Prasidejo Hadža – didžiausias pasaulyje kasmetis musulmonų susirinkimas. Didžioji mečetė, Islamo tikėjimo centras, jau auštant buvo pilna džiugiai nusiteikusių piligrimų. Jie vilkėjo paprastus baltus drabužius, rekomenduojamus piligrimystei, ir miegojo ant balto marmuro grindinio šalia mečetės. Taip šių dienų vaizdus aprašo „Dailymail.co.uk“ šaltiniai.
„Aš didžiuojuosi, kad esu čia, nes čia galima išvysti žinią, kad musulmonai yra vieningi. Žmonės, kalbantys įvairiomis kalbomis, meldžiasi vienam Dievui“, – sakė Fahmis Mohammedas al-Nemras iš Egipto.
Nukeliauti į Meką bent karą savo gyvenime turi kiekvienas musulmonas, kuris gali sau leisti brangią ir sudėtingą piligriminę kelionę. Tai yra pareiga, privaloma tiek sunitams, tiek šiitams, nepaisant įtampos tarp šių dviejų pagrindinių islamo atšakų.
Saudo Arabijos vadovybė pranešė, kad per šį religinį įvykį ir jie yra pasiruošę susitvarkyti su bet kokias nesklandumais. „Jei kas nors nutiktų, situacija bus suvaldyta“, – teigė vidaus reikalų ministras princas Ahmedas. Pasak ministro, nors regioną krečia neramumai, politiškai motyvuoti religiniai incidentai yra mažai tikėtini.
Saudo Arabijos valdžia jau turi skaudžios patirties, kai šią religinę šventę užtemdė smurto protrūkiai. Pavyzdžiui, 1979 m. užpuolikai užgrobė didžiąją mečetę, taip pradėdami dvi savaites trukusią apgultį, kurios metu mirė šimtai žmonių.
Pagrindinė potenciali grėsmė šiuo metu kyla dėl Saudo Arabijos ir Irano konkurencijos regione. Pirma, Saudo Arabijoje gyvena daugiausiai sunitai, o Iranas yra valdomas šiitų. Kita svarbi nesantaikų sritis – Sirijos karinio konflikto vertinimas. Saudo Arabija remia sukilėlius, kovojančius su Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu, kuris yra Irano sąjungininkas.
Nepaisant to, kad Saudo Arabija ir Iranas konkuruoja dėl pozicijų regione ir nesutaria dėl Sirijos bei kitų klausimų, ministras teigė, jog politika neturėtų užtemdyti tikėjimo šventės.
Nepaisant Saudo Arabijos valdžios pranešimų, net pačioje Mekoje pasigirsta nuomonių, kurios gali padidinti ir taip tvyrančią įtampą.
Egiptietis dvasininkas Yusufas al-Qaradawis praėjusią savaitę kvietė musulmonus atskirti Iraną ir Rusiją per piligrimystės laiką dėl jų palaikymo B. al Assadui. Šį penktadienį savo pamoksle Mekos didžiojoje mečetėje imamas Salehas bin Abdullahas Hamidas taip pat pasisakė prieš smurtą Sirijoje ir šaukėsi Dievo, kad kad būtų kovojama prieš tautos engėjus. Patys piligrimai sakė, kad jie meldžiasi, jog kovos baigtųsi.
Praėjusiais metais Meką šiuo laikotarpiu atlankė apie 3 milijonai musulmonų. Saudo Arabijos valdžios duomenimis, šiais metais kol kas yra atvykę apie 1,7 milijono piligrimų iš užsienio ir apie 200 tūkstančių iš pačios Saudo Arabijos.
Mekos prekybininkai, garsėjantys visame arabų pasaulyje, jau džiaugiasi klestinčia prekyba, nes piligrimai masiškai perka tokius suvenyrus kaip maldos karoliukai, kilimėliai, Koranai, auksas ir t.t.
Kadangi visi musulmonai, besimeldžiantys penkis kartus per dieną, kiekvienos maldos metu turi atsisukti į svarbiausią šventyklą Mekoje – Kaabą, atvykimas į šią šventovę yra didžiulė patirtis. Kuomet atvyksta į Meką, piligrimai šią šventovę turi apeiti septynis kartus.
Saudo Arabijos karalius yra formaliai vadinamas dviejų Mekos šventųjų mečečių saugotoju. Šia patikėta misija ir titulu karališkoji šeima ilgą laiką grindė savo teisę valdyti Saudo Arabiją. Per pastarąjį dešimtmetį jie taip pat išleido milijonus dolerių, siekdami praplėsti didžiąją mečetę ir kurdami naują infrastruktūrą, kuri leistų išvengti grūsčių ir chaotiškų palapinių miestelių.
