Jeigu manote, kad triukšmas, kurį girdite aplink yra sukuriamas tik išorinio pasaulio – labai klystate.
Pasirodo, kuomet mūsų smegenys išgirsta garsą, jo suvokimas grindžiamas abiem – išorinių įvykių skleidžiamų virpesių identifikacija ir savo paties lūkesčiais.
Pasiklausykite šį 50 sekundžių garso įrašą ir įsitikinkite patys.
Įraše galima išgirsti skaitmeniniu būdu pakeistą garsą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai beprasmis. Tačiau Filadelfijos Franklino instituto vyriausioji biomokslų tyrėja Jayatri Das paleidžia nemodifikuotą įrašą, kuriame girdėti, kaip moteris klausia ar „Konstitucija centras yra kitoje stotelėje?“. Tuomet antrą kartą pasiklausius šio „beprasmio“ garsų kratinio, jo reikšmė staiga tampa aiški. Taip yra todėl, kad žmogaus smegenys tikisi kažką išgirsti, jos pakeičia garso suvokimą, kad šis atitiktų lūkesčius.
Psichologai ir mokslininkai vis dar negali tiksliai paaiškinti, kas sukelia šį reiškinį, tačiau jis vyksta ir vizualiai. Pavyzdžiui, prisiminkime Pasaulio futbolo taurės čempionato logotipą, kuriame pavaizduotas trofėjus su abstrakčiu futbolo kamuoliu viršuje. Vienam asmeniui tai priminė žmogų, užsidengusį veidą delnu („palm face“) ir jis tuo pasidalino internete. Nuo to laiko, daugeliui šio įvaizdžio nebeįžvelgti sunku.
Kitas žinomas pavyzdys yra optinė iliuzija su šunimi, kurią, manoma, sukūrė Bristolio universiteto mokslininkas Richard Gregory. Vaizdas atrodo beprasmis, kol geriau įsižiūrėjus nepradedi įžvelgti dalmatino kontūrų.
Psichologai vaizdinius triukus naudoja, siekdami ištirti, kaip veikia smegenys. Dažniausiai jie pasitelkia vaizdus, kuriuos galima interpretuoti dvejopai. Vienas iš žinomiausių tokio tipo paveikslėlių yra anties ir triušio triukas. Pirmą kartą pažvelgus į piešinį, jūs, ko gero, išvysite į dešinę atsisukusį triušį. Tačiau pažiūrėjus į paveikslėlį dar kartą figūra tampa į kairę žiūrinčia antimi. Tai vadinama „dviejų padėčių“ vaizdiniu.
Nors žiūrovai negali matyti abiejų figūrų tuo pačiu metu, tačiau vaizdinio suvokimas periodiškai keičiasi.
Anties ir triušio iliuziją 1899 metais išpopuliarino amerikiečių psichologas Joseph Jastrow, kuris siekė įrodyti, jog mes matome ne tik akimis, bet ir „smegenimis“.
Šios gudrybės atskleidžia, kad tai, ką žmonės girdi ar mato kartais gali atspindėti daugiau jų pačių lūkesčius, negu realybę.
