Policijai Estijoje absoliučiai daugeliu atvejų leidžiama slapta klausytis įvairių asmenų pokalbių telefonu: per trejus metus iš 1831 pateikto tokio prašymo buvo patenkinta 1813. „Lietuvos žinios“ pasidomėjo tokio pobūdžio statistika Lietuvoje.
Prieš savaitę buvo pranešta, kad Estijos prokuratūra absoliučiai daugeliu atvejų leidžia policijai slapta klausytis įvairių asmenų pokalbių telefonu. Teisingumo ministras Reinas Langas parlamentarams pranešė, jog per trejus metus iš 1831 tokio prašymo buvo patenkinta 1813. Vien 2007-aisiais išduota beveik 600 leidimų klausytis pokalbių.
Lietuvoje kontroliuoti telefono pokalbių turinį, t. y. jų klausytis, gali tik Valstybės saugumo departamentas (VSD). Kitos operatyvinės veiklos tarnybos turi teisę prašyti tik pokalbių išklotinių - informacijos, kas skambina tam tikram abonentui ir kam skambina jis. Norėdamos sekti pokalbių turinį šios tarnybos privalo kreiptis į VSD. Tačiau Lietuvoje niekas jokių duomenų neteikia. VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas tepasakė: "Tie estai tuos dalykus daug liberaliau iškloja."
"Oficialūs nevieši" duomenys
"Jeigu prašome duomenų apie operatyvinių techninių priemonių naudojimą, mums tie duomenys pateikiami, - sakė Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPK) pirmininkas Algirdas Ivanauskas. - Tai oficialūs duomenys, tačiau ši informacija nėra skelbiama viešai. Kodėl? Tai riboto naudojimo medžiaga. Man irgi kyla klausimų, kodėl ji yra riboto naudojimo? Specialiųjų tarnybų atstovai aiškina, jog tokios medžiagos paviešinimas galėtų atskleisti jų pajėgumą, parodytų, kaip plačiai, vienu metu jie gali naudoti klausymosi įrangą, ir pan. Tačiau sutinku, kad toks perdėtas slaptumas suteikia galimybių tuo piktnaudžiauti."
Ar minėta parlamento komisija dažnai gauna skundų "dėl šiurkščių Operatyvinės veiklos įstatymo pažeidimų ir operatyvinės veiklos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejų", kaip rašoma jos veiklos reglamente? A.Ivanauskas ėmė teisintis, jog tema labai "subtili". Skundų esą gaunama, jie susiję su neteisėtu žmonių sekimu ar telefono pokalbių pasiklausymu, tačiau komisijos įgaliojimai tokie neapibrėžti, kad tų duomenų ar skundų beveik neįmanoma patikrinti.
Parlamentinės kontrolės iliuzija
"Dažniausiai remiamės tų tarnybų, kurios yra skundžiamos, atsakymais. Taigi tiesiog turime pasikliauti pareigūnais, jų sąžiningumu, tikėtis, kad jie į mūsų klausimus atsako nemeluodami, - pusiau teisindamasis aiškino A.Ivanauskas. - Šiurkščių pažeidimų nesame nustatę, pažeidimų, be abejo, būna."
Didžiausi pažeidimai - neteisėtas, neargumentuotas operatyvinei veiklai skirtų lėšų naudojimas. Tačiau vis tiek pinigų, pavyzdžiui, slaptam pokalbių klausymuisi, kasmet prašoma vis daugiau.
Komisijos pirmininkas pripažįsta, jog šiuo metu parlamentarams, turintiems kontroliuoti specialiųjų tarnybų operatyvinę veiklą, telieka pasitikėti gera pareigūnų valia. "Tiek jau to, kad negalime kontroliuoti kažkokių slaptų agentų veiklos, tačiau mes net neturime teisės žvilgtelėti į jų vidaus dokumentus ir įsitikinti, jog mums pateikiama informacija yra tiksli, neiškraipyta", - kalbėjo A.Ivanauskas. Jis vylėsi, kad rengiama nauja Operatyvinės veiklos įstatymo redakcija suteiks kur kas didesnių galių parlamentinei kontrolei.
Priminus, jog dar 2004-aisiais Seimo laikinoji komisija galimam kai kurių teisėsaugos institucijų pareigūnų dalyvavimui politinėje veikloje ir galimiems piktnaudžiavimams vykdant operatyvinę veiklą bei skelbiant operatyvinės veiklos metu surinktą informaciją ištirti iš esmės nusprendė, kad realiai kontroliuojančios institucijos negali įvertinti specialiųjų priemonių naudojimo teisėtumo, A.Ivanauskas pripažino, jog padėtis iš esmės nepasikeitė.
"Tam iki šiol pritrūksta politinės valios, - teigė jis. - Net garsusis Teismų įstatymas, veikiant suinteresuotoms grupėms, bandomas priimti toks, kad būtų palankus institucijoms, vykdančioms operatyvinę veiklą."
