Tėvai, naudojantys šią programą dažnai sako, jog vaikas negabus, neklusnus, netvarkingas, t. y. blogas. Deja, ne tokią gerą išvadą po 10-15 metų jis padaro pats. Ta išvada: „Esu blogas, taigi į gėrį neturiu teisių”. Nuoseklus, atitinkantis šią programą teiginys, jog tikrai dora, t. y. gera, mergina (vaikinas) nesidomi blogais dalykais, t. y. seksu. Toks jaunuolis jaučiasi blogas ir mano jog dėl šios priežasties turi blogų minčių ir poreikių. Jei kas turi panašių - irgi yra blogas, o todėl su juo/ja galima elgtis taip kaip su geraisiais nesielgiama.
Programa „tik po to”. Toks programavimas dažniausiai aiškiai išreikštas tiksliais, konkrečiais nurodymais: „Nesimylėk, kol neištekėsi, netekėk, kol nebaigsi universiteto, ir t. t.”. Šie reikalavimai gali būti gana protingi. Blogesnė jų forma — pirmiau tai, kas svarbu (darbas, mokslas, sportas ir kt.), po to - kas nesvarbu (meilė, santuoka, seksas). Kadangi kiekvienam gyvenimo atvejui nuoseklią veiksmų seką sudaryti vargu ar pavyktų, programa supaprastinama - seksas ir meilė leidžiama po to, kai bus baigti svarbūs darbai (tarsi juos būtų įmanoma pabaigti).
Taigi laikas suskirstomas labai aiškiai — 95 proc. jo skiriama pareigoms ir pasiruošimui ateičiai, 5 proc. — dabarčiai ir malonumui. Šios programos rezultatas — nuvargusios namų šeimininkės bei rūpesčių persekiojami verslininkai. Ir jiems, ir joms intymumas uždraustas tol, kol nebaigti visi namų ruošos darbai, nesutvarkyti verslo reikalai. Todėl pačiu smagiausiu momentu moteris, ugdyta pagal šią programą, sako: „Pamiršau išjungti viryklę”, o jo džiaugsmus nutraukia mobiliojo telefono skambutis.
Nevykusių programų, kurias žmonės kruopščiai vykdo, yra gana daug. Jas lengva atpažinti. Jų vykdytojai ir patys nėra patenkinti savo intymiu gyvenimu. Tačiau programos neatsisako, nes be jos nežinotų, kaip tvarkyti savo laiką ir bijo užrūstinti kažką galingą, prižiūrintį programų vykdymą, bijo bausmės. Ši menkai įsisąmoninta baimė nukrypti nuo programos įdiegiama gana anksti ir neišnyksta net ir tada, kai jos diegėjai (tėvai) miršta.
Visa tai lengvai pastebėsime apsvarstę keistą paradoksą — žmonės, nelaikantys sekso didžios pagarbos vertu dalyku, nesileidžia į jokias kalbas šia tema. Tam yra rimta priežastis — jie saugo savo seksualinio elgesio programą.
Sutuoktinių apklausa atlikta Europoje rodo, kad intymiais santykiais patenkintų sutuoktinių tėra ne daugiau kaip pusė. Šalys skirtingos, kultūrinės tradicijos skirtingos, informacija apie seksą vienose jų lengvai prieinama, tačiau rezultatai beveik vienodi. Šio reiškinio priežastis - panašiai programuojamas elgesys.
Blogas programas seniai tiria ir taiso psichiatrai, psichologai bei kiti elgesio programavimo specialistai. Todėl jau yra parengta nemaža jų taisymo būdų. Kai kuriais galima pasinaudoti ir savarankiškai. Jei pavyko suvokti, kad vykdoma programa laimės neatnešė ir neatneš, tiktų pamėginti atsakyti į jau minėtą klausimą: „Už ką mane galėtų mylėti?”. Reikėtų pabandyti vertinti save pozityviai.
Visi mes žinome, jog galėtume būti darbštesni, energingesni, dažniau sportuoti ir t.t. Taigi nuopelnų mums visiems trūksta. Todėl visi save nesąmoningai baudžia — riboja malonumus. Tai suvokus jau lengviau daryti išvadą, kad daug kas nuveikta visai be jokios naudos, daryta ne sau, o kitiems ir netgi ne kitiems, o nežinia kam, ir už visa tai tikėtasi meilės.
Taigi yra vilties, kad pavyks atleisti prastiems mūsų elgesio programuotojams ir pradėti nuosavą gyvenimą. Jei viso to nepavyks padaryti, šansai pasikeisti menki, tačiau visada gali padėti ir kvalifikuotas specialistas arba tikrai jus besąlygiškai mylintis žmogus!
