Panorusiai daugiau nei dvigubai išplėsti miesto istorinės dalies ribas Panevėžio savivaldybei gresia likti prie suskilusios geldos – ir be didžiulės saugomos zonos plano, ir be jam parengti numatytos Europos Sąjungos šimtatūkstantinės paramos. Kas atsitiko Savivaldybėje, kad merui prireikė griebtis vaistų nuo kraujospūdžio, aiškinosi Inga Kontrimavičiūtė.
Prie suskilusios geldos
Panorusiai daugiau nei dvigubai išplėsti miesto istorinės dalies ribas Panevėžio savivaldybei gresia likti prie suskilusios geldos – ir be didžiulės saugomos zonos plano, ir be jam parengti numatytos Europos Sąjungos šimtatūkstantinės paramos.
Vakar buvo paskutinė diena, kai Savivaldybės administracija privalėjo pateikti Europos socialinio fondo agentūrai Tarybos pritarimą dėl Panevėžio 314 ha istorinės dalies specialiojo plano.
Tačiau valdininkams teko sukti galvą, kaip neprarasti pažadėtųjų pinigų ir pasiteisinti agentūrai, kodėl vietos politikai boikotavo nemenką ažiotažą sukėlusio plano tvirtinimą, o merui griebtis vaistų nuo gerokai šoktelėjusio kraujospūdžio.
Miesto valdžios užmojai sužlugo, kai Tarybos opozicijai išėjus iš salės neliko kvorumo.
Apkaltino skubotumu
Boikotuoti opozicija apsisprendė, kai meras Vitalijus Satkevičius netenkino dviejų frakcijų pirmininkų Manto Leliuko ir Gemos Umbrasienės prašymų atšaukti posėdį. Tokį reikalavimą politikai motyvavo perdėtu skubotumu. Pranešimai apie neeilinį Tarybos posėdį buvo išsiųsti penktadienį, iki Savivaldybės administracijos darbo dienos pabaigos likus vos 15 minučių. Dėl to Tarybos nariai tvirtina neturėję galimybės įsigilinti į paskutinę minutę teikiamus svarstyti du itin reikšmingus klausimus: dėl istorinės dalies ribų bei dėl gyvenamųjų teritorijų specialiųjų planų. Abu jie Panevėžyje yra vieni didžiausių skaudulių. Dėl pirmojo gyventojai su Savivaldybe jau bylinėjasi teismuose, dėl kito nepatenkinta visa eilė daugiabučių bendrijų.
„Administracijos direktorė K. Vareikienė ir meras V. Satkevičius neturi teisės Tarybos spausti į kampą ir šiurkščiausiu būdu apsisaugoti nuo sprendimų, kurie gali būti apskųsti teisme“, – pareiškė Tarybos narys Gintaras Šileikis.
Jis neatmeta, kad istorinė dalis išplėsta ne besirūpinant Panevėžio istoriniu paveldu, o tik europinės paramos pasiėmimu.
Suabejojo rengėjo geranoriškumu
Opozicijai išėjus, salėje liko keturiolika valdančiųjų, tai yra dviem mažiau nei būtų užtekę kvorumui. Iškilus grėsmei planams likti nepatvirtintiems, iš pasilikusiųjų pasigirdo siūlymai daryti pertrauką ir pulti skambinti posėdyje nepasirodžiusiems valdantiesiems. Sumanymas, kaip bet kokia kaina skubotai patvirtinti planus ir pasiimti europinę paramą, žlugo užprotestavus Savivaldybės teisininkams.
Į fiasko patyrusį posėdį miesto vadovai buvo pasikvietę ir istorinės dalies plano vieną iš rengėjų architektą Augį Gučą, bendrovės Vilniuje „Senojo miesto architektai“ atstovą.
Nors planas nėra patvirtintas, Savivaldybė už jį rengėjams jau sumokėjusi 180 tūkst. Lt. Panevėžio vadovai aiškina kitaip negalėję pasielgti – žmonėms už darbą privalo būti atlyginta.