Kuria iš aštuonių institucijų, turinčių operatyvinės veiklos subjekto statusą, skundžiamasi dažniausiai? Pasak A.Ivanausko, visai logiška ir paprasta, kad kuo organizacija didesnė, tuo daugiau kyla bėdų. Šiuo metu galingiausiai operatyvinę veiklą yra išplėtojęs Policijos departamentas. "Kol policijos pareigūnas, galintis naudotis operatyvinės veiklos būdais gauta informacija, gaus beveik minimalią algą, tol turėsime problemų", - tvirtino A.Ivanauskas.
Kalbėdamas apie ES siūlomą Telefono pokalbių įrašymo direktyvą jis teigė, jog yra kategoriškai prieš šią iniciatyvą: "Ta direktyva priimta spaudžiant JAV administracijai, tačiau leiskite paklausti, kur matote Lietuvoje terorizmo apraiškas? Banditizmo pakanka, bet terorizmo Baltijos valstybėse tikrai nėra. Gerai, jei visuotinai renkama medžiaga apie žmones bus po devyniais užraktais, o jeigu taip nebus, kaip jau ne kartą Lietuvoje yra nutikę? Toks visuotinio sekimo vajus leis nesąžiningiems pareigūnams kompromituoti, šantažuoti galbūt visai nekaltus žmones." Pasak parlamentaro, jau dabar galimybės naudojantis mobiliuoju telefonu gauti labai išsamią informaciją apie jo savininką yra begalinės.
"Negalėčiau sakyti, kad specialiųjų tarnybų atstovai mausto mūsų komisiją, tačiau kartais įtariame, jog mums pateikiama informacija yra nevisiškai patikima, o pareigūnai ne visai atviri, - liūdnai šypsodamasis pripažino A.Ivanauskas. - Man šiek tiek juokingai skamba Povilo Malakausko kalbos apie parlamento ir žvalgybinės bendruomenės tarpininkus. Kas bus tie tarpininkai ar ekspertai? Tie patys buvę ir operatyvine veikla užsiiminėję specialiųjų tarnybų žmonės. Jie, manau, tikrai dirbs buvusių darbdavių naudai."
Niekas net nesikalba
"Apie tą komisiją neverta ir kalbėti, nes tai nuo pat pradžių buvo negyvas kūdikis, - sakė 2004 metais įkurtos OVPK pirmininko pavaduotojas Vytautas Čepas. - Informacijos negauna net Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (V.Čepas priklauso ir šiam komitetui - aut.), o su šia komisija išvis niekas nenori kalbėtis, aiškinasi, kad operatyvinė veikla įslaptinta."
Pasak V.Čepo, komisija geriausiu atveju žiūri, ar tam tikrų institucijų veiksmai atitinka Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, tačiau tai nėra parlamentinė kontrolė tikrąja to žodžio prasme. Tai, ką sužino šios komisijos nariai, be jokio vargo pateikdamas užklausą turi teisę sužinoti kiekvienas parlamentaras.
"Tai visiškai nepajėgi, nieko negalinti nuspręsti komisija, - apibendrino V.Čepas. - Ir tokia išliks, jei nebus priimtos įstatymų pataisos, numatančios jos rimtesnę invaziją į specialiųjų tarnybų veiklą."
Kalbėdamas apie telefono pokalbių klausimąsi, pašto siuntų peržiūras ir kitą operatyvinę veiklą, V.Čepas užsiminė, kad pernai buvo gautos kai kurių operatyvinės veiklos subjektų ataskaitos. "Tačiau kokia nauda iš tos statistikos. Juk mes neturime galimybės patikrinti, ar ji tiksli, ar iš lubų nurašyta, - kalbėjo V.Čepas. - Visų telefono pokalbių skaitmeninės laikmenos saugomos metus, tad jei kas nori, gali imti ir klausytis. Mes tokių dalykų negalime kontroliuoti."
Kiti šios komisijos nariai atkreipė dėmesį ir į jos pirmininko A.Ivanausko, priklausančio Kaimo reikalų komitetui bei visą ikiparlamentinės veiklos laiką dirbusio žemės ūkyje, asmenines ir dalykines savybes. Esą tai žmogus, menkai išmanantis specialiųjų tarnybų veiklos specifiką, be to, nesugebantis ar nenorintis iš kontroliuojamų specialiųjų tarnybų išreikalauti net to, ką numato įstatymai. "Norėta pakeisti komisijos pirmininką, bet įsiliepsnojus VSD parlamentiniam tyrimui buvo nutarta, kad "kariauti" keliais frontais būtų per daug sudėtinga", - sakė kalbinti OVPK nariai. Manoma, kitos kadencijos Seime šios skambų pavadinimą turinčios, tačiau visiškai neveiklios komisijos gali apskritai nelikti. Galbūt jos funkcijos bus deleguotos NSGK.
Rimantas Varnauskas
