Nuo mažens domėjausi skirtinga technika - motociklai, mašinos. Tačiau, domėjimąsi technika neiškarto pavyko susieti su sportu. Pirmą motociklą nusipirkau, kai man buvo penkiolika metų. Supratau, kad patiktų užsiimti motociklų sportu, kai seniau užsidegęs motokrosu draugas pasiūlė nuvažiuoti į varžybas Šiauliuose, Zuoknių trasoje.
Pabandęs įveikti kelis trasos ratus su sportiniu motociklu, nebenorėjau nulipti ir ryžtingai apsisprendžiau pradėti sportuoti. Šiandien, krosinių motociklų sportas - neatsiejama mano gyvenimo dalis, be kurios neįsivaizduočiau savęs.
Vedamas svajonės tapti profesionaliu motokrosininku, įsigijau nebrangų ir ne patį geriausią motociklą su apranga. Kadangi, labai norėjau kuo greičiau pradėti, nuvykau į Klaipėdos poligono smėlyno trasą. Pats nusistebėjau, kad trasoje neblogai sekėsi, o sukdamas vis naują ratą, jaučiausi vis tvirčiau ir netgi pradėjau lenktyniauti su seniau sportuojančiais motokroso entuziastais. Klaipėdos poligono smėlyno trasoje buvau pastebėtas trenerio, po metų jau turėjau savo techniką.
Dabar jau turiu nemažą būrį palaikančių, padedančių ir tikinčių manimi žmonių. Įgavęs patirties pradėjau užsiimti motokrosu savarankiškai. Jaučiu vis didesnį palaikymą kiekvienais metais. Motokrosas Lietuvoje tampa vis populiaresnis - įvairios įmonės pradeda įsitraukti į šį sportą. Vis dėlto, pergalės ir žmonių pasitikėjimas per vieną dieną neateina, reikia daug dirbti.
Motokrosininkui Nerimantui Juciui tik per dvidešimt, tačiau jis jau septynis kartus tapo Lietuvos čempionu įvairiose motociklų kroso varžybų klasėse. Veržlus, atkaklus ir ryžtingas vaikinas ketina išbandyti savo jėgas Latvijoje ir Estijoje jau šį pavasarį.
Talentingas motokrosininkas ruošiasi naujam sezonui, kuris šiais metais bus itin intensyvus.
Kaip atrodo Nerimanto Juciaus diena, kai nesivaržo trasoje per varžybas?
Mėgstu planuoti laiką. Ne tik sportuoju, bet ir mokausi. Siekiu įgyti profesiją. Prieš treniruotes, paruošiu motociklą. Žiemą, kai klimato sąlygos neleidžia treniruotis lauke su motociklu, palaikau fizinę formą bėgiodamas, plaukiodamas baseine ar intensyviai sportuodamas treniruoklių salėje.
Rekomenduojama bent du kartus per savaitę treniruotis su motociklu, jei nori būti kuo greitesnis ir jausti motociklą. Kartais tenka nepaisyti rekomendacijų, nes dirbu tam, kad galėčiau užsiimti šiuo, nemažai investicijų reikalaujančiu, sportu.
Motociklų sportas - mano gyvenimo neatsiejama dalis. Siekiu važiuoti Pasaulio motokroso čempionate. Tai, vienas didžiausių mano tikslų. Labai norėčiau atstovauti komandai motokroso varžybose, nes nuo mano pečių nukristų daug organizacinių rūpesčių, kurie užima nemažai laiko, tad dažnai trukdo koncentruoti dėmesį vien tik į sportą ir rezultatus.
Kas tavo mylimiausias motokrosininkas, į kurį lygiuojiesi?