Išklausyti Savivaldybės užsakymą atliekančio vilniečio architekto paragino administracijos direktorė Kristina Vareikienė, mat, anot jos, „kažin ar jis sutiks kitą kartą geranoriškai atvažiuoti“.
Tačiau architektų nubraižytam istorinės dalies planui kategoriškai nepritariančio Kultūros paveldo departamento atstovai Savivaldybės kvietimo į posėdį negavo.
Panevėžys grąžino dešimt metų atgal
Nors, atrodo, Kultūros paveldo departamentas turėtų būti suinteresuotas, kad istorinė dalis būtų kuo platesnė, už durų likę paveldosaugininkai neslepia: jei Taryba vis dėlto būtų patvirtinusi istorinės dalies specialųjį planą, jį būtų skundę teismui ir prašę panaikinti.
„Tokio užsispyrimo ir nenoro taisyti planą pagal mūsų pastabas net nepamenu. Panašiai savivaldybės elgdavosi nebent prieš gerą dešimtmetį, kai didmiesčiuose vyko aktyvi statybų plėtra“, – teigė departamento direktorė Diana Varnaitė.
Paveldosaugininkai Panevėžio savivaldybės administracijai, merui ir Savivaldybės vertinimo tarybai daug kartų buvo nurodę taisyti istorinės dalies planą.
Pasak D. Varnaitės, jame kai kur nepagrįstai išplėsta miesto istorinė zona, tačiau nežinia kokiais motyvais remiantis išimta centrinė dalis, dabartinė autobusų stoties teritorija. Kultūros paveldo departamentą yra pasiekęs 30-ies Lietuvos intelektualų – mokslo, kultūros, meno atstovų – prašymas apginti Panevėžio miestą „nuo savanaudiškų ketinimų“ ir neleisti Savanorių a. daugiaaukščių statybų.
Pasak D. Varnaitės, dar liepos pabaigoje departamentas plano rengėjams pateikė kelis lapus pastabų, tačiau užuot į jas sureagavusi, Savivaldybė skubiai planą pateikė tvirtinti politikams.
„Tarybos sprendimas balansavo ties apskundimo riba. Nelabai matyčiau kitos išeities, kaip teismo keliu jį panaikinti. Savivaldybės veiksmai stebina. Tarsi vogčiomis buvo daroma, kad planas būtų patvirtintas. Ar visada į rimčiausias miesto problemas reaguojama šaukiant neeilinį Tarybos posėdį?“ – D. Varnaitei įtartinas Panevėžio vadovų perdėtas skubėjimas.
Šauksis prokurorų
Tikėtina, kad net ir Panevėžio politikų nepatvirtintas istorinės dalies planas neišvengs teisėsaugos institucijų dėmesio.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas nusiteikęs kreiptis į prokurorus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Paveldosaugininkas įtaria, kad galimai nusikalstama veika buvo padaryta Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikiant savo teigiamas išvadas dėl istorinės dalies teritorijos. Jas gavusi Savivaldybė turėjo teisę pateikti Tarybai tvirtinti ir patį planą.
Tačiau, pasak A. Umbraso, žalią šviesą politikams uždegę statybų inspektoriai tam neturėjo teisės, mat departamentas nėra pritaręs istorinės zonos riboms. A. Umbrasas melu vadina praėjusių metų lapkritį vykusio
Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo įrašą, kad departamento atstovai į posėdį neatvyko ir nepateikė savo pastabų. Anot paveldosaugininko, neigiamas išvadas dėl rengiamo plano jis pateikęs raštu dar posėdžio dieną.
