LTV kiekvieną dieną per reklamines pertraukėles praneša savo žiūrovams, kiek dienų liko iki Eurovizijos konkurso, tad šiandien tai yra prielaida dar kartą panagrinėti mano mėgiamą temą „muzika ir politika“. Jau aišku, kad Eurovizijos konkurse Maskvoje nedalyvaus Gruzijos atstovai. Pačioje Gruzijoje po pernykščio karinio konflikto su Rusija buvo daug diskutuojama, ar verta vykti į šį prestižinį konkursą, kuris šiemet vyks Rusijos sostinėje, ar ne. Galiausiai Gruzija nusprendė neboikotuoti šiemetinės Eurovizijos, tačiau tada Europinei transliuotojų sąjungai (ETS) neįtiko nacionalinę atranką laimėjusią grupės „Stefane ir 3G“ daina We Don‘t Wanna Put In. Dainoje buvo pastebėtos politinės aliuzijos. Patys atlikėjai irgi neslėpė, jog jų pagrindinis tikslas buvo pasakyti, jog Gruzijai „nereikia putiniškos politikos“ jokiose jos atmainose. ETS siūlė Gruzijai perdaryti dainos tekstą į neutralų, tačiau atlikėjai atsisakė tai padaryti, o Gruzija nusprendė nebesiųsti šiemet savo atstovų į Maskvą.
Praeitą savaitę taip pat pasirodė pranešimas, jog Gruzija ruošiasi pravesti alternatyvų muzikinį šou. Jis turėtų įvykti tomis pačiomis dienomis, kaip ir Eurovizija. Apie tai pranešė skirtingos informacinės agentūros, remdamiesi „Rustavi-2“ televizijos pranešimu. Kol kas apie alternatyvų konkursą, kurį rengia Tbilisis, žinoma nedaug. Pranešama, jog jame dalyvaus 22 atlikėjai iš 15 šalių. Pats muzikinis šou turėtų vykti hipodromo teritorijoje, įėjimas į jį bus nemokamas. Kokios šalys ir kokie atlikėjai palaikys Gruzijos rengiamą muzikinį šou, neskelbiama. Bet tai, jog minimi konkretūs skaičiai, leidžia numanyti, jog visi organizaciniai klausimai jau suderinti.
Tai, jog Gruzija šiemet nedalyvaus Eurovizijos konkurse, lėmė konkurso taisyklės. Viename iš jų punktų (punktas 4.9) nurodoma, jog konkurso dalyviai neturi naudoti politinių ar kitokių šūkių. Kitaip sakant, Eurovizijos organizatoriai visada siekė kiek įmanoma depolitizuoti konkursą ir reikėtų pripažinti, jog tai teisinga taktika, vertinant šio tarptautinio renginio mastą. Tačiau ne paslaptis ir tai, jog šis konkursas iš esmės yra labai politizuotas. Kalbų apie tai pasigirsta kiekvienais metais. Kaimynai balsuoja už kaimynus, balsavimo rezultatams didelę įtaką turi skirtingose šalyse gausiai gyvenančios etninės grupės ir emigrantų bendruomenės. Pagal konkurso rezultatus būna bandoma atspėti politines nuotaikas Europoje. Gal tokie spėliojimai ir panašūs į būrimą iš kavos tirščių, tačiau tam tikro racionalumo jose yra. Klausimas, ar Rusijos atstovas būtų laimėjęs pernai Euroviziją, jei konfliktas Pietų Osetijoje būtų įvykęs ne po, o prieš šį konkursą. Atsakymo dabar jau neatrasime.
Ar Gruzija ko nors pasieks, rengdama alternatyvų muzikinį šou? Tai irgi suktas klausimas. Pirmiausiai, tenka pripažinti, kad vargu ar Tbilisyje vyksiantis renginys galės nukonkuruoti Eurovizijos konkursą. Vis vien visa Europa stebės tai, kas vyks Maskvoje. Eurovizija yra pernelyg populiari (o ir šis populiarumas formavosi ne vienerius metus), kad ją galėtų nukonkuruoti koks nors kitas šou. Šiuo atveju „alternatyvi Eurovizija“ gali būti vertinama kaip Gruzijos „politinė deklaracija“ arba „ypatinga nuomonė“. Kitas klausimas, kiek plačiai ši „politinė deklaracija“ bus pastebėta.
Didesnę reikšmę ši „alternatyvi Eurovizija“ turi vidinės politikos kontekste. Čia pasiekiami keli tikslai. Pirmiausiai, šis muzikinis šou leis Gruzijos gyventojams nesijausti nuskriaustiems dėl to, jog jų atlikėjas nedalyvauja Eurovizijoje. Kartu tai ir pasirinkimo laisvė. Gruzijos gyventojai galės nuspręsti, ką žiūrėti – dainos konkursą, vykstanti šalies, kuri parodė save kaip agresorę, sostinėje, ar savo šalyje rengiamą tarptautinį muzikinį šou.
Gruzija yra maža šalis, bet su giliomis ir šauniomis dainavimo tradicijomis. Be to, įtempti santykiai su Rusija, ilgametė tyli konfrontacija išmokė Tbilisį informacinio karo, kurį taip mėgsta Maskva, subtilybių. Iš esmės, „alternatyvi Eurovizija“ yra tikrai neblogas sumanymas, gera galimybė Gruzijos žmonių vardų pabandyti pasakyti, jog jie Don‘t Wanna Put In (arba tiesiog – Don‘t Wanna Putin). Norisi tikėtis, kad šie žodžiai galės būti ir pasakyti, ir išgirsti.
Viktor Denisenko
