Ši studijų programa neturi analogų Lietuvos ir regiono (Latvijos, Estijos, Lenkijos) aukštosiose mokyklose. Elektroninio viešojo administravimo magistro programa yra skirta aukštai kvalifikuotų viešojo administravimo specialistų, kurie suprastų ir realizuotų valdymo procesų perkėlimą į elektroninę erdvę ruošimui.
Elektroninė valdžia – tai inovatyvus priemonių ir metodų kompleksas padaryti viešąjį valdymą efektyvesniu išnaudojant šiuolaikinių technologijų pažangą, pvz., internetą, mobiliasias aplikacijas ir pan. Naudojant elektroninės valdžios priemones sudaromos lankstesnės sąlygos vartotojams neišeinant iš namų ar biuro ir taupant visiems brangų laiką išspręsti įvairius kasdieninius buitinius arba darbinius rūpesčius keliančius klausimus, susijusius su valstybės institucijų paslaugų teikimu.
Kaip tvirtina Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Tadas Limba, šių technologijų taikymas viešojo administravimo institucijose tampa neišvengiamu reiškiniu, todėl rengti elektroninės valdžios taikymo ypatumus išmanančius aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie aktyviai, kryptingai ir efektyviai panaudotų savo žinias praktikoje, tiesiog būtina.
Atsižvelgdamas į šias viešojo valdymo kaitos tendencijas, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Komunikacijos ir informatikos institutas parengė pirmąją Lietuvoje magistrantūros studijų programą nuotolinėms studijoms anglų kalba "Elektroninė valdžia" (E-Government). Ši tarpdisciplininė nuotolinė studijų programa skirta pritraukti į Universitetą norinčius studijuoti įvairių pasaulio valstybių asmenis, akcentuojant globalizacijos procesus ir ribų tarp skirtingų valstybių mažinimą.
Programos patrauklumas - lanksčios sąlygos studijuoti svečioje šalyje - Lietuvoje ir įgyti magistro laipsnį užsienio valstybės aukštojoje mokykloje – Mykolo Romerio universitete neišvykstant iš gimtosios šalies. Taip pat tai – puiki galimybė rinktis modernią bei kokybišką studijų programą, atitinkančią šių dienų viešojo sektoriaus pažangiausias valdymo, technologijų ir socialines raidos tendencijas. Tikimasi, kad šios savalaikės magistrantūros studijų programos absolventai, kurie galės remtis ir užsienio ekspertų bei pačių rimčiausių šios srities praktikų patirtimi, ateityje įneš didelį indėlį tobulinant viešojo sektoriaus valdymą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse.
Docentas dr. T. Limba pasakoja, kad visuomenėje vis intensyviau plintantis pažangių technologijų̨ naudojimas, suformavo valstybės institucijų̨ teikiamų viešųjų paslaugų nuotoliniais būdais poreikį. Kita vertus, pastebi T. Limba, elektroninės valdžios mechanizmų kūrimas viešojo administravimo institucijose reikalauja atitinkamų organizacinių struktūrinių pakeitimų, valstybės tarnautojų žinių ir kompetencijos naujausių technologijų srityje, nuoseklių viešojo valdymo procesų tobulinimo žingsnių, o tai savo ruožtu suformuoja ir naujų atitinkamos siauros srities specialistų poreikį, kurių Lietuvoje nėra daug.
Docentas T. Limba kaip vieną pavyzdžių taikant technologines priemones, ar tiksliau – jų nenaudojant mini elektroninį parašą ir elektroninę laiko žymą. Galima spėti, sako T. Limba, kad nemaža dalis verslo atstovų ar gyventojų šiuo metu tikrai nesugebėtų paaiškinti, kokia yra elektroninės laiko žymos paskirtis ir kokiu tikslu ji gali būti naudojama, pvz., viešuosiuose pirkimuose.
Kita vertus, svarsto docentas, šios technologinės naujovės gali būti menkiau naudojamos dėl kelių priežasčių: visuomenės tolygaus ir kryptingo informavimo trūkumo nacionaliniu mastu, vartotojų elektroninio parašo ir laiko žymos naudojimo kompetencijos bei teisinio reglamentavimo ir šios srities teisės normų suderinamumo tarptautinės teisės požiūriu stokos. Galimos pasekmės - atsiranda visuomenės nepasitikėjimo šiomis technologijomis problemos ir kvalifikaciniai bei kompetenciniai trūkumai organizacijose, - priduria doc. dr. T Limba.
„Nors pagirtina kad viešųjų diskusijų ar vartotojų idėjų generavimo įrankiai, dar kitaip vadinami elektroninės demokratijos priemonėmis, Lietuvos savivaldybių interneto portaluose šiuo metu aktyviai diegiami, o kai kuriose jų jau seniai sukurti ir nuolatos tobulinami, tačiau tam tikra, naujausiomis technologijomis besidominti Lietuvos gyventojų dalis, pasigenda kertinio elektroninės demokratijos įrankio – elektroninių rinkimų“ – atkreipia dėmesį MRU Komunikacijos ir informatikos instituto direktorius doc. dr. Tadas Limba.
Dalis interesantų nuolat svarsto, kodėl Estija įdiegė elektroninius rinkimus, o Lietuva dar šio pažangaus balsavimo būdo, kaip alternatyvos tradiciniam balsavimui, savo gyventojams negali pasiūlyti? Žinoma, kyla daug ir kitų klausimų, susijusių su elektroninės valdžios praktinio įgyvendinimo tam tikrų etapų trūkumais, tačiau natūralu, kad elektroninės valdžios diegimo didesnės spartos ir pažangos rezultatas bus gaunamas tik tuomet, kai turėsime daugiau parengtų šios srities aukšto lygio specialistų“.
Mykolo Romerio universitete nuotoliniu būdu lietuvių kalba taip pat galima studijuoti Viešojo administravimo magistrantūros studijų programą ir bakalauro studijų programas: Teisė, Teisė ir valdymas, Viešasis administravimas, Socialinis darbas, Finansų ekonomika.
