Mūsų balsas ES: išrinkti atstovai į Europos Parlamentą

Po 2009 metų rinkimų į Europos Parlamentą, kai mažiau nei pusė balso teisę turinčių Europos Sąjungos piliečių pasinaudojo teise rinkti tuos, kurie jiems atstovaus ES, nekantriai laukta ir 2014 metų rezultatų. Per tuos penkerius metus Europos Parlamento galios akivaizdžiai išsiplėtė ir buvo vykdoma aktyvi kampanija, kad kuo daugiau ES piliečių apie tai sužinotų. Per Europos piliečių metais (2013 m.) ir 2014-aisiais Europos Parlamente Briuselyje bei Strasbūre vykusius renginius šioje ES institucijoje lankėsi ir daug lietuvių – moksleivių, studentų, žurnalistų, ES aktyvistų ir kt. Šiąnakt paaiškėjo, ką institucijoje, kuri turi įtakos kiekvieno europiečio kasdieniam gyvenimui, nori matyti lietuviai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

R. Paksas tikisi gauti ir trečią mandatą Europos Parlamente

G. Steponavičius: linkiu sėkmės A. Zuokui ir liberalcentristams

R. Karbauskis abejoja, ar vyks į europarlamentą

Duomenys iš visų 2004 apylinkių.

Keturios Lietuvos partijos Europos Parlamente gavo po du mandatus – tai Lietuvos socialdemokratų partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos liberalų sąjūdis bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Po vieną mandatą gavo Lietuvos liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija.

Taigi, į Europos Parlamentą keliaus LSDP atstovai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai Rolandas Paksas bei Valentinas Mazuronis (jei šis nuspręstų likti ministru, jo vietą užimtų Petras Gražulis), konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Algirdas Saudargas, Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai Antanas Guoga ir Petras Auštrevičius.

Taip pat į Briuselį turėtų vykti Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis.

(Atnaujinta 03.46)

2014 metų Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 43,09 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų.

Remiantis galutiniais duomenimis, naujasis Parlamentas atrodys taip:

S&D – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija

ALDE – Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija

GREENS / EFA – Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas

ECR – „Europos konservatoriai ir reformistai“

GUE / NGL – Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / „Šiaurės šalių žalieji kairieji“

EFD – frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“

NA – nepriklausomi nariai

(Atnaujinta 01.16)

Prognozuojama, kad centro dešinės EPP grupė vėl surinks daugiausia vietų – 212 iš 751. Nepaisant daugumos, jie gavo kur kas mažiau vietų nei 2009 metų rinkimuose (tuomet jiems atiteko 274 vietos). Beje, tokie rezultatai taip pat suteikia galimybę EPP grupės kandidatui Jeanui Claude’ui Junckeriui teigti, jog, remiamas gausiausios grupės Europos Parlamente, jis turėtų tapti Europos Komisijos prezidentu.

Preliminarūs rezultatai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje triumfuoja euroskeptiškoji UKIP partija.

(Atnaujinta 23.57)

Oficiali rinkimų svetainė ima skelbti pirminius duomenis apie būsimojo Europos Parlamento sudėtį.

EPP – Europos liaudies partijos (krikšcionių demokratų) grupė

S&D – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija

ALDE – Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija

GREENS / EFA – Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas

ECR – „Europos konservatoriai ir reformistai“

GUE / NGL – Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / „Šiaurės šalių žalieji kairieji“

EFD – frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“

NA – nepriklausomi nariai

Balsuotojų aktyvumas įvairiose ES šalyse narėse labai skyrėsi: Belgija (90,00), Danija (55,00), Vokietija (47,90), Airija (51,20), Prancūzija (43,50), Italija (60,00), Liuksemburgas (90,00), Olandija (37,00), Didžioji Britanija (36,00), Graikija (44,70), Portugalija (34,50), Švedija (51,00), Austrija (45,00), Suomija (40,90), Čekija (19,50), Estija (36,44), Kipras (42,37), Lietuva (37,27), Latvija (30,04), Vengrija (29,20), Malta (74,81), Lenkija (22,70), Slovėnija (20,96), Slovakija (13,00), Bulgarija (40,20), Rumunija (34,70), Kroatija (24,30).

(Atnaujinta 23.06)

Pranešama, kad ES mastu Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 43,11 proc. rinkimų teisę turinčių Europos piliečių. Pasak Vykinto Pugačiausko, šie rinkimai keičia tendenciją, kad nuo tada, kai Europos Parlamentas pradėtas rinkti tiesiogiai (1979 metais), kiekvienais jo rinkimų metais balsuodavo mažiau asmenų nei praėjusiais. Balsas.lt primena, kad 2009 metų Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 43 proc. rinkėjų.

-------------

Kol skaičiuojami lietuvių balsai, ima aiškėti ir kitų ES šalių pasirinkimas.

„Der Spiegel“ rašo, kad kad vokiečiai labiausiai palaikė kanclerės Angelos Merkel konservatorių partiją (ji surinko 36 proc. balsų) ir centro kairės socialdemokratus (27,5 proc). Be to, ima pasitvirtinti ir spėjimai, jog šis Europos Parlamentas bus euroskeptiškesnis nei ankstesnieji. Euroskeptiška partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri buvo įkurta praėjusiais metais, surinko 6,5 proc. balsų ir užsitikrino teisę deleguoti savo atstovus į vieną pagrindinių ES institucijų.

Prancūzijos nuomonę kol kas atspindi piliečių apklausos. Aiškėja, kad net trečdalį iš 74 Prancūzijai paskirtų vietų Europos Parlamente gali užimti Nacionalinio fronto atstovai, kaip rašo euronews.com. Antroji vieta pagal balsų skaičių turėtų tekti opozicinei centro dešiniajai Sąjungai už liaudies judėjimą (20–21 proc.). Toliau rikiuojasi valdančioji Socialistų partija (14–15 proc.).

Pagal apibendrintus apklausų rezultatus, Graikijoje radikaliosios kairės partija SYRIZA turėtų surinkti apytiksliai 26–30 proc. balsų, o ultradešinioji partija „Golden Dawn“ gali gauti 8–10 proc. balsų.

Balsas.lt primena, kad Europos Parlamento rinkimai yra vienas didžiausių demokratijos renginių pasaulyje, – jo metu per 4 dienas 28 valstybėse beveik 400 mln. ES piliečių turi teisę nuspręsti, kas jiems atstovaus vienoje pagrindinių ES institucijų penkerius metus.