbėjimo“ pravardžiuodavo, juk mano pavardė - Kazanavičius“.
