Penki žavūs, talentingi, puikiu humoru pasižymintys vyrukai savo išradingumu stebina ne tik Panevėžio apskritį, bet ir visą Lietuvą. Grupė „Nešpėtni bernai“ atsiranda visur, kur reikia geros nuotaikos.
Groja dėl linksmumo
Grupė „Nešpėtni bernai“ gyvuoja trejus metus. Per tą laiką dalyvauta įvairiuose festivaliuose, vestuvėse, krikštynose, gimtadieniuose, dainavo labdaringuose koncertuose. Koncertuoti teko ir plaukiant kanojomis.
Nors visi vyrai labai skirtingi, bet kiekvienas yra ragavęs muzikos mokslų. Grupės vadovas Justinas Kanaporis dirba muzikos mokytoju, 26-erių Darius Jakštonis – muzikantas, trimitą pučiantis 21 metų Paulius Zimaitis studijuoja aplinkosaugininką. Bosinė gitara paklūsta kineziterapiją studijuojančiam 20 metų Sauliui Serdikevičiui, o dvidešimt dvejų muzikantas Jonas Tamošiūnas ūkininkauja.
Vaikinai nesitiki šlovės, garbės, pinigų ar populiarumo. Scenoje jiems tiesiog patinka gerai praleisti laiką.
Grupės muzikos stilius įvairus. „Nešpėtni bernai“ groja roką, popsą, džiazą, jiems nesvetima liaudiška muzika. Svarbiausia – kad kūriniai būtų ekspresyvūs.
„Mūsų grupė – tikras muzikos fabrikėlis“, – juokauja penketukas.
„Mūsų tikslas – kad patiems būtų smagu. Per trejus metus supratau, kodėl žmonės mus myli. Scenoje ir patys linksminamės, ir kitus užkrečiame gera nuotaika. Tai – mūsų laisvalaikis“, – tvirtina J. Kanaporis.
Justinas sako, kad grupė atsirado neplanuotai. Prieš kelerius metus jis dirbo viename iš kultūros centrų ir vadovavo jaunimo ansambliui „Quatro“.
Vieni jo nariai išvažiavo mokytis, kiti pradėjo dirbti. Tačiau ansamblyje liko du Justino mokiniai – Jonas ir Saulius. Kad būtų linksmiau gyventi, trijulė grodavo savo malonumui. Tačiau kai prie komandos prisijungė Darius ir Paulius, pasidarė kur kas įdomiau. Grupė sugalvojo pavadinimą ir pradėjo koncertuoti.
„Kartą visi susėdome prie stalo ir bandėme išrinkti grupei įdomų pavadinimą. Pamenu, tada mums nelabai sekėsi. Kitą rytą pas mane atėjo Darius ir sako, kad reikia kokio nors gero senovinio lietuviško žodžio. Internete pradėjome ieškoti ko nors originalaus. Radome senų tarmiškų žodžių žodynėlį. Labai patiko, tiesiog lipte prilipo Kupiškio krašte vartojamas žodis „nešpėtnas. Taip ir gimė mūsų grupės pavadinimas – „Nešpėtni bernai“, – prisimena J. Kanaporis.
Gimtadienio dovana – batai
Juodos klasikinės kelnės iki kulkšnių, baltos kojinės, dėvėtų drabužių parduotuvėje pirkti marškiniai, per akciją įsigytos skrybėlės ir labai brangūs batai – tai „Nešpėtnų bernų“ koncertinė apranga.
Pirmojo grupės gimtadienio proga vaikinai sau pasidovanojo naujus batus, juos pagal specialų užsakymą pasiuvo viena Kėdainių bendrovė.
„Pradžia buvo labai sunki. Buvome jauni ir nepatyrę. Bet į pirmąjį gimtadienį pasikvietėme būrį draugų, politikų, Seimo narių. Per pirmuosius veiklos metus sugebėjome iš dėvėtų drabužių parduotuvės nusipirkti tik marškinius, turėjome trumpas kelnes ir svajojome apie naujus batus.
Už koncertus gaudavome truputį pinigų. Bet grupės nariams sakydavau, kad nieko neuždirbome arba gavome mažiau nei iš tikrųjų. Taip sukaupiau biudžetą. Per gimtadienį pasakiau: turim pinigų, važiuojam pirkti batų. Pradžiuginau vaikinus, bet teko atskleisti paslaptį, kaip staiga praturtėjome“, – prisimena J. Kanaporis.