Žaviuosi olandų tautybės motokrosininku Džefriu Herlingsu (angl. Jeffrey Herlings). Šis taip pat jaunas sportininkas, išsiskiria savo veržliu charakteriu, noru tobulėti ir būti geriausiu. Motokrosas reikalauja būti geležiniu žmogumi, kuris turi turėti stiprią valią. Nors technika per varžybas gali pavesti, reikia nepasiduoti ir būti optimistu, tikinant save, kad kitose varžybose pasiseks geriau. Kiekvienos varžybos padeda tobulėti.
Kaip įveiki jaudulį prieš rungtynes? Gal turi kokį ,,slaptą ritualą”, kuris padeda siekti pergalių?
Sportas panašus į gyvenimą, nes tiek sportas, tiek gyvenimas - kupini pakilimų ir nuosmūkių. Prieš startą sportininkas turi šone palikti visas neigiamas mintis, rūpesčius ir ne tik.
Likus kelioms minutėms iki varžybų pradžios, turi nesigręžioti mintimis į praeitį, o koncentruoti dėmesį tik į ateitį, sutelkiant mintis į finišą. Tik kai baigi rungtynes, gali ,,sugrįžti’’ atgal į įprastą gyvenimą, o tą 20 ar 30 minučių trasoje, mintys turi suktis tik apie sportą, nepriklausomai nuo to, ar tu lenktiniauji su varžovais važiuodamas nauja ar apynauje technika. Važiuodamas turi nekreipti dėmesio ir į varžovų geresnius rezulatus trasoje.
Kokie iššūkiai ir reikšmingi startai laukia šį sezoną?
Dabar ruošiuosi Lietuvos motokroso čempionatui. Tačiau, daugiausia jėgų atiduodu, treniruodamasis Latvijos čempionatui. Ketinu sudalyvauti Baltijos šalių Superkauss rungtynėse. Tikiuosi, kad šį sezoną pavyks sudalyvauti Vokietijoje ir kitose šalyse vyksiančiose motociklų kroso varžybose, kur būtinas aukštesnis profesionalumo lygis. Manau, kad sudalyvavimas tokiose varžybose leistų įvertinti save, pamatyti klaidas ir tobulėti. Kiekvieną pavasarį stengiuosi pažengti vis į priekį. Motokrosas Lietuvoje.
Pradėti važinėti motociklu Lietuvoje pradžioje sudėtinga, tačiau situacija keičiasi į gerą - kiekvienais metais atsiranda vis daugiau fizinio parengimo trenerių, kurie specilizuojasi motociklų kroso varžybose. Gaila, kad nuo mažens treniruotis su motociklu Lietuvoje nėra paprasta, nes mūsų šalis neturi specialios mokyklos, kur ruoštų motokrosininkus.
Kai prieš šešeris metus pradėjau aktyviai sportuoti, motociklų krosas Lietuvoje dar buvo naujovė. Gauti finansinę paramą iš verslininkų buvo beveik misija neįmanoma. Reklama tais laikais populiarino tradicines sporto šakas - krepšinį ir futbolą.
Ar norint pergales skinti su motociklu trasoje, vertėtų pradėti važinėti su motociklu nuo mažų dienų?
Didelis noras ir vis besiplečiantis palaikančių žmonių, įmonių ratas. Tėčio užsidegimas ir entuziasmas, mane vedė į priekį. Žmonių palaikymas skatina sportuoti ir siekti geriausių rezultatų. Tėtis, nors nebuvo bandęs užsiimti motokrosu, tačiau važinėjo motociklu, iki šiol mėgsta ekstremalius pojūčius ir nėra abejingas ratuotai technikai. Esu panšus į tėtį, nes abu esame adrenalino megėjai. Įdomu, kad tik būdamas penkiolikos, atradau veiklą, kuri leistų išlieti sukauptą energiją. Vis dėlto, nors esu adrenalino megėjas, kiekvieną naują sezoną siekiu pabaigti be traumų. Rimtos traumos apsunkintų galimybes toliau sportuoti, nors suprantu, kad sportas yra sportas, o ypač motociklų kroso - itin pavojingas. Važiuojant trasoje, nesi apsaugotas - išlieka didelė tikimybė, kad tu ar kitas motociklininkas gali užšokti. Todėl, labai svarbu stengtis važiuoti stabiliai. Jaučiu didelę paramą ir iš mamos, tačiau pripažįstų, kad ji visuomet prieš išvažiuojant į varžybas sako - svarbiausiai greitai nevažiuok. Kai mama prašo, stengiuosi greitai nevažiuoti, o tėtis antrina mamai, kad važiuočiau greitai, bet protingai.
