„Šie diplomatai iš Lietuvos buvo išsiųsti, nes nesusitvarkė savo akreditacijų reikalų. Sakyčiau, kad Lietuva labai pakanti – akreditacijos baigėsi dar metų pradžioje. (...) Kinijos Užsienio reikalų ministerija įvairiais būdais bandė prašyti, kad akreditacijos būtų pratęstos, tačiau prašė jas pratęsti kaip laikiniesiems reikalų biurams, o pagal Vienos Konvenciją tokių nėra. Todėl nebuvo kitos išeities“, – Eltai pirmadienį tvirtino R. Motuzas.
„Čia buvo gera proga normalizuoti diplomatinius santykius, tačiau ne Lietuva juos nutraukė, ne Lietuva ėmėsi tam tikrų sankcijų. Dėl to viskas yra Kinijos rankose“, – pabrėžė socialdemokratų frakcijos seniūnas Seime.
Kol kas nemato ženklų, kad santykiai su Kinija galėtų gerėti
Visgi, URK pirmininko teigimu, nėra ženklų, kad artimiausiu metu diplomatiniai Lietuvos ir Kinijos santykiai galėtų normalizuotis.
„Nėra normalu, kad su tokia didele valstybe neturime diplomatinių santykių, bet kamuolys yra Kinijos pusėje. Visgi pastarieji pareiškimai rodo, kad artimiausiu metu Kinija nenori šių santykių atšildyti ir spręsti problemų“, – pažymėjo R. Motuzas.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodė, jog penktadienį įteikus Pekinui diplomatinę notą, trys nepageidaujamais pripažinti atstovybės darbuotojai privalo palikti šalį per savaitę – iki lapkričio 29 dienos. Išplatintame pranešime nurodyta, jog pastarieji trys atstovybės personalo nariai nepageidaujamais pripažinti dėl veiklos, pažeidžiančios Vienos Konvenciją ir Lietuvos teisės aktus.
Savo ruožtu Prezidentūra situacijos apskritai nekomentavo.
Į diplomatinę notą jau sureagavo ir Pekinas. Kinija perspėjo, kad gali imtis „atsakomųjų priemonių“ prieš Lietuvą.
„Kinija griežtai smerkia ir griežtai atmeta šiuos neatsakingus ir provokuojančius veiksmus“, – sakoma Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo pranešime.
2021 metų pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
