1998-aisiais Rusijoje, nesukontroliavus didelės valstybės skolos, dėl sumažėjusios žaliavų kainos, nusilpusio ūkio prasidėjo ekonomikos nuosmukis. Nors Lietuvos bankas ramino, kad krizė nepaveiks Lietuvos pinigų sistemos, tačiau tai buvo netiesa. Skaudžiausią smūgį netrukus patyrė „Mažeikių nafta“, kai investuotojai pareikalavo pirmosiomis krizės dienomis grąžinti 73 milijonų dolerių paskolą.
Perfinansavimo šaltinių tada ieškota karštligiškai. Netrukus Lietuvos statybininkai ir vežėjai patyrė krizės pasekmes. Po jos situacija smarkiai pasikeitė – Lietuvos verslininkams, praradus Rytų rinkas, reikėjo persiorientuoti, ieškoti kelių į Vakarus, pirmiausia – į Europos valstybes.
Tuo tarpu Lietuvos vyriausybę spaudžia bankų indėlininkai, reikalaujantys kompensuoti rublinius indėlius. Lapkričio mėnesį parduodamas Lietuvos telekomas. Tiksliau – šešiasdešimt procentų valstybės valdomų akcijų. Už 510 mln. litų jas įsigijo švedų-suomių telekomunikacijų konsorciumas, su įsipareigojimu per 220 milijonų investuoti į bendrovę per dvejus metus. Pinigine prasme „Lietuvos telekomo“ pardavimas buvo vienas iš sėkmingiausių sandorių Vidurio ir Rytų Europoje – jis buvo parduotas už tokią kainą, kokią pasiūlė pirkėjas. Vyriausybei buvo priekaištaujama dėl pusvelčiui parduoto telekomo, už akcijas tikėtasi milijardo litų.
Du trečdaliai parduoto telekomo lėšų buvo skirti gyventojų rublinių indėlių kompensavimui. Premjeras Gediminas Vagnorius tuomet teigė, kad tokių stambių objektų kaip telekomas, „Lietuvos viešbutis“, „Smeltė“, pardavimas pagausino valstybės valiutos rezervą, bankų kreditų išteklius, padidino valstybes stabilumą. G. Vagnoriaus paleistas privatizavimo konvejeris vien 1998-aisiais „prasuko“ 207 objektus, tačiau kiauras, deficitinis biudžetas už juos negavo nė septynių šimtų milijonų.
Taip pat šio sekmadienio laidoje:
1998-uosius Lietuva pasitinka išrinkdama naują prezidentą. Sausio 4-ąją šalies vairą tauta patiki Valdui Adamkui. Kovo 10-ąją didžiule balsų persvara ministru pirmininku patvirtinamas Gediminas Vagnorius.
Pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė rugpjūtį ištęsi per rinkimus žurnalistams duotą pažadą ir surengia pačios virtų didžkukulių puotą.
1998-iaisiais mūsų šalis tampa asocijuota Europos Sąjungos nare, Vilniuje atidaroma Europos komisijos delegacijos būstinė, Lietuvoje akredituotiems užsienio diplomatams panaikinamas vizų režimas. Prezidento rinkimus minimalia persvara pralaimėjęs Artūras Paulauskas tampa naujai įkurtos partijos – Naujosios sąjungos (socialliberalų) – pirmininku. Gyvavimo penkmetį švenčia konservatoriai. Sąjūdis mini dešimties metų jubiliejų.
Įkuriamas informacijos centras išeiviams, norintiems grįžti į Lietuvą. Katalikių moterų sąjunga įsteigia beglobių vaikų centrą, jis rūpinasi asocialiose, alkoholikų, narkomanų šeimose augančiais vaikais, kurių skaičius 1998-aisiais šalyje – graudžiai milžiniškas – per 32 tūkstančius...
1998-aisiais Lietuvoje gyvena 3 milijonai 740 tūkstančių žmonių, apklausos rodo, jog optimizmas didėja, metų pabaigoje patenkintų savo šeimos materialine padėtimi – daugiau nei nepatenkintų. Didžiausias aukšto valdžios pareigūno atlyginimas – 1937 Lt, gydytojo – 1269 Lt, mokytojo – 1138 Lt.
1998 m. gegužės mėnesį Lietuvos televizijoje pasirodo Audriaus Siaurusevičiaus politinių diskusijų laida „Spaudos klubas“. 1999 m. Lietuvos televizijų konkurse „Ad Rem” ji bus pripažinta geriausia pokalbių laida ir gyvuos lygiai dešimt metų. „Spaudos klube“ kalbinami ne tik Lietuvos, bet ir žinomi užsienio politikai – Vaclavas Havelas, Romanas Prodis, Jevgenijus Primakovas, Aleksandras Kwasniewskis, George`as Robertsonas ir kiti.
Sekmadienį A. Siaurusevičius į tuos metus sugrįš jau kaip „Mūsų laisvės metų“ vedėjas, kartu su Edita Mildažyte.