Kaip atrodo varžybų diena?
Kai ryte atvažiuoju į varžybas, visuomet stengiuosi įvertinti trasą ir sąlygas. Išsikrovęs technika, padarau apšilimą ir grįžtu į trasą, bandydamas susipažinti su jos išskirtinumais - kampais ir kt. Visuomet, išbandau jėgas pravažiuodamas keletą kvalifikacinių ratų tam, kad ne tik pajausčiau trasos posūkius ir kalnelius, tačiau galėčiau paruošti motociklą rungtynėms. Prieš rungtynes stengiuosi pasiilsėt ir atsipalaiduot.
Rungtynėse visuomet atiduodu visą save, todėl laimėjus apdovanojimą ir užlipus jį atsiimti, dažnai užklumpa didelis nuovargis. Varžybų diena prabėga akimirksniu, todėl atrodo, kad jos tarsi nebuvo.
Kokia iškovota pergalė tau įsimintiniausia?
Visuomet prisimenu varžybas Latvijoje, kurios vyko prieš metus. Šiose varžybose pavyko sėkmingai startuoti, neatsiliekant nuo patyrusių ir profesionalių motokrisininkų. Pasigirsiu, kad šiose Latvijoje vykusiose varžybose ne tik startavau koja kojon su patyrusiais sportininkais, bet sugebėjau keletą iš jų aplenkti. Geras pasirodymas įpūtė dar daugiau optimizmo, nes supratau, kad greitas motociklas ir papildoma sportinė technika ne visuomet gali nulemti aukštus rezultatus. Ne ką mažiau svarbus rungtynėse, siekiant pergalės, sportininko užsidegimas ir begalinis noras tobulėti.
Esu įsitikinęs, kad sudėjus drauge mano entuziasmą ir intensyvų darbą su techniškai paruoštu motociklu, pasiekčiau įspūdingesnių rezultatų trasoje. Latvijoje pavyko įveikti daug galingesniais plieniniais žirgais važiuojančius varžovus su standartiškai paruoštu motociklu.
Kas svarbiausia rungtynėse, norint pasiekti įspūdingų rezultatų?
Geras startas - labai svarbu ir dažniausiai nulemia visų lenktynių eigą. Aplenkimas silpnesnių sportininkų trasoje reikalauja nemažai fizinių jėgų ir ištvermės. Lenktyniaujant motokroso varžybose, svarbu važiuoti stabiliai, stengiantis užbaigti varžybas be pargriuvimų, nors ir prarandant vieną ar kitą sekundę. Geras startas - pusė darbo varžybose, todėl gali itin palengvinti varžybas. Šį sezoną išbandysiu savo jėgas Baltijos šalyse, tačiau ateityje nežadu apsiriboti tik jomis. Noriu būti pastebėtas, nes svajoju važiuoti komandoje. Užsiimti motociklų motokroso sportu pačiam, be komandos, nelengva - reikia rūpintis technika, todėl kartais dėl laiko stokos nukenčia treniruotės. Norėčiau ateityje kiekvieną savaitės dieną išnaudoti sportui.
Ar žiūrėjai Dakaro ralį? Už kurį lietuvių sportininką sirgai - Benediktą Vanagą ar Antaną Juknevičių?
Žiūrėjau Dakaro ralį, nors palaikiau abu Lietuvos sportininkus, tačiau Antanas Juknevičius pelnė daugiau mano simpatijų. Antanas man pasirodė santūresnis ir siekiantis užsibrėžto tikslo, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai.
