„Balandžio 3 dieną turėjo įvykti mano darbų paroda,tačiau ji atidėta neribotam laikui. Turiu galimybę pristatyti vieną neįvykusią parodą, kuri turėjo atsidaryti balandžio 17 d. Vilniuje. Ši paroda turėjo būti atidaryta gyvai gegužės mėn. „Artcafe“ Vilniuje, bet mums visiems teko pakoreguoti savo planus“, – taip šiauliečio menininko Vilmanto Dambrausko suburti kūrėjai į „Facebooko“ grupę „Neatšaukti atidarymai“ sveikinasi su virtualių savo parodų lankytojais ir kviečia pamatyti savo darbus.
Sausio mėnesį šios idėjos autorius pats spėjo atidaryti savo parodą, kurioje sulaukė gausybės bičiulių sveikinimų, tačiau tokie vaizdai iš mūsų gyvenimo išnyko ir menininkai į savo parodas gyvai pakviesti negali ir greitu laiku dar tikrai negalės. Nebent virtualiai. Per gerą mėnesį idėjos autorius sukurtame puslapyje „Facebooke“ eksponuoti savo darbus pakvietė beveik 300 menininkų.
„Tokios platformos nebuvo, kur pristatomas Lietuvos menas, tikrai Lietuvos, nes peržengia Šiaulių ribas. Tai yra vienoj krūvoj ir labai patogus yra žiūrėjimas, tiek meno vienu metu ir žmonės prašo, kad platforma gyventų toliau, po karantino“, – sako menininkas Vilmantas Dambrauskas.
Pasak pašnekovo, sunkiausiai kolegas buvo prikalbinti įrašyti prisistatymus. Tačiau autoriaus žodis tarsi privalomas kiekvienos parodos atidarymo atributas, jis privalomas ir visiems prisistatantiems „Facebooko“ grupėje, daug kam tai buvo ir nauja patirtis, o kai kurie prisistatė ir be žodžių.
„Aš pats savo kailiu esu patyręs, kad tai pati nemaloniausia parodos ritualo dalis kai reikia kalbėt. Nes visą laiką visi menininkai galvoja, ką čia kalbėti – viskas kabo ant sienų – eikit ir žiūrėkit. Žinokit labai yra sunku kalbėt apie savo kūrybą apie savo baigimus ir visą kitą. Taip, kad nekalbėsiu daug, tiesiog man atrodo, kad darbai turi kalbėti patys už save. Už mane“, – pasakoja V. Dambrauskas.
Autoriui prisistatant iš namų, galima akies krašteliu pamatyti jo darbo aplinką. O kai kurie menininkai ir aprodo savo dirbtuves, ir papasakoja, kas jose vyksta:
„Sveiki, esu tapytoja Mykolė, šiuo metu esame mano tapybos studijoje Antakalnyje, po kurią kviečiu jus pasivaikščioti kartu su manim. Va čia gimsta visi tapybos darbai. Ir jų paieškos. Pastaruosius metus kūriau Lietuvos peizažo tema. Ir šie darbai kabojo Mažvydo bibliotekoje – personalinėje parodoje.“
Neatšauktų atidarymų idėjos autoriui ši veikla tapo pagrindine karantino metu ir trunka kone visą dieną.
„Aš nepastebėsiu to karantino, man reikės klausinėti kas per jį įvyko, nes dirbu nuo ryto iki ryto. Greičiausiai tai ir buvo mano ir paties tikslas, kažkuo užsiimti ir kad būtų žmonėm kažkoks gėris. Darbas vyksta kasdien“, – teigia V. Dambrauskas.
Kūrėjai džiaugiasi atsiradusia galimybe pasirodyti ir prisistatyti platesnei auditorijai ir pritaria, kad tokia platforma turėtų veikti nuolat.
„Nes iš tikrųjų labai nuostabu, kai menininkai gali jungtis, šnekėti, rodyti ir viską gali vienoj vietoj pamatyt. Tai čia ne tik karantino metu reikia daryt, čia visą laiką tokius dalykus reikia daryt“, – kalbėjo fotomenininkas Marius Čepulis.
„Menas gelbsti pasaulį, ir tai ne kartą mums įrodė įvairūs istorijos tarpsniai. Ir vienas iš tų tarpsnių vyksta dabar kai mes esame kovoje su koronavirusu“, – sako muzikantas Martynas Levickis.
„Galit patikėt, mūsų jau 10 tūkst. Įsivaizduojat Žalgirio areną, kuri kas dieną renkasi žiūrėti meno? Tai mes – viską darome teisingai, gera proga švęsti“, – pasakoja menininkas V. Dambrauskas.
Karantino metu kaip ir visiems – menininkams trūksta bendravimo, ir širdelių ar patiktukų dėliojimas ar geras komentaras po jų darbais gal bent šiek tiek atstoja to bendravimo stygių.
