Dauguma interneto mėgėjų bent kartą yra patyrę, kas yra internetiniai įžeidimai arba agresija. Net ir nekalčiausiuose pokalbių svetainių forumuose bent keli internautai susikibs dėl nesutapusių pažiūrų, išvadins vienas kitą skambiais žodžiais, kokių gyvenime nevartoja, bet ar nuo to pasijus geriau?
Internetas suteikia anonimiškumą. Bent jau taip mano didžioji dalis jo vartotojų. Piktus ir pagiežingus komentarus rašantys paaugliai ar garbingo amžiaus žmonės išlieja savo nuoskaudas, užslopintą pykti, agresiją bei, net patys to nesuvokdami, bando kovoti su savo psichologinėmis problemomis.
Taigi kodėl žmonės, realiame gyvenime būdami mandagūs ir mieli, internete virsta į agresyvius ir pagiežingus psichopatus, klausia lady
Žmonės, manydami, kad internete jie yra nesusekami, nematomi ir nežinomi, su savimi atsineša galingą neigiamą pykčio ir blogų emocijų užtaisą. Tačiau tokie piktaliežuviai pamiršta, jog net ir virtualioje erdvėje egzistuoja tam tikras etiketas bei teisinė atsakomybė.
Politika, ekonomika, gyvenimo būdas, garsenybių komentarai – visos šios ir daugybė kitų temų yra puiki proga ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir pasiginčyti su manančiu kitaip. Dažnai nutinka ir taip, jog kokios nors temos aptarimas virsta į karštą diskusiją ir asmeninių santykių aiškinimąsi.
Vieni kitus ligoniais ir psichais išvadinantys internautai net patys to nepastebi, kaip pasineria ne į internetinio straipsnio skaitymą ir komentavimą, bet jau parašytų nuomonių analizę. Taip komentaruose apie perskaitytą publikaciją atsiranda asmeninių įžvalgų, kieno komentaras geras, kieno kvailas ar netinkamas. Ir prasideda...
Žmonės naiviai tiki, kad jų chamiškas elgesys virtualioje erdvėje yra saugesnis nei realiame gyvenime: neva, jei ką nors išvadinti kvailiu gatvėje – galima gauti ir į nosį, o internete nieko – apsižodžiuoja, apsikeičia keliais panašiais epitetais ir išsiskirsto.
Tačiau ne visada išvadinti kito internauto žmoną prostitute, o jį patį besmegeniu asilu yra protinga ir leistina. Kai kurie pokalbiai bei įžeidimai iš virtualios erdvės gali persikelti į teismo salę ir tuomet „drąsuolis“ turės atvirai pasiaiškinti, kodėl buvo toks atviras internete.
Tiesa, internetinių įžeidimų bylos dar nėra labai populiarios. Į teisėtvarkos pareigūnus dėl įžeistos garbės ir orumo, rasinės diskriminacijos ar etninės neapykantos kurstymo kreipiasi vos keli žmonės. Tačiau tokių bylų atomazga beveik visada būna labai aiški ir gėdinga ar net finansiškai nuostolinga internetiniam chamui.
Piktus ir pagiežingus komentarus rašantys paaugliai ar garbingo amžiaus žmonės išlieja savo nuoskaudas, užslopintą pykti, agresiją bei, net patys to nesuvokdami, bando kovoti su savo psichologinėmis problemomis.
Psichologai tvirtina, kad išsilavinę ir savo vertę žinantys žmonės virtualioje erdvėje niekada nesivels į diskusijas ir nepils purvo ant kitaip manančio galvos. Tie, kurie suskubs prieštarauti išsilavinimo kriterijui teigdami, kad net keli universitetų profesoriai buvo nuteisti už „riebią“ kalbą bei įžeidinėjimus, klysta manydami, kad mokslinis laipsnis ar užimamos pareigos daro žmogų emociškai bei kultūriškai išprususiu.
Kalbama apie moralinį išsilavinimą, kurį turintis žmogus net negaiš laiko tokiems niekams kaip ginčai internete su nematomu ir nežinomu priešininku. Ir faktas, jog daugumą kvailų ir užgaulių interneto komentarų parašo valdininkai bei valstybinėse įstaigose dirbantys žmonės, tik parodo tokių asmenų kultūros stoką bei visuomenės moralinį lygį.
Interneto komentatoriai taip dažnai net nesusimastydami beria tai, kas ant seilės užeina, jog net nepagalvoja, kada yra peržengiama riba ir gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Žinoma, niekas už frazę „tu – idiotas“ į teismą nepaduos, tačiau raginimai susidoroti su vienu ar kitu asmeniu arba žmonių grupe, atviras viešas žmogaus pažeminimas skelbiant tiesos neatitinkančią informaciją ar tikri bei tariami grasinimai yra tai, už ką galima susilaukti griežtų sankcijų.
Net ir užgaulūs komentarai apie asmens išvaizdą gali atvesti tokį komentatorių į teismą. Labai svarbus momentas yra tai, jog visai nesvarbu, kad neigiamai kalbėdamas apie žmogų komentatorius buvo teisus ir kad bjaurūs žodžiai apie negražią išvaizdą yra teisybė. Dažnai galima perskaityti ką nors panašaus į „Su tokiu snukiu reikėtų ne sekretore dirbti, o siaubo filmuose vaidinti, pageidautina be makiažo“, „Tavo kojos kreivos kaip japonų bonzai medis, o mintys dar kreivesnės“ ir panašiai.
Ir net jei toks komentatorius į tesimą atsineš pluoštą nuotraukų, kuriose aiškiai matyti, jog nukentėjusiosios storulės kojos tikrai kreivos, o veidelis toli gražu neprilygsta modelio išvaizdai, teisėjo tai neįtikins. Įžeidimas yra įžeidimas ir už jį reikia atsakyti.
dykai.lt