„Savivaldybė bando nepagrįstai pasisavinti ES pinigus. Miesto istorinė dalis išplėsta nuo 138 ha iki 314 ha, o kartu su apsaugos zona saugoma teritorija siekia per 2000 ha. Joje gyvenantiesiems atsirastų begalinių apribojimų – jie privalėtų paisyti Savivaldybės reikalavimų arba kreiptis į teismą, kai norės savo kieme ką nors daryti, o Savivaldybė neleis“, – teigė A. Umbrasas.
Anot jo, istorinė dalis tiek daug išplėsta nepagrįstai – jos ribas nubraižiusi Savivaldybė nėra nurodžiusi, kokius objektus ketina taip apsaugoti. Pasak A. Umbraso, pirmiausia Panevėžiui reikėjo nustatyti, ką tokio istoriškai vertingo turi, o tik tada braižyti istorinės dalies žemėlapį. Jo teigimu, dabar Savivaldybė nuėjo kitu keliu – už ES lėšas parengusi planą pradės saugoti tai, kas nėra vertinga.
Įdomiausia, anot jo, kad net Aukštaitijos sostinės praeitį menančios Birutės g. kvartalas, Savanorių a., kur autobusų stoties pastate iki 1940-ųjų veikė žydų sinagoga, nebuvo įtraukti į saugotinų paveldo objektų sąrašą. Vietoj statybų ganysis ožkos
Savivaldybės užsakymu parengtas ir dar nė nepatvirtintas Panevėžio istorinės dalies specialusis planas jau spėjo atsirūgti keturių žemės sklypų Ramygalos g. savininkams. Pritaikyti apribojimai nebeleidžia jiems sklypų naudoti pagal paskirtį – juose statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. Gyventojai ironizuoja paklausysiantys kai kurių vietos politikų rekomendacijų vidury miesto auginti ožkas. Į teismą kreipęsi panevėžiečiai uždėtus apribojimus prilygino žemės nacionalizavimui.
Į teisėsaugos institucijas sklypų savininkai buvo priversti kreiptis, kai jų prašymus palikti nuosavybės dokumentuose nurodytą ankstesniąją žemės paskirtį Savivaldybė ignoravo.
*****
Įtikinės palaukti
Kristina Vareikienė
Savivaldybės administracijos direktorė
Europos socialinio fondo agentūros prašysime pratęsti finansavimo sutartį ir prie istorinės miesto dalies bei gyvenamųjų teritorijų specialiojo plano grįžtume rugpjūčio pabaigoje.
Abiem specialiesiems planams parengti numatyta 330 tūkst. Lt Europos Sąjungos paramos. Savivaldybė prideda 15 proc. savo lėšų.
Jei agentūra nesutiktų pratęsti finansavimo, planų parengimą tektų finansuoti Savivaldybei iš savo biudžeto.
Pinigai yra tik viena pusė. Miestas turi turėti savo veidą. Ar mes norime jį išdarkyti? Specialiuoju planu būtų nustatyti tvarkymo reglamentai. Tarkim, tam tikros gražios teritorijos, kur namai stovi palei gatvę, kad būtų išlaikytas miesto veidas, jie turėtų išlikti. Galima, žinoma, pastatus ir rekonstruoti, galima ir perstatyti.
Išplėsti istorinės dalies ribas siūlė pats Kultūros paveldo departamentas. Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė teigiamą išvadą dėl istorinės dalies specialiojo plano. Specialųjį planą rengė specialistai, vyko viešieji svarstymai, vadinasi, visų nuomonės buvo apibendrintos ir skyrius pasisakė, kad procedūros nebuvo pažeistos. Pagal įstatymus Kultūros paveldo departamentas turėjo dalyvauti
Nuolatinės statybos komisijos posėdyje arba iki jo pabaigos pareikšti savo pastabas. To nepadarė, pavėlavo.
Lygiai taip pat, kaip teismų sprendimams apskųsti yra nustatyti terminai ir pavėlavus tikrai teismas skundo nepriims. Ir dėl istorinės dalies pažiūrėta paraidžiui.
*****
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