Paklausti, kiek teko pakloti sunkiai uždirbtų pinigų už įspūdingus, specialiai jiems siūtus batus, vaikinai tik šypteli: „Batai buvo brangūs, oi, net labai brangūs.“
Įvaizdžiui dar trūko skrybėlių. Vaikščiodami po prekybos centrą vyrukai pamatė skrybėles. Nors jos nebuvo itin patogios, suviliojo maža kaina.
„Tada dar nežinojome, ko mums iš tiesų reikia. Darius vitrinoje pamatė paprastas, juodas skrybėles. Apžiūrėjome – lyg ir neblogos. Pasimatavome, pavartėme ir žiūrime į etiketę. O ten užrašyta tik dešimt litų. Negalėjome patikėti, kad taip pigu. Taigi skrybėles nusipirkome ne todėl, kad jos mums būtų labai patikusios, bet dėl to, kad buvo pigios. Kad būtų linksmiau ir gražiau, jas aprišome baltomis juostelėmis“, – „Sekundei“ pasakojo Justinas.
Patys savo įvaizdžiu besirūpinantys vaikinai sako, kad kasmet vieni kitiems dovanoja naujų kojinių, nes, kaip juokauja, senosios dažniausiai būna plautos vos kelis kartus per metus arba visai vandens nemačiusios. Tokios dovanos ne tik praktiškos, bet ir praskaidrina nuotaiką.
Per pirmuosius gyvavimo metus grupės nariai labai susidraugavo, tapo geriausiais draugais. Pasidovanoję batus, antrojo gimtadienio proga išleido kompaktinę plokštelę „Nešpėtni bernai išjojo ulioti“. Dabar komanda intensyviai rengiasi kitam iššūkiui. Po trečiojo gimtadienio vyrukai planuoja sukurti dainą ir nusifilmuoti vaizdo klipe.
„Mes esame kaip kumštis, vieni be kitų jau nebegalime gyventi. Džiaugiamės, kad turime savo klausytojų ratą. Į gimtadienį pasikviesime daug draugų, pažįstamų, šokėjų, muzikantų, bus nemažas koncertas“, – kalbėjo Justinas.
Dainuoja serenadas
Nors grupė atsakingai rengiasi pasirodymams, kartais ne viskas einasi kaip iš pypkės. Sykį vienam iš grupės narių teko koncertuoti basomis įsispyrus į batus.
„Mūsų kojinės ilgos, iki kelių. Tai svarbus akcentas. Jau ketinant lipti į sceną Paulius pasakė, kad namuose paliko kojines. Ką padarysi, sakom, teks dainuoti be kojinių.
Jis kaip tik tuo metu turėjo dainuoti solo. Kūrinys tada dar neturėjo pavadinimo. Scenoje man šovė spontaniška mintis: Pauliaus kūrinį reikia pavadinti „Basakojo valsu“, – nuotykį prisiminė Justinas.
Gražiai sugyvenanti grupė gimtadienio proga vieni kitiems ne tik dovanas dovanoja, bet ir po langais serenadas dainuoja.
„Neseniai sveikinome Darių. Jam suėjo 26 metai. Susirinkome prie laiptinės, išsitraukėme instrumentus, užgrojome ir uždainavome. Žiūrim – kaimynai ploja, Darius ašaroja“, – šypsodamasis prisiminė Justinas.
Romantiškų dainų sulaukia ir prie vyrų kompanijos prisijungusios jų mylimosios.
Vaikinai pripažįsta, kad jos taip pat kūrybingos, turi gerą humoro jausmą, tarpusavyje puikiai sutaria.
„Žmonos mus palaiko, bet koncertams užsitęsus iki 8 valandos ryto visi gauname velnių. Iš pradžių joms tikrai nebuvo lengva, reikėjo nemažai laiko, kad priprastų prie tokio mūsų režimo. Kai į namus pradėjome nešti daugiau pinigų, viskas pasidarė gerai“, – juokiasi vaikinai.
Kartą į koncertą grupę lydėjo Justino ir Dariaus žmonos.