Dakaro ralis - vienos stipriausių varžybų visame pasaulyje, kur lenktyniauja įvairių klasių technika. Norėčiau sudalyvauti Dakaro ralyje su savo motociklu, važiuojant sudėtingomis sąlygomis.
Gal žiūrėdamas Dakario ralį sirgai ir už vieną kurį iš motociklininkų? Jei taip, gal galėtum įvardinti jį?
Taip, sirgau už Hondos komandos motokrosininką Džoaną Baredą Bortą (angl. Joan Barreda Bort). Nors šiam jaunam, tačiau veržliam sportininkui ne itin sekėsi Dakario ralyje, jis žavėjo savo važiavimu. Džono patirtis profesionaliose motokrososo varžybose nėra didelė, sportininko rezultatai, nors ir ne patys geriausi Dakario ralyje, tik dar kartą patvirtina, kad didele patirtis važiuojant su sportiniu motociklu, nevisuoment atneša pergalę. Rungtynėse gali pasiekti įspūdingų rezultatų, jei esi kupinas entuziazmo ir užsispyrimo.
Tavo nuomone, motokrosas - vyriškas sportas, ar puikiai tinka ir dailiajai lyčiai?
Manau, motokrosas yra daugiau vyriškas sportas, nes neįmanoma išvengti įbrėžimų ar traumų. Todėl, merginos turėtų užsiimti švelnesniu ir mažiau pavojingesniu sportu.
Koks esi, jei reikėtų save trumpai apibūdinti?
Esu maksimalistas, stengiuosi nei vienos dienos nepraleisti vėjais. Labai daug veiklų sieju su sportu - plaukimas, žiemą - slidinėjimas. Negaliu sedėti vietoje, noriu tobulėti, eiti į priekį ir būti gyvenime karys. Pasirinkau mokslus, nes, manau, kad reikia tobulėti ne tik sporte, bet ir kitose srytyse, įgaunant naujų žinių.
Labai norėčiau sportuoti iki senatvės. Esu apsisprendęs susieti visą savo gyvenimą su motokrosu. Jau dabar prieš treniruotes, mokau mažesniuosius važiuoti su motociklu.
Kaip atrodo tikros motokroso varžybos? Didelis greitis, aplinkui tave šokinėjantys motociklai, didelis kiekis adrenalino ir kt.
Kiekvieno naujo sezono pirmos varžybos - naujas išbandymas, nes sukelia nemažai jaudulio. Nors ir esi dalyvavęs skirtingose varžybose ir įgavęs patirties, kiekvienos varžybos neatsiejamos nuo didelio jaudulio dozės. Atsimenu, kad per savo pirmas varžybas buvau kankinamas neapsakomo jaudulio. Pripažinsiu, kad pradžioje dalyvaujant varžybose, buvo sunku susitvarkyti su įtampa, tačiau kiekvienais metais vis labiau išmokstu kovoti su ja. Vidutinis greitis trasoje siekia nuo 50 iki 80 km per valandą, o įveikiant trasos posūkius ir tramplynus, turi stengtis palaikyti kuo didesnį vidutinį greitį.
Koks jausmas užplūdo, iškovojus pirmąją pergalę?
Jausmas geras, tačiau pergalė reikalauja itin didelio darbo. Kai iškovoji pergalę, supranti, kad visas sunkus darbas atsipirko, o medalis kurio eini atsiimti nėra gautas už dyką - jis pasiektas atkakliu darbu ir išlietu prakaitu.
Jaučiu didelę meilę savo gimtinei, tikslas yra garsinti savo gimtinės bei visos Lietuvos vardą visose varžybose, todėl svajoju atstovauti savo gimtosios šalies komandą Pasaulio tautų komandinio motokroso čempionate, kuriose dalyvauja trys geriausi motociklininkai iš Lietuvos.
