Išgirdę tokias sumas tiek studentai, tiek nekilnojamojo turto rinkos specialistai aiškina – išsinuomoti už tokią kainą buto Vilniuje neįmanoma.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Iš Alytaus į Vilnių studijuoti atvykęs Mykolas nuomojasi 1 kambario butą bendrabučio tipo name. Butas itin mažas, bet studentui, sako, to užtenka. Už 18 kvadratų būstą Žvėryno mikrorajone Mykolas sumoka 440 eurų be komunalinių mokesčių.
Mykolas pripažįsta, kad net ir padedant tėvams, tai – didelė suma. O nuomos kainos Vilniuje didelės. Su tėvais būsto ieškojo bemaž pusę metų ir tik tokia kaina būstą pavyko surasti.
Tad Mykolas, tik atsikraustęs į Vilnių, kreipėsi dėl nuomos kompensacijos į savivaldybę. Savivaldybė padengė beveik pusę nuomos kainos – 210 eurų kas mėnesį. Tad Mykolas ir jo tėvai galėjo bent šiek tiek atsipūsti ir nereikėjo taip stipriai veržtis diržų.
O dabar reikia už viską pilnai mokėti. Mat nuo naujų metų pasikeitė įstatymas ir dabar Mykolas kompensacijos būsto nuomai jau negauna. Mykolo gyvenime niekas nepasikeitė, per metus pasikeitė tik valdininkų požiūris – Mykolas per mažai uždirbo, kad gautų kompensaciją.
„Reikėjo iš naujo pateikti prašymą ir mano prašymo nepatenkino, nes pas mane buvo per mažai pajamų. Tai aš čia galvoju, studentui? Pajamos? Čia kažkas ne taip“, – sako studentas.
Keičiasi kompensacijos gavimo tvarka
Klaidos išties nėra, sako valdininkai. Norint gauti paramą būstui, studentas per praėjusius metus turėjo uždirbti 10 tūkstančių eurų, kad gautų pilną kompensaciją. Jei studentas uždirbo 10 tūkstančių eurų per metus ir jo būsto nuoma per mėnesį kainuoja 440 eurų, studentas gali gauti 106 eurų kompensaciją.
„Jeigu žmogus pradeda dirbti tik baigęs studijas ir dirba tik kelis mėnesius per metus, jis deklaruoja visų metų pajamas ir vidutinė pajamos per mėnesį gaunasi mažos“, – teigia ministerijos atstovas Ramūnas Šveikauskas.
Mykolas sako pernai dirbęs keletą mėnesių, tačiau sunkias studijas suderinti su darbu – sudėtinga.
„Gaudavo apie 450-460. Tai jeigu nuoma 440, lieka 20 eurų ir dar komunaliniai. Tai dar iš savęs turiu primest“, – tikina Mykolas.
Pasirodo, pinigus skirstanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į paramos prašančiųjų sąrašą įtraukia ir studentus, ir mažai uždirbančius, kuriuos siekiama įpareigoti nuolat dirbti. Nors kaip sako Mykolas, studento ir dirbančiojo situacijos visiškai skirtingos.
„Tai susiklostė situacija dabar taip, kad studentai pagal savo socialinį statusą nelabai gali pretenduoti į tą paramą, kuri yra skiriama pažeidžiamoms grupėms“, – teigia Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.
Siūlo nuomotis kambarį arba bendrabutį
Negana to, pasak ministerijos, paramos žmogus gali negauti ir dėl to, nes būstas per brangus pagal uždirbamas pajamas. Pavyzdžiui, jei studentas per metus dirbdamas kelis mėnesius uždirbo 3000 eurų. O nuoma per mėnesį kainuoja 400 eurų. Tai paramos jis negaus. Ministerijai atrodo, kad būstą Vilniuje laisvai galima išsinuomoti už 200 eurų.
„Viso nuomos sutarties sandorio vertė būdavo nuo 150 iki 250 eurų“, – tikina ministerijos atstovas Ramūnas Šveikauskas.
„Turbūt kambarį. Atskiro buto, būsto miesto centre, ar bent jau gyvenamuosius rajonuose už tokią sumą niekaip“, – atkerta nekilnojamojo turto specialistas Marius Čiulada.
Valdininkai ir aiškina, kad niekas apie butą ir nekalba. Arba siūlo eiti gyventi į bendrabutį. Stebisi nekilnojamojo turto specialistas, iš kur tokias nuomos kainas traukia ministerija. Juolab kambarių nuoma, pasak specialisto, jau „išeina iš mados“.
Studentų sąjunga sako, kad pasikeitus būsto nuomos kompensacijos tvarkai, jau sulaukia studentų skundų, kad šie negali išsimokėti už būsto nuomą. Dėl netikėtų pokyčių studentų sąjunga jau kreipėsi į ministerija, tačiau aiškaus atsakymo iš jų nesulaukė.
Ministerija aiškina, kad įstatymas keitėsi dėl to, nes paramos prašytojai piktnaudžiaudavo kompensavimo tvarka. Išsinuomodavo būstą už tūkstantį ar daugiau eurų, nors per metus uždirbdavo kur kas mažiau. Ministerija ramina, kad jau girdi studentų skundus ir jau ėmėsi pokyčių. Dabar studentas įpareigojamas iš savo kišenės padengti 40 procentų nuomos kainos dalies.
„Įstatymo projekte pateiktas siūlymas, kad paramos gavėjas, trisdešimt procentų nemažesnę nuomos kainą apmokėtų pats. O jau skirtumas, ne daugiau, kaip nustatyti dydžiai, tai jau būtų valstybės kompensuojama dalis“, – sako R. Šveikauskas.
Tik abejoja studentai, kad tie pokyčiai bus naudingi, nes ministerija niekur nekalba apie pusę etato dirbančius ir mažai uždirbančius studentus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