„Joms reikėjo prisistatyti. Įsivaizduokit: užlipa ant scenos ir sako: mes esam „nešpėtnų bernų“ žmonos. Gerai pajuokavo: juk jos dvi, o mes – penki“, – šypsosi Justinas.
Uždarbiavo prie tilto
Praėjusią vasarą grupė savo jėgas išbandė Palangoje. Į automobilį prisikrovę antklodžių, pagalvių, pasiėmę aprangą ir instrumentus, vaikinai uždarbiauti ir laimės ieškoti patraukė į pajūrį.
Jau pirmąjį vakarą penketukas iš lagaminų išsitraukė raudonus marškinėlius su užrašu „Nešpėtni bernai“ ir patraukė prie tilto linksminti poilsiautojų. Vaikinai pamena, kad tą vakarą jie iš praeivių uždirbo kiek daugiau nei šimtą litų.
„Mums pasirodė labai mažai, buvom kiek sutrikę, bet iš klaidų pasimokėm. Jau kitą vakarą apsirengėme šventiškai – pasipuošėme koncertine apranga. Ir mums pasisekė: užsidirbome net penkis šimtus litų. Iš Palangos grįžome patenkinti – parsivežėme po dvidešimt litų. Viską išleidome nakvynei, maistui, pramogoms. Bet ne čia esmė. Svarbiausia, kad susipažinome su kitais muzikantais, išmokome naujų dainų, įgijome kitokios patirties“, – tvirtino Justinas.
„Nešpėtnų bernų“ grupės muzikantai.Šauni komanda dažnai susigalvoja, kaip praskaidrinti gyvenimą. Visi, išskyrus Saulių, turi mylimąsias. Kad jam nebūtų liūdna, vaikinai tiesiog išgalvojo nematomą asmenybę, vardu Jurga.
„Mums buvo gaila Sauliaus. Todėl sugalvojome, kad jis turi merginą Jurgą. Palangoje net kūrinys gimė apie Sauliaus mylimąją“, – sakė Justinas.
Vaikinai pasakojo, kad Palanga jiems iškrėtė ne vieną pokštą. Pavyzdžiui, užsižiopsojęs į gražuolę romę Paulius pamiršo natas.
„Grodami prie Palangos tilto turėjome trumpą romaną. Paulius ant tilto pamatė jauną gražią čigonėlę. Ir taip į ją užsižiūrėjo, kad net groti užmiršo. Bet jų žvilgsniai kaip greit susitiko, taip greit ir išsiskyrė – mergina nuėjo. Bet nieko tokio. Ta proga Paulius mums dainą sukūrė apie jūreivį“, – pasakojo grupės vadovas.
Sulaukia staigmenų
Vaikinai įvairių dovanų sulaukia iš savo klausytojų ar užsakovų. Gerbėjos jiems dažniausiai dovanoja gėlių, įvairių rankdarbių, teko gauti ir namie keptos duonos. Kartą po koncerto penketukas liko itin maloniai nustebintas.
„Paskambino viena moteriškė iš Kupiškio ir paprašė mūsų padainuoti labdarai. Mes nuvažiavome, pakoncertavome, pašėlome, viskas praėjo gerai. Tada moteris į salę atitempė didžiulį maišą. Iš jo pradėjo traukti juodas, baltas, tautines liemenes, varlyčių komplektus. Ir visai tai mums padovanojo“, – prisimena Justinas.
Dar vienas linksmas nuotykis nutiko vestuvėse. Tada grupė koncertavo Biržų krašte.
„Gavome didelį, gražų, labai skaniai atrodantį tortą. Nunešėme jį į virtuvę ir šeimininkių paprašėme, kad įdėtų į šaldytuvą ir labai saugotų. Kai važiavome namo, visą kelią laikiau įspūdingai atrodantį tortą. Grįžęs padėjau į šaldytuvą ir palikau nakčiai. Su grupės nariais buvome nusprendę, kad gražuolį tortą valgysime kitą dieną. Visi susirinkome, išviriau kavos, arbatos. O Saulius, nelaukęs, kol bus supjaustytas tortas, pirštu pabandė pakabinti kremo. Bando vieną kartą, kitą, žiūrim, kad jam nesiseka. Tada puolėme stuksenti, ir ką jūs manot – tortas buvo medinis. Namo parsivežėme tiesiog kaladę“, – juokėsi grupės vadovas.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
